Karvės

[saulius]

Šienas tinka, jei reikia.

[inga30]

Gal galima trumpai kuom kenksmingas tas šienainis?

[Žibutė]

Natūraliai (prigimtinai) karvė minta tik žole ir šienu. Šienainis - jau nebe žolė, tai rūgstantis mini siloso rulonas. Mąstyti reikia...

Karvės skrandyje gaminasi bakterijos, kurios vėlgi natūraliai pritaikytos skaidyti žolę ir šieną. Fermose auginamos karvės serga labai daug ligų, apie kurias nutylima.
Paskaityk rusišką forumo dalį, ten Kuznecovas labai puikiai viską išaiškina.

Kad mano Šviesios atminties močiutė būtų karvei davusi kombikormo ar siloso - nei už ką. Ir karvutės pienas buvo ir labai riebus, ir gero skonio bei kvapo. Ji ir man labai lgiškai išaiškino, nuojauta pasikliaudama, kad tai negeri produktai nei karvei nei kitam gyvuliui.

O dabartiniai parduotuviniai pienai? Taigi gerti nelabai įmanoma. Silosai, šienainiai, kiti chemizuoti ir rauginti pašarai keičia pieno kokybę.

[inga30]

Tai rauginti kopūstai gerai lygtais,o paraugintas šienainis jau blogai?
Pieno išvis kadangi gero nėra tai ir nevartojam iš principo,o kaip ožkos pienas lyginant su karvės nes ožka daug paprasčiau laikyt?

[laisvas kaimietis]

Tai rauginti kopūstai gerai lygtais,o paraugintas šienainis jau blogai?

Kur matei, kad karvė raugintus kopūstus ėstų?

[saulius]

Ėst tai ėda, ir ne tik kopūstus. Karvė ir rankšluosčius ėda, ir celofaninius maišelius, ir samagoną. Reikia jai ir rauginių medžiagų, todėl mėgsta silosą, raugintus kopūstus, obuolius krituolius parūgusius, rūgščią duoną ir pan. Bet gamtoj raugo būna labai mažai, todėl tai daugiau retas desertas, o ne pastovus maistas. Karvės santykis su raugais panašus kaip mūsų su cukrumi.

[Žibutė]

Na karvė - kaip dulkių siurblys ))) Jei prieis, viską nurinks, o jei pasirodys skanu, sušlams (kaip filme - merginos trusikiukus nuo virvelės), bet tada veterinaras gali būti privalomas pagalbai.

Tik ar viskas jai reikalinga - čia kitas klausimas. Laimis teisingai sako - retkarčiais, kaip išimtis, o ne kasdien, kaip privalomas rūgusio maisto racionas , o silosas ir dabar taip plačiai naudojamas šienainis tokie ir yra.

[MantasBarsys]

O ar paprasta pieninė, melžiama karvė bijo šalčio ar tik drėgmės ir vėjo?

[saulius]

Šalčio tai jokia nebijo, o drėgmės ir šalto vėjo- dauguma. Bet jeigu laikysi kokioj šaltoj pašiūrėj žiemą- karvė nesušals, tiesiog negalėsi jos pamelšt per šalčius, nagus užšalsi.

[saulius.r]

Iškilo klausimas, kuris iki šiol nebuvo čia aptarinėjamas. Gaminant sūrius, daugiau kaip pusė visos žaliavos nueina į išrūgas. Tai labai vertingas produktas, tinkantis žmonių ir gyvūnų (paukščių) mitybai.
Problema ta, kad išrūgos pasigamina gana sūrios. Nesunku spėti, kad druska į jas patenka duodant karvėms laižyti didelius kiekius "plytų".
Taigi dėl to druskos laižymo. Kombinacijoje su raugintais pašarais jis labai (beveik dvigubai) padidina pieningumą. Vadinasi tai komercinė technologija. O kaip yra gamtoje? Kaip tai santykiauja su karvės prigimtimi? Ar buvo kada taip, kad karvėms neduodavo papildomai laižyt? Gal kas turit minčių šiuo klausimu.