Miško sodas

Viskas apie sodininkystę

Moderatoriai: Mama Smilga, dage, saulius

Miško sodas

Standartinė Gabriele » Sek Gru 14, 2008 2:47 am

Vaidužė rašė:http://meileserdve.anastasija.lt/4/miskinesodininkyste.html

Na šiaip tai vadina miško sodu, bet man tai kaip daržas.. :roll:

Robert A de J Hart
Forest Gardening. Rediscovering Nature & Community in a Post-Industrial Age.
Bristol, Green Earth Books 2001
Miškinė sodininkystė
Paveikslėlis. R.Hartas.
Pirmą kartą išleista 1991 m. Roberto Harto knyga "Forest Gardening" susilaukė didžiulio dėmesio iš ūkininkaujančių skaitytojų. Autorius netikėtai mirė 2000 m., tačiau jo knyga jau tapo klasika ir sparčiai plinta ne tik žaliųjų, permakultūros atstovų, bet ir paprastų sodininkų gretose. Šiame straipsnyje siūlau šiek tiek iš arčiau susipažinti su R.Harto knygoje išdėstyta Miškine sodininkyste (Forest gardening). Susidomėjusiems rekomenduoju paskaityti visą knygą arba pažiūrėti vaizdajuostę. Jas galite gauti Kauno klube iš Juozo ir Oksanos.

Mažai darbo, mažai vietos, o derlius didelis
Knygos įžangoje R.Hartas rašo, jog Miškinė sodininkystė yra gerbiama už keletą dalykų. Pirma, ji yra sukurta pagal natūralaus miško principą, todėl pasiekia didžiausių aukštumų darbo ir erdvės ekonomijoje. R.Hartas gauna didesnį derliaus kiekį nei tradicine sodininkyste užsiimantys ūkininkai ir, svarbiausia, su mažesnėmis darbo jėgos, laiko ir ploto sąnaudomis. Plotą padeda sutaupyti augalų auginimas septyniais ardais. Vaisiai, daržovės, vaistažolės auga ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai: lianos lipa didesnių medžių kamienais, krūmai auga po aukštesniais medžiais, dar žemiau išsidėsto uogynai ir šakniagumbiai. Po ilgų metų praktikos R.Hartas gali patvirtinti, jog Miškinės sodininkystės principai tikrai veikia. Savo sode Anglijoje autorius gauna didžiausią įmanomą derlių įdėdamas mažiausiai pastangų. Antra, vaisiai ir daržovės, uogos ir vaistažolės užauga sveikos ir ekologiškos. Miško sodas suformuoja nepakartojamą kvapų atmosferą, kurioje ne tik šeimininkas jaučiasi gerai, bet ir sodo vaisiai prisigeria nuostabių eterinių kvapsnių.

R.Harto sodas Anglijoje
Paveikslėlis. Harto sodas.
Iš pirmo žvilgsnio tikrai gali susidaryti įspūdis, jog R.Hartas gyvena tiesiog miške ir ten bando sodininkauti. Tačiau, jei pažiūrėsime į pateiktą jo sodybos schemą, pastebėsime, jog Miško sodas autoriaus sklype užima tik du nedidelius žemės plotelius. Likęs plotas užpildytas įprastais sodybos elementais: daržu, poilsiaviete, dekoratyvinių medžių ir krūmų guotu, šiltnamiu, komposto vieta ir t.t.

Pats R.Hartas pasakojimą apie savo sodą pradeda būtent nuo Anti-Miško sodo. Anti-Miško sodas būtinai reikalingas, nes yra daržovės, kurioms augti ir normaliai vystytis reikia pastovių saulės spindulių. Miške to gauti neįmanoma, todėl viena svarbiausių Miškinės sodininkystės taisyklių - palikti atviro ploto šviesamėgiams augalams auginti.

Prie pat gyvenamojo pastato, t.y. ten, kur mes būname dažniausiai, o, dar geriau, tiesiai prie virtuvės lango įrengti daržą augalams, kuriuos dažnai naudojame. Tokiu būdu, svarbiausi vaisiai, daržovės ar prieskoniai bus po ranka ir nereikės toli nuo virtuvės eiti, kad nusiskinti šviežių produktų.

Miško sodo užimamas plotas neturi būti didelis, nes pusės hektaro visiškai pakanka išmaitinti dešimčiai žmonių.

Taip pat galime pastebėti, jog Miškinė sodininkystė neužsiima vien augalų auginimu. Miškinė sodininkystė apima daug kitų racionaliai žemės turtus naudojančių sričių: vandens energiją, saulės energiją, biodujų energiją, biokuro gamybą ir kt. Plačiau apie tai skaityti galima R.Harto knygoje, kur šiems dalykams nagrinėti skiriamos atskiros veikalo dalys.

Kas sudaro septynis ardus?
Trumpai pažvelkime, kas sudaro septynis Miško sodo ardus ir kaip juose išsidėsto augalai:

Skliautas (Canopy): viršutinis ardas. Jame auga aukščiausi vaisius auginantys medžiai;
Žemaūgių medžių sluoksnis (Low-tree layer): žemesnieji vaismedžiai ir riešutmedžiai bei bambukai;
Krūmų sluoksnis (Shrub layer): serbentai, agrastai ir raukšlėtalapis erškėtis;
Žolynų sluoksnis (Herbaceous layer): žolės ir daugiametės daržovės;
Žemę dengiantis sluoksnis (Ground-cover layer): šliaužiantys augalai, tokie kaip avietės, gervuogės, tekšės (rubus giminės);
Vertikalus sluoksnis (Vertical layer): lipantys uogynai, nasturtos, lipančios pupos, pupelės, vynuogės ir kitų rūšių vijokliai;
Šakniastiebių sluoksnis (Rhizosphere): požeminės daržovės, šakniagumbiai, šakniastiebiai, svogūnėliai ir kiti šakniniai augalai.
Miško sodas - gyva ekosistema
Miško sodas yra gyva, atsinaujinanti sistema. Ji yra amžina, nes pati atsinaujina; pati pasisėja, nes augalai daugiamečiai arba aktyviai barstantys sėklas; pati tręšiasi, nes nuo medžių nukrenta lapai, šakelės ir patręšia žemesnius augalus, o žemesnieji purena dirvą aukštesniųjų augalų požeminei medžiagų apykaitai; pati apsirūpina vandeniu, nes giliai leidžiantys šaknis medžiai pumpuoja vandenį į podirvį, tuo aprūpindami visą augalų sistemą; pati mulčiuojasi ir pati ginasi nuo piktžolių; pati apsidulkina, nes parenkami gausiai derantys ir lengvai apsidulkinantys medžiai; pati apsigina nuo kenkėjų, nes augalų įvairovė juos naikina ir sudaro palankias salygas gerajai sodo faunai veistis. Be to, ši sistema yra atspari epidemijoms ir marams, nes augalų ir kvapų gausa suformuoja įvairią aplinką, kurioje negali kilti ligos epidemijų mąstu ir numarinti iš karto didelę sodo dalį, kaip dažnai atsitinka, jei sodinama monokultūra.

Miško sodas - ateities sodas
Miškinė sodininkystė yra viena iš permakultūros sričių. Permakultūros principai ateityje privalės būti taikomi visuose civilizacijos žingsniuose. Kadangi vartotojiškoji visuomenė išsiurbė beveik visą naftą ir iškasė beveik visą anglį, išnaudojo paskutines naudingąsias iškasenas ir sudegino paskutines dujas, ateityje mums belieka tik viena išeitis - diegti permakultūrines arba kitaip - atsinaujinančias sistemas, kurios ne tik pačios išsilaiko, tačiau, laikui bėgant, sugrąžina jėgas ir resursus mūsų Žemei, ant kurios rankų mes gyvename.

P.S. Dvidešimt pirmasis šimtmetis bus ekologiškas arba jo apskritai nebus (Mišelis Odanas).

Laimis Žmuida


saulius rašė:Nu va, dabar aiškiau. Nes kažkada buvo kalba ir apie kitokią "miškinę sodininkystę", t.y. kultūrinių augalų auginimą tikrame miške. Tai dėlto ir klausiau apie ką čia kalbama.


Vaidužė rašė:Ta prasme pomidorus miške ir pan? idomiai. Turiu saunu filmuka apie miskini sodininkavima, labai ikvepiantis ir parodantis, kaip graziai ten viskas auga. Tik jie ten viska gausiai mulciuoja. Nepalieka naturaliai augti ir po daug metu. Bet mane domina labiau toks var. kai po kazkiek metu miskelis savimi pats rupinasi, nieko daryt nereikia. Kaip manot, kokie augalai labiausiai tiktu tokiam sodui? Ir tarp vaismedziu suprantu kad tarpus reikia mazesnius daryti negu du auksciai planuojami, kitaip reiktu labai daug vietos(puses ha nebeuztektu 6 asmenu seimai prasimaitinti) - kad toki soda isiveisti..


saulius rašė:Kad miškelis pats savimi rūpintūsi pasiekti pavyks, bet tada tame miškelyje augs tik tie augalai, kurie gali augti, o ne tie, kuriuos norėtumėt matyti. Savimi besirūpinantis miškelis- stabili ekosistema, o ekosistemų kūrimas, laimei, nepavaldus žmogaus protui. Dar niekam tas nepavyko ir nemanau, kad kada nors pavyks. Štai Hartas irgi mulčiuoja, nepalieka be priežiūros, reikia manyt (neskaičiau jo knygos), kad ir nereikalingas žoles išrauna, nes kitaip ir negali būti.
Tokiame savarankiškame miškelyje augs ir kažkiek derės obelys, kriaušės, slyvos, serbentai, lazdynai, gal dar kokia užskurdusi vynuogė (čia iš kultūroje auginamų), bet nebus agurkų, pomidorų, kopūstų ir pan. Gerai gyvens tik tie, kuriems mūsų kraštas- gimtasis :) .
Taigi, tokį sodą sukurti galima, bet auginti reikia tik vietinius augalus. Ir tai kultūrinės veislės pasikeis, įgys daugiau laukinių požymių.
O tarpus tarp vaismedžių vistiek reikia daryti didelius. Nes maži tarpai- mažai šviesos, nederės, po medžiais niekas neaugs. Pusėje hektaro tilps pakankamai daug didelių (neformuojamų) vaismedžių, tikrai užteks šešių asmenų šeimai, o tarp medžių tilps dar daug krūmų, žolių ir pan.


Vaidužė rašė:Galvoju, bet jei sodyba pakankamai didele ( 1-2ha) tai ten ir taip augs labai daug ivairiu medziu ir krumu, vaiskrumiu ir vaismedziu, kurie paskui augs savarankiskai. Ten tarp ju ir zolynu galima priseti, o kiti ir patys auga ir pasises dar nauju. Tai ar reikalingas tas misko sodas apskritai? Jei tikslas - kad ir taip viskas augtu savaime (kad ir po kazkiek laiko)? Ar geriau visiems vienoje vietoje, ar tarp kitu augalu (miskiniu ir pan. tada be misko sodo)? :) Kaip manot?


saulius rašė:Kadangi neskaičiau Harto knygos, tai nelabai suprantu, kuo tas miško sodas skiriasi nuo paprasto pusiau sulaukėjusio sodo. O augalų įvairovė kuo didesnė- tuo geriau. Su žolynais irgi nežinia kaip gali gautis. Aš bandžiau kurti miško ir pelkių augalų sistemas mažuose plotuose, tai jos gyvavo tiek, kiek jas prižiūrėjau. Tarp augalų nuolat vyksta konkurencija (arba bendradarbiavimas- iš kurios pusės pažiūrėsi) dėl vietos, šviesos ir maisto, vienos rūšys stelbia kitas ir galiausiai lieka tik tos, kurioms susidarę sąlygos yra palankiausios. Taigi liks ir savaime sėsis ne tie žolynai, kurių jūs norėsit, bet tie, kuriems ta vieta bus tinkamiausia. Vaismedžiai, aišku, be jokios priežiūros augs ir derės, vaisiai bus smulkesni, bet kokybiškesni. Juodieji serbentai negenimi silpnai derės, bet uogos taip pat bus vertingesnės. Apie kokias nors vynuoges ar kitus pietiečius teks pamiršt, bet ir be jų galima gyvent. Aišku, esamas sąlygas galima šiek tiek pakeisti, kad atsirastų galimybė savaime augti ir tiems augalams, kurie paprastai neturėtų augti toje vietoje. Net ir pietiečius galima sėkmingai apgyvendinti, tik reikės įdėt kažkiek darbo.


Laimis Žmuida rašė:
saulius rašė: Tokiame savarankiškame miškelyje augs ir kažkiek derės obelys, kriaušės, slyvos, serbentai, lazdynai, gal dar kokia užskurdusi vynuogė (čia iš kultūroje auginamų), bet nebus agurkų, pomidorų, kopūstų ir pan.


Hartas šalia miško sodo dar daro ir porą sklypelių "anti-miško sodo". Tiesiog vieta be medžių. Ten sodina tuos augalus, kurie šešėlyje neauga - pomidorus, agurkus, kopūstus ir pan.


Algisdalgis rašė:Perskiepijau savo sklypo mikelyje ir pamiskeje obelu , kriausiu laukinukus, viskas gerai, auga.Su lazynais sunkiau .Buvo per TV laida ,kaip auginami stambiniai lazdynai.Ispjoviau senus lazdynus ir i metines ataugas uzkisimu arba pagerintu sudurimu du metus is eiles skiepijau kulturines formas. Prigijo vos keletas.Kodel? Dabar auginu sejinukus, o gal geriausia dauginti atlankomis, atsirinkus geriausiai derancius.Norejosi greiciau, o gavosi,kaip visada. Matyt geriausiai viskas auga, kai prakaitu laistai...


saulius rašė:Dauginti visuomet geriausia sėklomis, taip gaunasi biologiškai vertingiausi augalai. Skiepijimas tik iš bėdos, bet visi jį naudojam, kad trumpiau laukt reikėtų :D . Jeigu norima augint kažkokią konkrečią formą, galima ir atlankomis padaugint, ar orinėmis atlankomis, bet sėjinukas vistiek bus stipresnis, ilgaamžiškesnis, atsparesnis.
Gabriele
 
Pranešimai: 121
Užsiregistravo: Pen Gru 12, 2008 9:59 pm

Ką žinote apie miško sodą?

Standartinė nerijus.a » Ket Spa 07, 2010 2:26 pm

Radau vis tik kaip save startuot šiam forume :)

Ar kas nors bandėte veisti miško sodą, ar galbūt žinote, kam yra pavykę jį užveisti?
(Jei kam neteko girdėt - labai trumpai - tai dirbtinai įveistas miškas kuriame trijuose aukštingumo lygiuose auga vaismedžiai, vaiskrūmiai ir daržovės/uogienojai. Žinoma tai labai supaprastintas vaizdas. Kaip ir GŽ visas auginimo procesas pagrįstas mulčiavimu. Bent teoriškai pilnai užaugintas sodas turėtų duoti daugiausiai maisto iš kvadratinio metro įdedant mažiausiai pastangų )

Pats jau turiu numatęs vietą jam. Skirsiu apie 2-4 arus priesmėlio. Visa eksperimentinė teritorija kiek didesnė, likusią užsodinsiu įprastu lietuvišku mišku.

Teorijos semiuosi iš Patrick Whitefield knygos: "How to make a forest garden" ( galiu pasidalint jei kas norit ). Viskas su knygele gerai, bet ji pritaikyta šiltam UK klimatui, kur sėkmingai žiemoja visžaliai krūmai. Todėl dabar domiuosi kokių veislių medžiai ir krūmai tiktų lietuviškam klimatui.
nerijus.a
 
Pranešimai: 15
Užsiregistravo: Tre Bir 30, 2010 11:13 am

Re: Ką žinote apie miško sodą?

Standartinė saulius » Ket Spa 07, 2010 6:56 pm

Tiktų bet kokie medžiai ir krūmai, augantys pas mus. Bet kad toks sodas duos daugiausia vaisių iš ploto vieneto- truputį perdėta. Daugiausia gali duot tik superintensyvi technologija, tokia kaip A.Kuznecovo (jis yra mūsų forume, rusiškai rašo). Jokiam miško sode negausi 10 kg aviečių iš kvadratinio metro. Bet miško sodo idėją palaikau visapusiškai, daryk. Aš taip pat darau kažką tokio.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Ką žinote apie miško sodą?

Standartinė nerijus.a » Pen Spa 08, 2010 3:40 pm

Temą jau matau :), tiesa mano klausimas lieka - ar kas nors žinot gyvą lietuvišką pavyzdį? Galvojau net važiuot žiūrėt Anglijon, bet bijau kad sunkiai pavyks tą patirtį pernešt į Lietuvą.

Dar, kodėl aš duomiuosi miško sodu? Saulius rašo, kad intensyvi žemdirbystė gali pasiekti daugiau, ir aš su tuo sutinku. Gaila neskaitau rusiškai, Kuznetcovo nesuprasiu, bet įtariu kad Mulčias jo darže atkeliauja iš išorės. Taip ir tradicinėj GŽ, mulčią mes gauname kad ir iš šalia šienaujamos pievos. Gerai, kai tos pievos keli hektarai, bet...

Būtent tai ir turiu omeny sakydamas, kad miško sodas leidžia gauti daugiausiai derliaus iš kvadratinio metro - neįdedant papildomos energijos. Nes brandaus miško sodo papildomai nereikia mulčiuoti. Tiesiog jame pačiame kapoji medžių, krūmų šakeles ir meti ant žemės.

Na, jei niekam pernelyg neįdomu, tai nesiplėsiu, tiesiog tyliai praktikuosiu pats :), jei kas ateity pamatys šią temą, žinot kur kreiptis.
nerijus.a
 
Pranešimai: 15
Užsiregistravo: Tre Bir 30, 2010 11:13 am

Re: Ką žinote apie miško sodą?

Standartinė saulius » Pen Spa 08, 2010 6:01 pm

Atleiskit, mano kompas siandie streikuoja, tai rasau nelabai lietuviskai.
Lietuvoj pavyzdziu nera. Kol kas. Po 10 metu turetu but. Ir ne vienas. Misko sodas- ilgas, niekada nesibaigiantis procesas. Kaip ir pats miskas.
Si tema daug kam idomi, ka zinai- klok drasiai. O ko nezinai- klausk, irgi drasiai.
O del mulcio is isores- gryna tiesa, cia yra "tradicines" GZ trukumas. Bet mes ir dirbam ta linkme, kad jo nereiketu inest is isores.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Miško sodas

Standartinė MaryteN » Ant Sau 28, 2014 3:12 pm

Man labai įdomi miško sodo tema.
Man labai norisi suderinti daržą, gėlyną, sodą, mišką viename.
Čia atkrenta tamsus, tankus eglyninis miškas. Jame tikrai niekas neaugtų, net - žolė.
Pastebėjau, kad per sausras, net ir Lietuvoje, daržovės geriau jaučiasi , kai kokį ketvirtadalį dienos gauna išsklaidytą šešėlį nuo medžių, krūmų. Ne taip greitai nuvysta, nesustoja augimas, augalai atrodo stipresni, vešlesni, sultingesni.
Man labai nepatinka, kai kas nors iš šalies perša mintį daržą atskirti nuo sodo ir atvirkščiai. Žiemos mokymuose Laimis rašė, kad miške nebūna žolės, o pievoje - nukritusių lapų. Po to sutiko, kad pietinėje pamiškės pusėje galima rasti ant žolės prikritusių lapų. Gal Laimį dar veikia mokslas, nuolat mums peršantis mintį viską kardinaliai atskirti, su kuo aš nesutinku.
Visur ir viskame matau visumą, tarpusavio ryšius, sąveikavimą.
Gal pamėginkime padėlioti, paplanuoti sklypą, kad jis būtų kuo produktyvesnis.
Akivaizdu, kad daug naudos būtų iš medžių, krūmų gyvatvorės, pavienių išbarstytų medžių, atskyrimo juostų didesniuose, nei hektariniuose sklypuose. Apie tai rašė ir N.Kurdiumovas.
Jauname sode tarp mažų vaismedžių savaime įsipaišo daržovės.
Mačiau filmuką, kuriame jauna anglė matė ūkį einant į aklavietę, kai jis palaikomas naftos produktais. Du trečdalius filmo ji ieškojo atsakymo. Ir rado natūrinį ūkį, kuriame nereikia daug dirbti, o produktyvumas - didelis. Esmė - sklype daug įvairiausių krūmų juostų. Krūmai užaugina daugybę uogų. Krūmų lapais šeriami gyvuliai. Dėl krūmų - geresnis mikroklimatas.
To filmuko vertingiausia dalis - paskutinis trečdalis, kai rodo atradimą. Filmas anglų kalba su rusiškais subtitrais. Pradžia neužkabino. Perstūmiau tolyn. O ten tai jau jai atradimai. Kaip? Gyvuliai valgo krūmų lapus? Tada nepatingėjau perskaityti ir subtitrus.
Ferma buduščievo. Ateities ūkis. Taip sakant ,- be naftos.
MaryteN
 
Pranešimai: 306
Užsiregistravo: Šeš Gru 25, 2010 3:54 pm

Re: Miško sodas

Standartinė saulius » Ant Sau 28, 2014 3:35 pm

Labai teisingi tavo norai. Pabandysiu pakomentuot papunkčiui. Dabar gal mano komentarai bus kitokie, nei būtų buvę prieš metus tokioje pat temoje...
Tamsus eglynas- ne natūralus miškas, o degradavusi, pažeista ekosistema.
Dėl išsklaidytos šviesos - taip, didžioji dalis sodo ir daržo augalų geriau auga būtent tokioje šviesoje. Išskyrus gal bulves, arbūzus ir dar keletą.
Normaliam senam miške būna daug žolės, net labai daug. Išsklaidytos šviesos irgi pakankamai. S.Daukantas rašė apie miškus, kuriuose šviesa nepasiekia žemės ir sniegas nenukrenta per medžių šakas. Tai arba tuose miškuose jau buvo suvalgyti visi žvėrys, arba tokių nebuvo. Aš mačiau miškų, kuriuose žmonės niekada nieko nebuvo darę. Yra ten tamsių vietų, bet tik atskirų vietų, o šiaip daug žolės. Ir miškapievėse tokia žolė, kokios pievose nebūna. Tai suprantama - miško nuokritos žolę gerai maitina.
Pievoje taip pat būna nukritusių lapų, jeigu arti miškas ar medžių grupelės. Aplamai mūsų platumose net nelabai teisinga atskirt pievą nuo miško, nes nei vienas, nei kitas atskirais dideliais plotais neegzistuoja. O jeigu egzistuoja, tai tik žmogaus veiklos dėka. "Tradicinis" sveikas kraštovaizdis turėtų būt sudarytas iš medžių grupių, besikeičiančių su didesnėmis ir mažesnėmis pievelėmis.
Aš labai panašiai kaip tu įsivaiduoju sodą- daržą - ganyklą. Tris viename. Iš esmės tai jau miškas.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Miško sodas

Standartinė MaryteN » Ant Sau 28, 2014 4:20 pm

Miškas, kuriame auginama daugiau valgomų kultūrų.
https://www.youtube.com/watch?v=lV8SLTUrWIQ
Filmuke stipriai pasako apie arimo žalą, kad tai - tas pats, kaip gyvam žmogui nulupti odą ir ją apversti. Betrūksta panorėti ją priklijuoti apverstą...
Filmuko pabaigoje - išvada : naftos produktais palaikomi ūkiai išnyks, nuo naftos priklausomi žmonės - išmirs. Ateitis - tik permakultūriniams ūkiams. Gerai suplanuotiems gamtiniams ūkiams. Miško sodams.
Pagalvokim. Gal pradėti naują temą :"Ateities ūkiai"?
Nes tai - ne tik miško sodas, bet - miškas, sodas, ganykla, vandens telkinys, daržas, gėlynas viename. Be galo svarbus - išankstinis protingas planavimas.
MaryteN
 
Pranešimai: 306
Užsiregistravo: Šeš Gru 25, 2010 3:54 pm

Re: Miško sodas

Standartinė saulius » Ant Sau 28, 2014 4:32 pm

Na, ateities ūkius aš biskį ktaip įsivaizduoju... Manau, kad čia kūrybą reikėtų mažint iki minimumo ir daugiau krepit dėmesio į tai, kiek natūrali aplinka gali pakelt mūsų ūkininkavimą. Sodas turi susijungt su mišku, ganyklos - natūralios, vandens telkinius irgi naudot natūralius, kad būtų stimulas tikrajai ekologijai, o ne savo kiemo priežiūrai.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Miško sodas

Standartinė MaryteN » Ant Sau 28, 2014 4:38 pm

Matau vien pliusus, kai medžių grupės ar eilės būna pramaišiui su pievelėmis. Tarp retų medžių daugiau žolės priauga, ji būna stambesnė, sultingesnė.
Būtų fantastiškai puiku, jei augtų kuo įvairesnių medžių, krūmų su valgomais vaisiais, žiedais, lapais. Žydėjimo metu būtų gražiausių spalvų, nuostabiausių aromatų.
Augintume didelę įvairovę augalų, o jie priviliotų laukinių gyvūnų, paukščių, naudingų vabzdžių.
MaryteN
 
Pranešimai: 306
Užsiregistravo: Šeš Gru 25, 2010 3:54 pm

Kitas

Grįžti į Sodininkystė

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias