GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Man panašaus rašto irgi davė, bet jos, man sakė, kad vijoklinės.

Tokio rašto pupelių yra ir paprastų, jos l.skanios man, miltingos, ir šparaginių geltonankščių.Kur nuotraukoje -ta paprasta, jos forma pilnai ovali.Šparaginės tokio rašto ties rudu viduriuku turi kaip ir sąsmaukytę, įtraukta ties ta vieta ir pupiukė mažesnė, plonesnė.Mano skaičiavimu, paprastos jau auginamos apie 60 metų.

As pries menesi pasodinau tokias pupeles. Jau siandien neiskentus ko nedygsta, prakrapsciau paziureti . Neradau nei vienos pupeles, o tik peliu ar kurmiu urvu. Kaip elgtis tokiu atveju?

Galvoju gal pupeles pasodinti nuemus mulcia, o joms sudygus apdeti. Gal tuomet peliu bus maziau, nes po mulciu jos labai smagiai darbuojasi. Arba sodinti pabrinkintas, gal jos greiciau sudygs. Ka manot apie tokius pamastymus. Jus cia jau profesionalai vilkai, o mes tik mokomes ir samprotaujam

Pupelių brinkinimas ir daiginimas namie neduoda nieko gero (daiginu tik mažą saujelę daigumui patikrinti). Jei sėkla šviežia - sudygsta per parą, taigi daiginimu nieko nepaankstinsit. Kai sudygusią sėklą kišame į jai per vėsią žemę (mums gali atrodyti ir šilta), sėkla netęsia augimo, o supūva. Jei ir išdygsta augalas - jis vargsta, skursta.

Šįmet pirmąsyk auginau vijoklines šparagines pupeles. Labai patiko, kad jų derėjimas ištemptas - skinu nuo rugpjūčio ir vis dar žydi , mezga naujas ankštis (pas mus dar nebuvo šalnų) . Trūkumas- lipo tvora, pasiekė medžius ir į juos "sulipo", dabar reikia kopėčių. Sėjau dviejų rūšių- geltonom ankštimis ir tamsiomis violetinėmis. Tai tos, su violetinėmis, žymiai vešlesnės, ankščių daugiau.

A kur gavai tokių? Aš pavasarį užsimušdama ieškojau ir neradau...

Tai kad ir "Žalioj stotelėj", ir Sėkluvoj visokiausių būna.

Aš turiu ir geltonomis, ir violetinėmis ankštimis. Man šparaginės vijoklinės pupelės irgi patinka. Per sėklų mainus galėsiu šiek tiek atvežt.

Sėkluvos nėr pas mumi, o Žalia stotelė turbūt per maža, nes irgi ne viskas būna. Nu, žinosiu, kad ne deficitas, pavasarį reiks didesniuose miestuose prie progos pasdairyt.
Dėkui, Eimute, jei iki sėklų mainų neužmiršiu Tavo pažado, kaip nors atsirokuosim...