Kopūstų daigų auginimas
Moderators: Mama Smilga, saulius, dage
Kopūstų daigų auginimas
Įdomi informacija kaip darydavo seniau. 1773 m., Koporje, prie pat suomių įlankos, šiauriau nei pas mus. Vietovės pavadinimas gerai žinomas tiems, kas daro ar geria fermentuotą gauromečio arbatą - tai ten ji buvo sukurta.
Kopūstų daigams lysvės daromos arčiau vandens. Pavasarį, prieš sėjant sėklas, jos išlyginamos kastuvu ir ant jų deginamos šakos, velėnos, žagarai ir pan. Kai sudega, viskas švariai nugrėbiama ir nušluojama su šluota, kad neliktų jokio angliuko, tik švarūs smulkūs pelenai. Tada sėjamos sėklos ir lengvai užakėjamos. Sudygę laistomi du kartus- ryte ir vakare. Kai lapai susiglaudžia tarpusavyje, laistyt nustojama. Jeigu puola spragės, po kiekvieno laistymo barstomi švariais pelenais. Barstoma kasdien tol, kol spragės išnyksta. O jeigu nuo spragių daigai nusilpsta, daroma taip: imami varnalėšų lapai, dedami į kubilą, pridedama vištų šūdo, užpilama vandeniu ir rauginama. Kai įrūgsta, laistomi daigai, kol lapai atgauna normalią būklę.
Kada sėjamos sėklos- neradau. O daigai sodinami į nuolatinę vietą per Jonines. Jeigu oras blogas - per Petrines. Tai reikštų, kad daigai sudygsta apie gegužės vidurį. Kas įdomu- jokių užuominų apie inspektus ir ankstyvą daigų auginimą, nors ten šiaurė. Derlius imamas iki rugsėjo vidurio, prieš ropes. Kažkaip spėdavo užaugt. Tai ar mes mokam augint kopūstus? Beje, normalus "Koporkos" galvos svoris - 30 svarų. Vėlgi- yra kur stengtis.
Kopūstų daigams lysvės daromos arčiau vandens. Pavasarį, prieš sėjant sėklas, jos išlyginamos kastuvu ir ant jų deginamos šakos, velėnos, žagarai ir pan. Kai sudega, viskas švariai nugrėbiama ir nušluojama su šluota, kad neliktų jokio angliuko, tik švarūs smulkūs pelenai. Tada sėjamos sėklos ir lengvai užakėjamos. Sudygę laistomi du kartus- ryte ir vakare. Kai lapai susiglaudžia tarpusavyje, laistyt nustojama. Jeigu puola spragės, po kiekvieno laistymo barstomi švariais pelenais. Barstoma kasdien tol, kol spragės išnyksta. O jeigu nuo spragių daigai nusilpsta, daroma taip: imami varnalėšų lapai, dedami į kubilą, pridedama vištų šūdo, užpilama vandeniu ir rauginama. Kai įrūgsta, laistomi daigai, kol lapai atgauna normalią būklę.
Kada sėjamos sėklos- neradau. O daigai sodinami į nuolatinę vietą per Jonines. Jeigu oras blogas - per Petrines. Tai reikštų, kad daigai sudygsta apie gegužės vidurį. Kas įdomu- jokių užuominų apie inspektus ir ankstyvą daigų auginimą, nors ten šiaurė. Derlius imamas iki rugsėjo vidurio, prieš ropes. Kažkaip spėdavo užaugt. Tai ar mes mokam augint kopūstus? Beje, normalus "Koporkos" galvos svoris - 30 svarų. Vėlgi- yra kur stengtis.
Saulius Jasionis
Re: Kopūstų daigų auginimas
Mes siemet bandysim iskart i vieta sodinti, nes persodinimas atima daug laiko augimo ir dasideda daug vargo, nes buna jau karsta ir labai priziureti reikia. Tie kur auga nuolatinei vietoj nuo pat pradziu paseti lauke , auga geriausiai.
Re: Kopūstų daigų auginimas
Ir siaurei daugiau sviesos silmos ir dregmes yra, uztai ir greiciau uzauga nei pasmus .
Re: Kopūstų daigų auginimas
Pasirodo, taip vėlai sodinama tik "Koporka", o "Kolomenskaja" - gegužę. Šitie buvo auginami prie Maskvos, galima manyt, kad dėl kito klimato. Nu ir didesni auga, tai gal laiko daugiau reikia. Tai mums kaip ir gegužę reikėtų sodint, taip išeina.
Saulius Jasionis
-
- Posts: 5
- Joined: Mon Jan 28, 2013 3:37 pm
- Location: Vilnius-Pakalniai
- Contact:
Re: Kopūstų daigų auginimas
Man keistai ir nesuderinama su gž atrodo deginimas ant žemės. Nebent kopūstai prie augalų pirmeivių būt priskiriami?
Re: Kopūstų daigų auginimas
Toks tręšimo būdas. O šiaip visiems kopūstiniams amžinai trūksta kalio. Čia yra viena iš priežasčių, kodėl jie labai retai kur normaliai užauga. Nežinau kodėl degino vietoj, o ne barstė pelenais, bet matyt taip buvo racionaliau.
Saulius Jasionis
-
- Posts: 753
- Joined: Wed Apr 09, 2014 7:49 pm
- Location: Širvintos
- Contact:
Re: Kopūstų daigų auginimas
Bet sudega turbūt visokie vabaliukai ir mikrobai?
Re: Kopūstų daigų auginimas
Kažkiek sudega, žinoma. Čia gi žinios iš tokių šaltinių, kai apie jokią GŽ niekas nesvajojo, apie mikrobus irgi nelabai ką.
Saulius Jasionis
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Kopūstų daigų auginimas
Reiškia, ne veltui esu pelenų gerbėja. Pamenu, forume kai kas į mane kreivai dėl to žiūrėjo. Pirmoji žinutė Sauliui buvo mano klausimas, ar tai tabu forume.
Išliko Sauliaus atsakymas:
Ne, tikrai ne tabu ir galima apie tai rašyt viešai - pelenai tikrai natūrali medžiaga ir nereikia jų bijot . Man patinka, kai žmonės mąsto, o ne aklai tiki viskuo, kas pasakyta ar parašyta.
Taip, pelenai visada buvo ir visada bus. Iš kitos pusės- didesnis jų kiekis pražūtingas mikroflorai. Kaip rast vudurį? Stepių ekosistemose tai beveik kasmetinis reiškinys- dega žolė, krūmynai ir pan., bet ten mikroflora (saprofitai) susitelkusi ne tik pačiame paviršiniame sluoksnyje po paklote, kaip pas mus, o kur kas storesniame sluoksnyje, todėl išlieka nepažeista. Pas mus nėra tokių juodžemių ir mikrofloros, išsidėsčiusios tokiame storame sluoksnyje, todėl žolės išdeginimas iš karto keičia visą pusiausvyrą. Pelenus darže ir sode naudot galima, apie tai forume kažkur buvo rašyta, net rekomenduota agrastams, dar lyg kažkam. Gamtoj pelenai niekada neatsiduria po žeme, todėl naudot juos geriau paviršiuje, išskyrus gal bulves pirmais metais, kurios jautrios kalio trūkumui.
Miškų ekosistemose pelenai- palyginti retas, nors ir periodiškas reiškinys. T.y. jų nebūna kasmet ir jų atsiradimas (t.y. gaisras) keičia- atnaujina visą ekosistemą iš esmės. Sode mums nėra tokio poreikio- kasmet viską atnaujint, todėl su pelenais siūlau elgtis atsargiai. Bet jokiu būdu nesakau, kad jie absoliutus blogis.
Neliko mano replikos, bet toliau Saulius rašė:
Čia gal turit galvoj, kad pelenai padeda nuo grybinių ligų? Bet jie padeda ne todėl, kad yra pelenai, o todėl, kad yra stiprus šarmas. Grybeliai nemėgsta šarminės terpės. Agrastai nuo seno puikiausiai buvo gydomi skalbimo milteliais dėl tų pačių priežasčių. Tiesa, daugeliu daržo augalų nepalanki rūgšti aplinka, čia pelenai tai pat gali padėt- pašarmint dirvą. Bet dirbamoj žemėj dirva užrūgštėja dėl menko vėdinimosi, o pas mus neužrūgštėja niekada, todėl atkrenta poreikis naudot šarmines medžiagas. Gamtoj dažniausiai dega pušynai su rugščiais dirvožemiais ir labai retai ūksmingi lapuotynai su neutraliais ar šarminiais. Gal čia taip sutverta, kad pelenų gamta duoda palaikyt reikiamą terpę tolimesniam vystymuisi?
Išliko Sauliaus atsakymas:
Ne, tikrai ne tabu ir galima apie tai rašyt viešai - pelenai tikrai natūrali medžiaga ir nereikia jų bijot . Man patinka, kai žmonės mąsto, o ne aklai tiki viskuo, kas pasakyta ar parašyta.
Taip, pelenai visada buvo ir visada bus. Iš kitos pusės- didesnis jų kiekis pražūtingas mikroflorai. Kaip rast vudurį? Stepių ekosistemose tai beveik kasmetinis reiškinys- dega žolė, krūmynai ir pan., bet ten mikroflora (saprofitai) susitelkusi ne tik pačiame paviršiniame sluoksnyje po paklote, kaip pas mus, o kur kas storesniame sluoksnyje, todėl išlieka nepažeista. Pas mus nėra tokių juodžemių ir mikrofloros, išsidėsčiusios tokiame storame sluoksnyje, todėl žolės išdeginimas iš karto keičia visą pusiausvyrą. Pelenus darže ir sode naudot galima, apie tai forume kažkur buvo rašyta, net rekomenduota agrastams, dar lyg kažkam. Gamtoj pelenai niekada neatsiduria po žeme, todėl naudot juos geriau paviršiuje, išskyrus gal bulves pirmais metais, kurios jautrios kalio trūkumui.
Miškų ekosistemose pelenai- palyginti retas, nors ir periodiškas reiškinys. T.y. jų nebūna kasmet ir jų atsiradimas (t.y. gaisras) keičia- atnaujina visą ekosistemą iš esmės. Sode mums nėra tokio poreikio- kasmet viską atnaujint, todėl su pelenais siūlau elgtis atsargiai. Bet jokiu būdu nesakau, kad jie absoliutus blogis.
Neliko mano replikos, bet toliau Saulius rašė:
Čia gal turit galvoj, kad pelenai padeda nuo grybinių ligų? Bet jie padeda ne todėl, kad yra pelenai, o todėl, kad yra stiprus šarmas. Grybeliai nemėgsta šarminės terpės. Agrastai nuo seno puikiausiai buvo gydomi skalbimo milteliais dėl tų pačių priežasčių. Tiesa, daugeliu daržo augalų nepalanki rūgšti aplinka, čia pelenai tai pat gali padėt- pašarmint dirvą. Bet dirbamoj žemėj dirva užrūgštėja dėl menko vėdinimosi, o pas mus neužrūgštėja niekada, todėl atkrenta poreikis naudot šarmines medžiagas. Gamtoj dažniausiai dega pušynai su rugščiais dirvožemiais ir labai retai ūksmingi lapuotynai su neutraliais ar šarminiais. Gal čia taip sutverta, kad pelenų gamta duoda palaikyt reikiamą terpę tolimesniam vystymuisi?
Re: Kopūstų daigų auginimas
Senovėj visi buvo gerbėjai. Rugius irgi į pelenus sėdavo. Mes tik kažkaip užmiršom.
Saulius Jasionis