Agromiškininkystė žinoma skirta pramoninei gamybai. Medžiai susodinami tokiu atstumu, kad lengvai pravažiuotų kombainas ir pasėliams užtektų ploto. Tačiau nors ir pramoniniai man šie laukai jau taip baisiai neatrodo kaip įprasti. Jau žingsnelis link gamtinės žemdirbystės.
Pagalvojau, kad jų praktiką galima pritaikyti ir mažuose mūsų ūkeliuose. Medžiams gi reikia erdvės. O pasėliams reikia medžių. Suderinus šiuos dalykus, t.y. pasėlius auginant tarp medžių galima gauti daug naudos. Ir medžiams gerai, nes jie auga neužstodami vienas kito, gauna daug saulės ir pasėliams gerai dėl jau minėtų priežasčių: bioįvairovės, tręšimo ir t.t.
Agromiškininkystė ir miškinė sodininkystė nėra tas pats. Miškinėje sodininkystėje labiau auginamas miškas iš įvairių vaismedžių, o pasėlių arba visai nėra arba jie sodinami šalia to miško, t.y. anti-miško-sodo zonoje.
Agromiškininkystėje didesnis dėmesys skiriamas pasėliams, o medžiai tik kaip priedas ir papildas.
Saulius kažkada pasakojo, kad dilgėles galima auginti juodalksnių alėjose. Juodalksniai puikiai patręštų žemę ir dilgėlės užaugtų aukštos ir kokybiškos. Gal dar kam teko girdėti apie pasėlius alėjose? Gal kas bandėte ar matėte kur nors ką nors panašaus?
