- IMG_0124.jpg (89.53 KiB) Viewed 3024 times
- IMG_0103.jpg (118.4 KiB) Viewed 3024 times
- IMG_0083.jpg (100.66 KiB) Viewed 3024 times
Moderators: Mama Smilga, saulius, dage
Čia gali būt visaip. Šiaip saprofitinėms bakterijoms reikalinga neutrali arba silpnai šarminė aplinka, gaminant naminius EM preparatus irgi dedama šarmo, kad suaktyvint jų veiklą. Bet bakterijos pačios aplinką rūgština. Ir jeigu jų veiklos zona pakankamai nesivėdina- dirva užrūgštėja, nes ima kauptis angliarūgštė. O jei paviršiuj, kur gerai patenka oras- aplinka lieka palanki bakterijoms- neutrali. O grybai labiau mėgsta rūgštesnę terpę. Kadangi dirvoje yra tiek vienų, tiek kitų- nuolat vyksta balansavimas, priklausomai nuo maisto, oro ir organizmų. Kai bakterijų (pvz. pieno rūgšties) prisikaupia labai daug, o rūgštis negali pasišalinti- jos nustoja vystytis ir aplinka "užsikonservuoja". Rūgščioje terpėje bakterijos nesidaugina, dėl to rauginti produktai gerai laikosi- juos konservuoja pieno ar kita rūgštis.Bet nereikia perlenkti lazdos, negyva organika perdirba bakterijos, o joms reikalinga rugstine aplinka, kuo aktyvesnes bakterijos (esant gerom salygom), tuo rugstesne aplinka darosi, o augalai megsta sarmine aplinka,
Mėšlas dažniausiai nudegina amoniaku, bet gali ir rūgštimi. Būtent pieno rūgštimi. Bet ne dėl to, kad jame per daug bakterijų. Per daug jų negali būt- jų kiekis priklauso nuo substrato kiekio. Rūgštis kaupiasi tada, kai nevyksta pilna oksidacija iki anglies dvideginio ir vandens (pirminių produktų), t.y. kai trūksta deguonies, taip aš suprantu.Tai labai gerai paaiskina, kodel svieziu meslu nudeginami ir zuna augalai,
Procesai iš tikrųjų labai greiti. Bet sriubai susidaryt nereikia žūt bakterijoms. Jos iš viso yra amžinos. Autolizė vyksta nuolat, bet tik labai prasmingai: bakterijos arba duodasi "suvirškinamos" šaknų fermentų, arba autolizuojasi savo kolonijos labui, kai pritrūksta maisto. Na, čia daug niuansų. Dėl savo sukurtos terpės bakterijos žūsta tik kopūstų bačkoj, ir tai tiesiogiai nežūsta, o pereina į anabiozę. Jeigu augalai maistintųsi negyvomis bakterijomis, kuriose yra apie trisdešimt procentų azoto- būtų aiškus jo perteklius, nes augalinėj masėj azoto dvigubai mažiau. O sriuba susidaro natūraliai: fermentai skinda vandeniu ir tirpina aplinką, o bakterijos plaukioja savo sriuboje. Joms ten gerai, tai jų sukurta gyvenimui tinkamiausia terpė.Visas geris sriuboje susidaro kai zuna bakterijos ir susidaro fermentine sriuba... tai greiti procesai, svyruojantys paros ar keliu paru begyje.....