GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Pasakysiu dabar šventvagystę . Nepatinka jau man tas mulčiavimas... Ne dėl darbo ar medžiagų trūkumo, bet pradėjau labiau gilintis į kokybę... Be abejo, plikos žemės nepaliksi, bet reikia taip sugalvot, kad ji pati pasimulčiuotų. Ir dar taip, kad to mulčio sudėtis geriausiai atitiktų augalų, grybų ir gyvūnų poreikius. Darže, matomai, kol kas niekas nesikeis, o sode mėginsim žengt pirmyn:).
Pirmiausia manau sutankinti kultūras maksimaliai, išlaikant optimalų apšvietimą, kad natūraliai susidarytų kuo storesnė lapų paklotė. Taip pat maksimaliai išnaudot jau esančius didelius medžius, didint kiek įmanoma augalų įvairovę, kad kiekvieną sumedėjusį augalą suptų bent keletas kitų rūšių sumedėjusių augalų (nebūtinai kultūrinių). Ir, galbūt, pritempt daugiau medienos, kurios fermentacija užtruktų ne vienerius metus bei didintų bioįvairovę sode. Kas toliau- dar nežinau, galvoju...

Va va, seniai gi sakiau, kad mulčiuoti medžius bergždžias reikalas. Aš tai nemulčiuoju jų dėl mulčio trūkumo ir dėl darbo. Kam dirbt, jei jie ir taip gerai auga ir vaisių duoda pakankamai?

Augalus reikėtų auginti kaip miške ir pievoje, be papildomo mulčio. Tik kol kas pakeisti augalų įvairovę ir sudėtį, kol valgome beprotiškai. Nes iš hektaro pievos ar miško neprasimaitinsime kol taip valgome. Reikia prisisodinti visokių kultūrinių, valgomų augalų. Ir nors sudėtis ir įvairovė skirsis nei miške, bet bent jau susodinimas bus kaip gamtoje. O po to beliks keisti mitybos įpročius ir pratintis prie laukinio maisto, kuris ir taip auga be priežiūros.

Žodžiu, dabar mūsų sodai panašesni į pievas su krūmynais, o turėtų būt panašesni į mišką. Su ardais, kaip priklauso.

Robertas Hartas savo miško sodą visgi mulčiavo. Reikėtų daryti panašiai, tik nemulčiuoti. Viršuje trešnės, kriaušės, žemiau obelys, slyvos, vyšnios, dar žemiau serbentai, agrastai, šilauogės, aronijos, dar žemiau mėtos ir kiti augalai, galiausiai ant medžių paleisti lijanas - pupeles, žirnius, aktinidijas, vynuoges, citrinvyčius, bei ant žemės lijanas paleisti, pvz. gervuogės (nors tai ne lijana, bet labai panašu, gebenes. Nu dar žoliniai žemi augalai ir po žeme šakniavaisiai.

Aha, panašiai mes galvojam. Taip ir darysiu. Ne taip čia paprasta, bet bent įdomu. Ir toks sodas man daug patraukliau atrodo, nei eilėmis susodintas.

na, ne, brangieji... jus jau kaip norit, o man mulciavimas - isganymas...as matau kaip pasikeite dirvozemis per pora metu... lysves puriuos, o takeliuose toks juodzemis, kad bet kas gali pavydeti... vyrams gal aktualiau sodas... bet darzas be mulciavimo.......niekaip... niekada...jokiu minciu...

Rita, dėl daržo niekas nesiginčija . Čia aš jau turbūt iš tingėjimo pradedu teorijas išvedinėt...

Nu daržą ir aš visą mulčiuoju. Bet su kiekvienais metais vis kyla problema iš kur paimti to mulčio. Visgi darbas. Kai kurias daržoves auginti su mulčiu paprasčiau, bet kai kurias norėčiau pabandyti be mulčio, pvz., žirnius, grikius, kviečius, linus...

Aš pažiūriu va kaip auga žolės prie daržo. Jos uždengia savimi žemę, padaro pavėsį ir žemė juoda, visada drėgna, nors ten mulčio beveik nebūna. Žinoma tokio purumo kaip po mulčiu nėra, bet tai nėr ko norėt. Toks purumas būna tik miške, laukuose nebūna.

Tik va nesinori dabar žemės atidengt, pasėt kokius grikius ir palikt atidengtą. Kol grikiai užaugs, tai žemė bus nuoga. Reikia kažkaip sugalvot, kad žemė iš karto būtų uždengta. Pvz., pasėt kokias garstyčias ar dobiliukus, paskui į juos išbarstyti grikius, o kai grikiai sudygs, tai nušienauti priešsėlį. Tada žemė nebus nuoga, nes gulės nupjautas priešsėlis, o grikiai jau bus centimetrą paūgėję ir vis augs. Tai va tik nežinau nuo ko pradėt. Dobiliukus dar ne vėlu sėt? Ar kas augino garstyčias kaip sideratus? Ar jos nupjautos ataugs?

nuėjau va prieš minutę pasižiūrėti kas po obelim gyvena . Obeliai apie 30metų, jau visiškai suaugęs medis, tik laja truputį buvo formuota ankstesnių šeimininkų tai dabar atsistatinėja. Auga ji pievoj - vienišė. Po ja mulčas visgi iš lapų, obuolių, šakučių ir sausų žolių (dilgėlės, šunažolė, krūminiai builiai, kiaulpienės, varnalėšos), mulčo storis apie 5 cm, po juo visiškas juodžemis - daržoves būtų sudėtinga sėti, nes žolė visgi auga ir neprastai (dilgėlės iki 1,5 m aukščio užauga. Na jei žiūrėt į mano išvardintas obels kaimynes kaip į valgomas žoles tai daržo kaip ir nereik, eini sau (kaip aš ir darau) ir valgai tas žoles ir jų šaknis (to nedarau ), o kai prinoksta tai valgai obuolius. Bet jei norisi ten mūsų nustekentas namines daržoves auginti tai pavargti tektų, na bet įmanoma iš dalies..

Kita obelis irgi panašaus amžiaus auga labiau miško sąlygomis - aplink ją daug tokio pat ūgio slyvų puslaukinių, klevų, uosių iš šiaurinės pusės, pietuose už 2 m tvartas.. po ja visiškas juodžemis, auga tik garšvos ir dilgėlės didžiosios (jos vienintelės konkurentės būtų daržovėms.. nežinau kaip neskausmingai ir be vargo su jomis susitvarkyti - paprasčiausia vėlgi jas laikyti tomis pačiomis daržovėmis ir vartoti maistui.

Jauni sėjinukai obelų ir kriaušių pievose tai pastebėjau, kad greičiausiai auga tarp lubinų (čia pas mane konkrečiai) nežinau ar dėl tų bakterijų mistinių azotą fiksuojančių ar medituojančių, o gal paprasčiausiai dėl to paties mulčo - nes ten kur lubinai tai visada prie žemės vėsu ir drėgna, jie duoda stiprū šešėlį ir giliai šaknis leidžia (gal vandens pritraukia į paviršių, o gal tiesiog rasa gausiau kondensuojasi). Tai pievoje sėjant galima pasinaudoti tokiom daugiametėm žolėm su stipria šaknų sistema ir teikiančių pavėsį visai aplinkai kaip lubinai, liucerna, barkūnai ir t.t. - žinoma čia pradžioj, kai sodinukas praauga tai reiktų jam kuo daugiau įvairių laukinukų lapų mulčui ir manau būtų gerai...

Garstyčias kaip sideratus auginu, labai puikiai tam tinkamos. Kada nori nupjauni, neatželia. Dobilų nebandžiau. Vikiai irgi puiku. Lubinus sraigės nugraužia, tik stimburiai palieka, bent pas mane. Seradėlės dar labai puikiai tinka, išbandžiau ne tik darže, ir gėlynuose.
Toltik, o tai gal nereikia su tom dilgėlėm sunkiai kovoti, tik nupjauni paaugusias ir apmulčiuoji daržoves šalia pasodintas?