GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Parašykit, žinovai, kiek svarbu karvę melžti tuo pačiu laiku.

Labai svarbu. Jei laiku nepamelži- karvei tempia tešmenį, skauda, sutrinka pieno gamyba. Jei nori, kad karvė būtų sveika ir duotų daug pieno, svarbu ne tiek tuo pačiu laiku, kiek tai, kad tešmenyje pieno nesusikauptų maksimaliai. Geriau dažniau, nei rečiau.

Aš pabandyčiau pažiūrėti į tai, kaip svarbu, kad moteris kūdikį pažindytų laiku . Kažkodėl man atrodo, tai turėtų veikti ar pas karvę ar ožką ar žmogų panašiai. Pieno yra gaminama, tiek kiek jo reikia kūdikiui (pas karvę veršiukui), jei žinda dažnai, tai ir pieno daugiau gaminasi ir pienas paprastai gaminasi tuo laiku,kai žinda, tai manau, jei jau karvei tempia tešmenį pieno perteklius ( ne mastitas) , tai duodamas signalas smegenims, kad pieno per daug, kitam kartui bus mažiau pieno, tai manau, geriau pamelžti anksčiau nei įprastai. Vis galvoju, kodėl laikomasi melžimo režimo, na man tik viena mintis šauna, kad taip patogiau aptarnauti gyvulį, nes nei žmogaus kūdikis, nei karvės ar kito gyvulio palikuonis nežinda pagal valandas, o tada kai reikia.

Vistik susidarę sąlyginiai reflekai turi svarbos ir pieno sekrecijai bei jo kiekiui. Apie kokybę nieko negaliu pasakyt, juk iš esmės sudėtis priklauso nuo vaiko - nesvarbu, žmogučio, kačiuko, ar veršiuko, amžiaus ir poreikių.
Kiek pamenu iš vasarų, praleistų kaime pas močiutę, tris kartus melžiama karvė bendroje sumoje duodavo pieno daugiau nei du kartus melžiama. O toliau jau viskas priklausydavo nuo žmogaus galimybių. Dideles bandas kolūkiuose (o dabar - pas ūkininkus) patogiau melžti dukart, vieną karvutę turintis ir kontoroje nesėdintis gaspadorius be vargo gali ją ir tris ar keturis kartus pamelž. Pavėluotas valandą ar dvi melžimas dar ne katastrofa, bet praleistas - jau didelė grėsmė karvutės sveikatai.

o tai į tą pastogę susieina gyvuliai tik nakčiai ir kai sniegas/vėtra, o kitu laiku gali, tarkim, po laukus ganytis/slampinėti kad ir per sniegą?

Taip. Gyvena Latvijoj prie Papės ežero ištisus metus visai laukinių karvių banda, tiesa- nemelžiamų. Sibire teko matyt tiek galvijus (karvės melžiamos tik pavasarį- be užtai pienas koks!), tiek arklius visą žiemą lauke, o šaltis ten ne toks kaip čia.

na, čia drėgmė nemaloni....bet jeigu gyvuliai nuo pat rudens lauke, tai gal ir kailį užsiauginą šiltesnį?

labai viliojančiai skamba tokie dalykai....o kuo maitinasi tie laukiniai? medžių šakelėmis? bet šiaip juk reikėtų šienu primaitinti?
ir dar man patinka, jeigu karvės natūraliai atsiveda jauniklius ir juos pačios auginas....tik gaila, kad tada pienuko nelieka

Galvijai ir Lietuvoj gyvena ištisus metus lauke. Pas mus rajone, ūkininkas Martinelis( iš kurio perkames) laiko hailendukus lauke, tiesa, iš šiaudų rulonų pastatęs jiems trisienį su stogu. Tik tai, kuo šalčiau, tuo daugiau pašaro reikia, kad gyvuliui palaikyti optimalią temperatūrą. Kad pieninius laikytų lauke žiemą, tai negirdėjau.

bet jeigu gyvuliai nuo pat rudens lauke, tai gal ir kailį užsiauginą šiltesnį?

Taip.

o kuo maitinasi tie laukiniai? medžių šakelėmis?

Kur žolės randa sausos, šakų, arkliai sniegą atsikapsto.

tik gaila, kad tada pienuko nelieka

Lieka, bet tik pavasarį, kiek nuo veršiuko spėja pavogt. Pieno mažai, bet gyvulių galima daugiau laikyt. Ir kokybė kita. Kokius tris litrus primelžia iš karvės.
Primaitint žiemą irgi gerai- sukrauna kūgį šieno ir peša karvės po truputį, neina toli nuo namų.

Įtariu ir veršiukai o-ho-ho sveikuoliai gaunas, kai taip pieneliu išmaitinti.

Ar galima kartu su karvėmis ir bulių laikyti? Ar jie per daug pavojingi palaidi? +kiaules su (kaip vadinasi jų vyriškiai???)