Maistas

Apie tai, kas mus žaloja, o kas - stiprina

Moderatoriai: Mama Smilga, dage, saulius

Maistas

Standartinė Gabriele » Šeš Gru 13, 2008 11:44 pm

saulius rašė:Neturiu nuorodos, tai dedu visa straipsni:

„Šiaulių krašto" žurnalistai nutarė atlikti eksperimentą: apsiprekinti didžiuosiuose prekybos centruose be jokių E: tai yra konservantų, maisto priedų, dažiklių ir panašiai.

Krepšelis be E

Po „Šiaulių krašte" publikuotų interviu su Vilniaus universiteto docente mokslų daktare Janina Tutkuviene apie konservantų, maisto priedų ir kitų "E" žalą sveikatai (‑ Receptorius „ skanu„ užkariavo smegenis„ , „ Lietuviams geriausia lietuviška virtuvė„ , „ Pasaulis grįžta prie tradicinio maisto") daugelis mūsų kolegų, o ir, tikimės, dalis laikraščio skaitytojų, atidžiau ėmė rinktis maisto produktus parduotuvėse. Tai yra, skaityti užrašus ant etikečių.

Mokslininkė, pateikusi šokiruojančių faktų apie gliutamatų, skonio ir kvapo stipriklių ir kitų priedų poveikį žmogui, vienareikšmiškai patarė mažiau žvalgytis į pakuotes, o atidžiau skaityti etiketes ir rinktis maistą, kuriame būtų kuo mažiau „E" raidelių.

Redakcijos užduotis — viename iš didžiųjų prekybos tinklų supirkti pagrindinių produktų be E krepšelį.

Vienintelės dešrelės Lietuvoje

Rūkytų dešrų, kumpių ir lašinukų vitrinoje aptikome du produktus be E: Vokietijoje gamintus keptus mėsos kukulius, supakuotus naudojant apsaugines dujas (bet vokiškus kukulius tai kažin ar kokiam lietuviui šautų į galvą pirkti) ir sūdytus lietuviškus lašinukus (lašiniai, druska, prieskoniai). Lašinukus įsidėjome į krepšelį. Visos kitos rūkytos dešros, kumpiai bei kumpeliai buvo pagardinti įvairiausiais E.

Kitame — virtų dešrų, dešrelių bei paštetų — skyriuje tarp gausybės produkcijos aptikome dešreles „Jokių E" su užrašu: "be fosfatų, be nitratų, be konservantų" (bendrovė "Nematekas").

Etiketė patvirtino: pieniškos dešrelės pagamintos iš kiaulienos, vandens, jautienos, lašinių, druskos ir prieskonių. Likęs gal pusšimtis rūšių dešrų, dešrelių bei paštetų buvo pagardintos maisto priedais, kurių ypač gausiai radome vaikams skirtuose produktuose. Pavyzdžiui, „Virtame vaikiškame paštete" suskaičiavome net šešis E.

Po vieną produktą iš lentynos

Pomidorų padažų skyriuje ilgiausiose lentynose tarp lietuviškų ir užsienio gamintojų mūsų grobis buvo vienintelis „Natūralus pomidorų padažas" ("Kėdainių konservų fabrikas") ir to paties gamintojo įvairios variacijos su prieskoniais.

Dar į krepšį pateko vienintelis iš fermentinių sūrių — „Žemaitijos pieno" bendrovės ekologiškas sūris "Dobilas" (sudėtis: pienas ir ekologiškos sudedamosios dalys), visi likę — su E, išskyrus nebent specifinių, ne mūsiškų technologijų sūrius, kaip antai mocarella, kurie yra gaminami su šliužo fermentais (pienas, druska, raugai, fermentai).

Vienintelį jogurtą be konservantų „Dobilas" gamina taip pat "Žemaitijos pienas" (normalizuotas pienas, pieno baltymai, raugas).

Ant sviesto, pieno, grietinės ir varškės pakuočių nėra nurodoma produkto sudėties: galima suprasti, kad šie produktai yra natūralūs.

Kuo sveikesnis pavadinimas — tuo daugiau E

Gausiame duonos skyriuje visi puriausi, gražiausi ir ekologiškuose popieriniuose maišeliuose įpakuoti duonos kepalėliai,taisyklė, įtraukti į E sąrašą. Po kelis E radome labai sveikai atrodančiose „Močiutės", "Marčios" duonose ir jų variacijose. Iš pažiūros sveikuoliška "Penkiagrūdė duonelė", "Sveikuolių duonelė", "Morkų duonelė", "Sveikuolių duonelė su morkomis" — taip pat su gausiai "prifarširuota" E, ruginėse bandelėse aptikome keturis E, ir taip toliau. Akivaizdi tendencija — kuo sveikesnis pavadinimas, tuo daugiau E.

Vis dėlto duonos lentynoje atradome „Gudobelės" duoną, pažymėtą ženklu "Iš gamtos kraitės", "Ajerų duoną" ("Mentoros") ir dar kelias duonas — be jokių E.

Natūraliųjų batonų rasti mums sekėsi žymiai sunkiau. Pilnoje batonų lentynoje be E radome tik du: tos pačios „Gudobelės" iškeptą "Tarybinį batoną" ir "Klaipėdos duonos" batoną "Visiems".

Pastebėjome, kad duonos gaminių lentynoje mažiausiai reikėtų pasitikėti pavadinimu: jei parašyta „Šeimos", "Naminis" ar "Natūralus" — tai dar nereiškia, kad be E. Taip pat prekybos centruose neverta rinktis produkto pagal gamintoją: to paties gamintojo produkcija gali būti ir su E, ir be E.

Dešra be konservantų — iki 50 procentų brangesnė

Remigijus Žiaukas, vieninteles rastąsias dešreles be E gaminančios bendrovės „Nematekas" gamybos vadovas, buvo atviras: "Priedai pagerina gaminio skonį, suteikia gražesnę spalvą (apie tokių priedų pavojus kaip tik perspėjo mokslininkė — red. past.), prailgina jo galiojimo laiką, padidina išeigą, tai yra, sumažina savikainą, suteikia gražesnę spalvą". Kitais žodžiais, padidina įmonės pelną.

Taip, sutiko R. Žiaukas, pagaminti dešrą be konservantų kainuoja nuo 20 iki 50 procentų brangiau. Nenorą gaminti produktus be konservantų esą lemia ir kitos priežastys — sudėtingesnis technologinis procesas, be to, norint pagaminti gerą produktą be konservantų, reikia turėti specialių žinių.

„Nemateko" gamybos vadovas tikino: kol kas Lietuvoje gaminamos tik vienintelės virtos dešrelės be E. Jas, pasak E. Žiauko, galima duoti valgyti vaikams nuo pusės metukų ar alergiškiems vaikams.

Konservantai ar milijoninės investicijos

Danutė Paškevičienė, „Kėdainių konservų fabriko" gamybos vedėja, paaiškino, kodėl Kėdainių fabrikas (bene vienintelis pomidorų padažų tiekėjas į didžiuosius prekybos tinklus) leidžia sau prabangą konservantų nedėti.

Pasak D. Paškevičienės, fabrike jau pagaminta ir į stiklainius supilstyta produkcija termiškai apdorojama autoklavuose, kur stiklainiai sterilizuojami temperatūroje iki 100 laipsnių. Tokiu būdu termiškai apdorotos produkcijos galiojimo laikas prailginamas iki dvejų-trejų metų. „Kam tada dėti chemiją?", — retoriškai klausia D. Paškevičienė.

Tačiau tokia įranga esanti brangi, ir bendrovės, neturinčios atitinkamos įrangos, neturi ir kitos išeities, kaip dėti į produkciją konservantus, prailginančius realizacijos terminą bent iki pusės metų. Priešingu atveju, pagamintą produkciją tektų laikyti kaip namų šeimininkėms — šaldytuvuose ar rūsiuose.

Duona be E rūgsta parą

Vanda Butkutė, „Šiaulių duonos" gamybos vadovė, tikino: bendrovė dalį produkcijos kepa su kepimo priedais (jie žymimi raidele E, ir tai nebūtinai konservantai), dalį — natūraliu būdu. Štai, pavyzdžiui, visa plikyta duona rauginama natūraliu būdu ir kepama be kepimo priedų — duonos iškepimo procesas trunka apie 14-16 valandų. Iš keturių rūšių batonų viena rūšis irgi kepama be kepimo priedų. O štai į kitas tris dedamas emulsiklis E 472c ir antioksidatorius E 300. Tai esą leistini, ir, normuotai naudojant, nekenksmingi priedai.

Skirtumas, anot V. Butkutės, tas, kad, pavyzdžiui, batoną be priedų iškepti prireikia 3-4 valandų, o su priedais pakanka pusvalandžio. Emulsikliai esą geriau sukabina tešlą ir sutrumpina paruošimo laiką, be to, rinka reikalauja įvairovės, nes kai kuriems pirkėjams patinka puresni, minkštesni batonai, nors ir su E.

Ar leistini kepimo priedai yra tikrai visai nekenksmingi? „Šiaulių kraštas" patikrino pirmąjį paminėtąjį kepimo priedą. Emulsiklis E 472c (citrinos rūgšties esteris — dirbtinis emulsiklis ir miltų apdorojimo medžiaga) kepimo priedų lentelėje pažymėtas prie pavojingų, nurodoma, kad tai — — genetiškai modifikuotas organizmas.

Kalbinti mažųjų kepyklų vadovai tikino, kad į tinklus neina dėl nepalankių sąlygų: ilgo apmokėjimo laikotarpio, reketuojamų nuolaidų prekybininkams, didelių antkainių ir didelių baudų. Dalį produkcijos pardavinėja turguose, dalį — mažesnėse parduotuvėse visame regione.

Kęstutis Nesavas, „Gudelių svetainės", kepančios populiarią "Gudelių duoną" savininkas, užsiminė, kad "su kaimiška duona reikia užsiimti, kaip su moterimi". Tešla maišoma iš miltų, druskos, vandens ir raugo (į šią duoną nededama net mielių), ji rauginama 7-8 valandas, krosnis kūrenama malkomis, naudojamos ližės. Užtat, pasak K. Nesavo, "Gudelių" duoną veža lauktuvių į užsienį, ja prekiauja lietuviškos parduotuvės užsienyje.

Gal tokia duona daug brangesnė, negu be E? Paskaičiavome: dviejų kilogramų kepalas kainuoja 7 litus, vadinasi, kilogramas — 3,5 lito. Prekybos centuose vidutiniškai tiek kainuoja pusė kilogramo duonos.


Išnaša: „Virtame vaikiškame paštete suskaičiavome net šešis E"

Išnaša: „Pirmiausia reikėtų žinoti, kad tos bendrovės veža iš Lenkijos amerikiečių nupenėtas kiaules, ir visą tą š... , kurio lenkai nevalgo, deda į dešras".

Nepriklausomas ekspertas: „Jus mulkina"

Su eksperimento išvadomis „Šiaulių kraštas" supažindino Vincentą SAKĄ, nepriklausomą mitybos ir kulinarijos ekspertą. V. Sakas baigė griauti paskutinius mitus apie sveiką maistą parduotuvėse.

— Jokių dešrelių be konservantų negalėjote rasti, nes jų nėra, o kas taip tikina, yra paprasčiausi melagiai. Pirmiausia reikėtų žinoti, kad tos bendrovės veža iš Lenkijos amerikiečių nupenėtas kiaules, ir visą tą š... , kurio lenkai nevalgo, deda į dešras. Į tokias dešreles jau galima jokių E nebedėti, ten ir taip — viena chemija.

— Vadinasi, pieniškų dešrelių be E Lietuvoje nėra?

— (Juokiasi) Technologiškai pieniškose dešrelėse turi būti tikro šviežio pieno. Pieniškų dešrelių Lietuvoje negamina jau dvidešimt metų.

— Tai gal geriau pirkti turguje?

— Jūs pažiūrėkite — lašinių turguje nebėra. Lašininių kiaulių žmonės nebeaugina, nes nebeapsimoka. O skerdieną pardavinėja — lašinukai vos per du pirštus. Tai reiškia, kad jau pradėjo kiaules į turgų iš fermų varyti. Ir turguje į skerdienos kilogramą prišvirkščia 200 gramų vandens, o faršo apskritai nebegalima niekur pirkti.

— Tai gal pirkti žuvį?

— Šaldytoje žuvyje turi būti 4 gramai vandens — tai vadinama glazūra. O Lietuvoje tokioje žuvyje vandens yra 40-60 procentų. Ir sveikatos centrai, higienistai, net vartotojų institucijos aiškina, kad neva tokią žuvį jau importuoja. Nesąmonė. Ją parsiveža, atšildo, sušaldo, vėl atšildo po kelis kartus, kad susidarytų sniegas, ir, manote, kas nors rašo, kiek procentų vandens yra?

Ką tik grįžau iš Londono, apvažiavau Belgiją, Prancūziją, Nyderlandus, Vokietiją — niekur nėra žuvies su tokiu procentu vandens.

— O pomidorų padažas be E?

— Nieko negali būti be E. Pirmiausia, niekas nerašo, kaip tas pomidoras buvo užaugintas. Už tokią kainą tai tegali būti atliekinis pomidoras.

— Prie pieno, varškės, sviesto nerašoma sudėtis, vadinasi, galima suprasti, kad pieno produktai — natūralūs?

— Principingai ne. Natūralių pieno produktų Lietuvoje nebėra. Todėl, kad pasterizuotas pienas yra lavonas. Jei nėra natūralaus pieno, iš kur bus natūrali grietinė? Atminkite, į grietinę, grietinėlę ir sviestą būtinai dedami konservantai. Atminkite, visa, kas yra pieno pramonėje, yra neteisybė.

— Radome vienintelį natūralų jogurtą, pagamintą iš normalizuoto pieno, pieno baltymų ir raugo.

— Kokio pieno? Normalizuoto? (Juokiasi). Ar jums neatrodo juokingai? Nu faina, dedam „šikalo mikalo", o rašom — normalizuojam, pagerinam. Čia jau iš karto — žmonių mulkinimas. Natūralus jogurtas gali išbūti parą, antrą parą jis genda, o jei jogurtas sugestų per vieną parą, maisto parduotuvėje jo nerastumėte. O tos vadinamosios gyvosios bakterijos yra netikros.

— Dar radome keletą rūšių natūralios duonos ir batonų be E.

— Visi batonai yra su priedais, tik ne viskas surašoma. Lietuvoje natūralios duonos irgi beveik nėra. Duona su mielėmis yra nebe duona, jei jau receptūroje atsiranda cukrus, duona — nebenatūrali. Tikras raugas gaminamas iš miltų ir šilto vandens.

— Atlikome eksperimentą, radome produktų be E, o jūs viską sukritikavote. Ką jūs patartumėte?

— Iš dviejų blogybių reikia rinktis mažesnę — produktus be E etiketėse. Aš jūsų vietoje tokius eksperimentus daryčiau nuolat, gal reikia jungtis prie piliečių institucijų, vienyti žurnalistus ir veikti, gal steigti viešąją įstaigą, internetinę svetainę, galima ir pinigų gauti tam dalykui...

— O ką patartumėte tuo metu valgyti?

— Patarčiau gręžtis į natūrinį ūkį. Gyvenate mieste? Galima kelioms bendrijoms tartis, kad atvažiuotų ūkininkas su daržovėmis, kad kas rytą vežtų pieną, sviestą ir grietinę. Užsienyje tą funkciją atlieka mažos krautuvėlės, kurios klesti, o pas mus jos neišsilaiko, užtat klesti prekybos centrai.


Varovas rašė:Kažkaip net nustebau.... :roll: Man atrodė, kad tai, apie ką šis straipsnis - visiems senai akivaizdu.... Va todėl ir gyvenu nedideliam miestelyje, kur 72% šeimos maisto sudaro pačių kepta duona, pačių užaugintos daržovės ir vaisiai , bei pienukas iš karvytės, kurią asmeniškai pažistu :lol: Beje ir mėsą perkam iš kaimyno ūkininko, kuris savo riestasnukes seimeriam parduoda, mat užaugina ant bulvytės, miltuko ir pienuko be jokių premiksu.... Kažin, ar neprasidės "miestų tuštėjimo metas" :lol:


Vaidužė rašė:Prasides, cia tik laiko klausimas. ;) Va tada tokie forumai bus ypac populiarus o patarimai oi kaip brangiai kainuos.. :)
Gabriele
 
Pranešimai: 121
Užsiregistravo: Pen Gru 12, 2008 9:59 pm

Re: Maistas

Standartinė jaroslavas » Pen Vas 12, 2010 3:39 pm

Laba diena. Įdomu ar aš šiame gyvenime surasiu bendraminčiu dėl sveiko naturalaus maisto?? Sekasi sunkiai. Per metus nei vieno. Tevai priešinasi. Dar įdomu ar čia yra žmoniu kurie žino tiek kiekaš apie maista? Iš kur jus imate info apie maisto kokybė? Ar kas nors žiuri rūsų dokumentika, amerikonu apie gamyklinį šud..maista?
O šis auksčiau perskaitytas straipsnis teisingas, pritariu kad taip yra. Tik dar truksta.
Labiausiai stebina mane lietuvos žmoniu nežinojima apie tai ka valgo :shock: Visai nesidomi. Va aš moku rūsų kalba tas ir gelbsti, nes rūsai žimiai aršiau gyna, duoda info tautai. Lietuvoje beveik 0. Bet neseniai atsirado pora straipsniu delfi, laida Paskutinė instancija - ačiu dievui ;)
jaroslavas
 

Re: Maistas

Standartinė saulius » Pen Vas 12, 2010 6:31 pm

Sveikas, Jaroslavai. Mes čia ir kalbam apie sveiką maistą, visas forumas apie tai. Tiksliau apie jo auginimą.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Maistas

Standartinė Laimis Žmuida » Šeš Vas 13, 2010 4:24 pm

O ką tu Jaroslavai vadini sveiku maistu?
Laimis Žmuida
 
Pranešimai: 1173
Užsiregistravo: Tre Gru 17, 2008 1:00 pm

Re: Maistas

Standartinė Ryte » Sek Vas 14, 2010 11:31 am

Gyvenant mieste ir neturint giminaiciu kaime, tikrai sudetinga sveikai maitintis. Jei parduotuveje randi kazka be jokiu papildomu priedu, tai dar nereiskia kad maistas yra sveikas :( Kaip jis uzaugintas juk mes nematome ir apie tai nerasoma... deja.
Ryte
 

Re: Maistas

Standartinė Laimis Žmuida » Sek Vas 14, 2010 1:28 pm

Aš manau kiekvienas miestietis, kuriam rūpi sveikata turėtų iškeisti butą į namą su, kad ir nedideliu sklypeliu, o tie kurie turi sklypelius, tai ten ne veją auginti, o nors porą obelų pasisodinti, vyšnių, gal trešnę, serbentų agrastų, dar kokių uogakrūmių ir porą lysvelių pasidaryti. Nereikia bulvių sodinti ar kitų dalykų, kuriuos paskui virsite ar kepsite ir vis tiek sugadinsite. Porą daržovyčių reikia pasisodinti, kurias suvalgysit šviežias ir nepastovėjusias - pomidorus, morkas, salotas, žirnelius, kopūstą, ridikėlių ir pan.

Kokybiškas maistas yra tik šviežias. Uogos šviežios ir kokybiškos tik 15-20 minučių po nuskynimo. Vaisiai, daržovės - valandą. Koks kopūstas ar morka gali ir ilgiau pastovėti, bet geriausia suvartoti jį kuo šviežesnį. Toks šviežias maistas yra pats geriausias ir net mieste galima pagudravus jo užsiauginti.

Reikia tik tas lysves apipavidalinti gražiai, kad aplinkiniai kaimynai mieste nepašiurptų. O juk auginant po mulčiu, pagal gamtinės žemdirbystės principus, kur žemė nekasama, tai daržas visai neblogai ir atrodo. Kaip gėlynas. Kai kurie miestiečiai tikrai neatskirs ar ten daržas ar gėlės. :)
Laimis Žmuida
 
Pranešimai: 1173
Užsiregistravo: Tre Gru 17, 2008 1:00 pm

Re: Maistas

Standartinė Ryte » Tre Vas 17, 2010 12:08 pm

Na, manau kad jei auginiesi sau ir kiek imanoma natūraliau, tai turėtu būti giliai dzin, ką mano kaimynai apie tavo lysves :D
Ryte
 

Re: Maistas

Standartinė jaroslavas » Sek Vas 21, 2010 9:43 pm

to Laimis -
sveikas man tai be E, be GMO, be pescicidu, , be nesuderinamu komponentu, išaugintas švarioje aplinkoje ir t.t
jaroslavas
 

Re: Maistas

Standartinė evk » Pen Lap 05, 2010 3:40 pm

na, ar ziurejo kas vakar paskutine instancija:
http://www.tv3.lt/webtv?clipid=236176
eilini kart isitikinau, kad jei nori zinot ka valgai, turi pats auginti.
net pirkdamas ekologiskas prekes negali but tikras, o institucijos kurios turetu ginti vartotoja,
naglai i akis meluoja ir tyciojasi. cia zinoma ne naujiena, bet ka daryt miestieciui, kuris
noretu tira maista valgyt, o ne chemija, bet zemes lopinelio neturi??
evk
 

Re: Maistas

Standartinė Laimis Žmuida » Pen Lap 05, 2010 5:10 pm

Miestietis gali susitarti su ūkininku, dažnai pas jį lankytis ir žiūrėti ar tinkamai auginama ir po to iš to ūkininko nusipirkti. Arba gali išsinuomoti žemės sklypą ir pats augintis.
Laimis Žmuida
 
Pranešimai: 1173
Užsiregistravo: Tre Gru 17, 2008 1:00 pm

Kitas

Grįžti į Sveikata

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias