GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Liko tik viena. ir žąsinas vienas.

Kitas suvalgėt?

Ne, be mūsų suvalgė, taigi tik trys ir tebuvo suaugusios. Va vieną per žiemą lapukė ir nusnešė. Nedaug gi..

Pradėjo ožkos obelis graužt. Tai vienur tai kitur pakramtyta šveičiasi, nors tarsi ir aptvertos tos obelys, ale jom gi tvorų nėr. Pabandžiau kamienus ir šakas kiek pasiekia ištept karvės šūdu. Kol kas ramu, žiūrėsim.

O geras. Gal ir nuo zuikių padėtų?

Ai, taigi tiksliai, senovėj taip darydavo- košę iš molio ir karvės šūdo ir tepdavo rudenį.

Nu va, molio po ranka neturiu, geriau laikytųsi, nes dabar tik iki gero lietaus ir vėl reiks dažyt. O kaži obelims nieko tokios procedūros? Nors ten jau žievė stoga sueižėjus, tai neturėtų jaustis.

Neturėtų būt nieko blogo, molis gi kvėpuoja. Ir gamtkiška- atseit, karvė apšiko medį.

Jo, gerai pavarė, per ištiestą ranką į viršų

aš dar šuns šūdo į tokį tepalą buvau įmaišius- tai visą vasarą niekas daugiau nosies nekišo prie medžių. Kad lietus nenuplautų- kalkių dėt reikia.