GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

7 gaidžiai pulke ir niekada nesipeša. Net keista darosi, nes galvojau, kad niekaip negalės gyvent kartu. Tik kartais pasigirsta duslus "buch", kaip kamuolį spirtų į sieną. Bet tuo vienu smūgiu ir nusistato ribas. Jokių ten maivymųsi, staipymųsi ir strapaliojimų, kaip pas "normalius" gaidžius, nėra.

O tai visas pulkas kokio dydžio? Ir kaip vištomis pasidalina? Ir koks bendravimas su kitomis vištų veislėmis?

25 vištos ir 7 gaidžiai šitos veislės. Pasidalina visaip: senis vaikščioja su senomis vištomis ir jauniklių neprileidžia, o jaunikliai nesuprasi- visi kartu, kartais pasiskirsto. Su kitomis tai viskas normaliai, jie mažesnių neskriaudžia, o mažesni irgi turi pakankamai proto, tai nesirauna.

Čia jau iš dvasių pasaulio, turbūt... Vakar vakare vertinau gaidžius, kuriuos skirt giminės pratęsimui. Apžiūrėjau visus nuodugniai. Idealo, aišku, nėra ir negali būt, bet vienas buvo išskirtinis- daug gerų požymių, o ypač galva- šios veislės gaidys su gera galva- didelė retenybė. Pasidžiaugiau, kad metai nepraėjo veltui ir gerokai pasistūmėta pulko gerinime. Tiesa, vasarą buvo dar geresnis jauniklis, bet greitai žuvo ir jau baigiu pamiršt. Dabar į šitą dėjau visas viltis. Šiandien ryte išleidau, dar pasigrožėjau, nuėjau kitų gyvulių tvarkyt. Po nepilnos valandos atėjau į vištininką pažiūrėt kiaušinių- guli negyvas mano favoritas. Be jokių smurto žymių, šviežiai prilesęs grūdų. Tik vienas auskarėlis pakruvintas. Va ir visa pasaka- visi metai veltui.
Tai va kokia vištų augintojo "medžioklė": atrodo, laimikis jau rankose, o staiga viskas apsiverčia aukštyn kojom.

Na jo, ūkininko dalia...

nulupk galvos odą ir pasižiūrėk kas ten po ja-ar yra kraujosrūva nuo smūgio, o gal paspringo grūdais? Abidna, jau antrą kart ...

Ai, iš karto išmečiau... Gaila buvo žiūrėt, depresija tokia apėmė. Vistiek gi neatgaivinsi.