Cukrus
Posted: Tue Mar 01, 2011 9:51 am
Saulius:
Karts nuo karto galima pažaisti su stevija, lipija ir visom lietuviškom žolėm. Bet daug pyragų iš jų neiškepsi turbūt.
Stevijos miltelių galima nusipirkti, bet jie turi anyžinį, labai nemalonų prieskonį. Nes ten sudedami pigieji steviozidai (stevija turi 6 ar tai 8 steviozidų rūšis), o brangiuosius (be anyžinio prieskonio) pardavinėja už aukso kainą.
Giedrioks26:Lietuvoj tik viena rūšis auga- paprastoji šertvė. Epifitas, lapai žali visus metus, tik retokas. Turiu naš jų darže, jau lyg atidirbau auginimo "technologiją". Ar galima cukrų pakeist- nežinau, gal galima, saldūs šaknaistiebiai žiauriai, jei daugiau atsikandi- net kartu burnoj, o jei tik mažą mažą trupiniuką- smarkiai saldu. Skaičiau, kad skandinavijoj valgomi, vaikų skanėstas.
Aš kažkodėl linkstu prie to, kad reikia įsiklausyt į gamtą. Jeigu retkarčiais pyragą išsikepsi - nenumirsi, mes užprogramuoti saldumo paieškoms šiaip ar taip. bet jeigu nuolat saldžiai valgysi susijauksi savo sveikatą, tapsi cukraholiku (o aš čia visai nejuokauju, nes priklausomybė nuo cukraus yra ne ką mažesnė nei nuo heroino ar degtinės).Šertvių šakniastiebiai vaikų skanėstas, bet jų daug nesuvalgysi, nes be didelio kiekio cukraus jie dar turi ir karčiūjų medžiagų, bei medžiagų, kurie palerižuoja kirmėlių lygiuosius raumenis ir taip jas išvaro iš žmogaus organizmo. Bet reikia atsiminti, kad vartojant kaip cukrų jis gali tapti kenksmingas, visgi tai labaiu vaistas nei maistas. Aš asmeniškai negaliu jo daugiau suvalgyti nei 2 cm šakniastiebio, man jis kartus ir skalsus, suvalgius daugiau pradeda pykinti, o tai mano manymu reišia, kad augalas nuodingas. Net vartojant kaip vaista, reikia žinoti kaip tai daryti, aš to nežinau (kokios dozės, kaip paruošti ir panašiai). Lietuvos salygom cukraus pakaitalo nerasite, išskyrus medų. Yra dar tokia saldžialapė kulkšnis, kurios lapeliai saldūs pakramčius, panašiai, kaip stevijos, bet kiek teko džiovinti, saldumas prapuola. Be to ankštiniai turi daug gliukozidų, kurie nepriimtini mūsų organizmui ir pučia vidurius (šiek tiek nuodingi). Yra dar saldžiašaknis pelėžirnis. Šaknis tikrai saldi, bet dėl naudojimo reiktų eksperimentuoti.
Taip daug cukraus yra nendrių šakniastiebiuose (vis gi ji giminaitė cukranendrės). Šakniastiebius reiktų virti pora valadų, po to nukošti ir nukoštą vandenį dar virti vos ne visą dieną kol vanduo nugaruoja ir gaunamas saldus sirupas (praktikoj nebandžiau). Lygiai taip pat sirupo galima gauti iš kliavo sulos, ir manau, kad iš bet kurio cukringo augalo tokiu būdu galima gauti sirupo. Tik klausimas ar apsimoka? Arba kam gadinti kliavo sula, ji daug vertingesnė neperdirbta. Dėl buteliuko sirupo galima išnaikinti didelį plotą augalų, arba pabandykite pririnkti didelį kiekį nendrės šakniastiebių? sudėtingas reikalas... aš renkuosi bitininkystę
Karts nuo karto galima pažaisti su stevija, lipija ir visom lietuviškom žolėm. Bet daug pyragų iš jų neiškepsi turbūt.
Stevijos miltelių galima nusipirkti, bet jie turi anyžinį, labai nemalonų prieskonį. Nes ten sudedami pigieji steviozidai (stevija turi 6 ar tai 8 steviozidų rūšis), o brangiuosius (be anyžinio prieskonio) pardavinėja už aukso kainą.