Griežtis (sėtinis, kručkas)
Moderators: Mama Smilga, saulius, dage
Re: Griežtis (sėtinis, kručkas)
aukščiau įdėtoj nuotraukoj ne griežtis (pas mus vadinamas sėtiniu) bet kažkoks runkelis, panašu- cukrinis.
Lapkočių galai išduoda, pas griežčius jie kaip kopūstinių daržovių- apvalūs, o čia,įdėtoj nuotraukoj, kampuoti.
Trink ją lauk, lai neklaidina
va- sėtinys
Lapkočių galai išduoda, pas griežčius jie kaip kopūstinių daržovių- apvalūs, o čia,įdėtoj nuotraukoj, kampuoti.
Trink ją lauk, lai neklaidina
va- sėtinys
Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.
Re: Griežtis (sėtinis, kručkas)
dar pasižiūrėkit toj wikipedijoj, kur nuotrauka- užrašas "Barbarea stricta" šakniavaisis. Toliau- pasižiūrėkit goooglėj kas iš viso yra ta Barbarea stricta
Kaip šitaip galima žmones klaidint, nuotrauka runkelio, o užrašas visai kitos žolės, kuri jokių šakniavaisių išvis neaugina.
Kaip šitaip galima žmones klaidint, nuotrauka runkelio, o užrašas visai kitos žolės, kuri jokių šakniavaisių išvis neaugina.
Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.
Griežtis (sėtinis, kručkas)
Sėtinių, griežčių, kručkų jau net aš nebeprisimenu, nors šeštoje klasėje visus mokinius kolūkis buvo užprašęs ravėti griežčių mažyčius daigelius pavasarį. Užaugusių taip ir neteko paragauti. Labai būtų įdomu visus padegustuoti. Regina vaišino sėtiniu. Sakė, kad taip vadinasi toks gelsvu vidumi beveik runkelio formos šakniavaisis. Skonis - puikus, saldumo nėra, bet jaučiasi turtingas skonis. Kaži, ką jaunimas pasakytų dėl skonio? Jiems būtų visiškai neįprasto skonio. Tikrai norisi šventės degustavimui. Ypač sėtinių, griežčių, kručkų.
Re: Veislių bandymai
Kopūsto kačėnus vaikystėje valgydavau. Ar pašarinis griežtis turi kopūsto prieskonį ir jo vidus baltas, kaip kašėnas?
Pažiūrėjau VL enciklopedijoje. Apie sėtinius nėra.
Griežčiai, dvimečiai ž. ū. augalai. Priklauso bastutinių (Brassicaceae) šeimos Brassica genčiai.Auginami Europoje, Š. Amerikoje, Š. Afrikoje, Sibire. Griežčių lapų skrotelė ir šakniavaisis išauga pirmaisiais metais, stiebas, žiedynai, vaisiai ir sėklos - antraisiais. Vaisius - daugiasėklė ankštara. Sėklos juodos, smulkios, rutuliškos. Šakniavaisiai apvalūs arba ovalūs. Jų cheminė sudėtis: vandens 87,8 proc., baltymų 1,2 proc, celiuliozės 1,3 proc., beazočių ekstraktinių medžiagų 8,8 proc., pelenų 0,7 proc. .
Auginami pašariniai ( minkštimas baltas) ir valgomieji (minkštimas geltonas) griežčiai. Vegetacijos laikotarpis 120-130 dienų. Pakelia šalnas. Geriausiai dera derlingame dirvožemyje, kuriame gausu organinių medžiagų. Tinkamiausias priešsėlis - žiemkenčiai, pupiniai, kaupiamieji. Lapai silosuojami arba švieži sušiaremi gyvuliams. Lietuvoje sukurtos pašarinių griežčių veislės: "Dotnuvos baltieji" (rajonuoti 1952), "Vėžaičiai"(1989), "Lobiai" (1995).
Taip, yra ko ieškoti. Būna ir valgomieji. Tai tikriausiai tie violetiniai Horos nuotraukoje.
Pažiūrėjau VL enciklopedijoje. Apie sėtinius nėra.
Griežčiai, dvimečiai ž. ū. augalai. Priklauso bastutinių (Brassicaceae) šeimos Brassica genčiai.Auginami Europoje, Š. Amerikoje, Š. Afrikoje, Sibire. Griežčių lapų skrotelė ir šakniavaisis išauga pirmaisiais metais, stiebas, žiedynai, vaisiai ir sėklos - antraisiais. Vaisius - daugiasėklė ankštara. Sėklos juodos, smulkios, rutuliškos. Šakniavaisiai apvalūs arba ovalūs. Jų cheminė sudėtis: vandens 87,8 proc., baltymų 1,2 proc, celiuliozės 1,3 proc., beazočių ekstraktinių medžiagų 8,8 proc., pelenų 0,7 proc. .
Auginami pašariniai ( minkštimas baltas) ir valgomieji (minkštimas geltonas) griežčiai. Vegetacijos laikotarpis 120-130 dienų. Pakelia šalnas. Geriausiai dera derlingame dirvožemyje, kuriame gausu organinių medžiagų. Tinkamiausias priešsėlis - žiemkenčiai, pupiniai, kaupiamieji. Lapai silosuojami arba švieži sušiaremi gyvuliams. Lietuvoje sukurtos pašarinių griežčių veislės: "Dotnuvos baltieji" (rajonuoti 1952), "Vėžaičiai"(1989), "Lobiai" (1995).
Taip, yra ko ieškoti. Būna ir valgomieji. Tai tikriausiai tie violetiniai Horos nuotraukoje.
Re: Griežtis (sėtinis, kručkas)
taip tie mėlynieji geltonu viduriu, http://en.wikipedia.org/wiki/Rutabaga
pašarinius esu auginus ir jie irgi neblogo skonio, ( į kopūsto kotą nelabai panašu)-bet bais dideli užauga, ir 8~10 kg būdavo.
pašarinius esu auginus ir jie irgi neblogo skonio, ( į kopūsto kotą nelabai panašu)-bet bais dideli užauga, ir 8~10 kg būdavo.
Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.
Re: Griežtis (sėtinis, kručkas)
http://www.seklos.lt/lt/Griezciai
ropes už griežčius stumdo Ropė lot. Brassica rapa
ropes už griežčius stumdo Ropė lot. Brassica rapa
Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.
Re: Griežtis (sėtinis, kručkas)
Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.
Re: Griežtis (sėtinis, kručkas)
Aiškėja, kad reikia žiūrėti į lotynišką pavadinimą
Sėtiniai Wilhelmsburger (griežčiai) (lot. Brassica napus var. napobrassica)
O Brassica rapa yra ropė. Kodėl lietuviškos sėklų firmos keičia sąvokas, pavadinimus? Kodėl klaidina?
Sėtiniai Wilhelmsburger (griežčiai) (lot. Brassica napus var. napobrassica)
O Brassica rapa yra ropė. Kodėl lietuviškos sėklų firmos keičia sąvokas, pavadinimus? Kodėl klaidina?
Re: Griežtis (sėtinis, kručkas)
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne sėtinys yra griežtis. Žodis "sėtinys" išėjęs iš vartosenos. Gerokai už mane vyresnė Regina aiškina, kad seniau skirtingas daržoves vadino sėtiniais, skirtingas griežčiais. Įtariu, kad gal kokiame regione buvo atskiri pavadinimai pašariniams ir valgomiems griežčiams. Ant to gelsvu vidum sakė, kad čia sėtinys.
Yra painiavos, bet išnarpliosim.
Yra painiavos, bet išnarpliosim.
Re: Griežtis (sėtinis, kručkas)
Žemaičiai nežino tokio žodžio griežtis, tik sietini.
Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.