ganiau ponius ir ožkas nuomotame aptvertame gal 30 arų plote, kurio vienam pakraštyje augo ~ dvidešimtmečių eglių eilė. Mano ožkos pradėjo lupinėt tų eglių žievę- pėmiau vandens, dėjau kalkių, šuns šūdo, šiek tiek atrabotkės spalvai (naudoto tepalo- kad užmaskuot pagraužtus kamienus) išmaišiau ir nutepiau kamienus- viskas, daugiau nė viena eglė nebenukentėjo

. Šeimininkai net nepastebėjo apgraužtų kamienų.
Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.