Natūrali pievutė prie namų

[Jurga]

O iš tikrųjų juk pieva su aukštomis smilgomis ir gėlėmis yra gražesnė, turtingesnė ir naudingesnė. O kažkodėl žmonėse yra noras nuskustos arba nušienautos pievos, kokios paprastai gamtoje nebūna.

Laimi, ir man gražu pieva su smilgomis, žydinčiomis gėlėmis, bet ne visa pieva šabarkštynas iš varpučio, kiečių, dilgėlių, usnių, jau dabar ir viena kita gėlytė atsiranda, bet va nupjovus kelis kartus sodui, tas pats šabarkštynas pats labai išgražėjo, ir dobiliukai, ir pienės, ir smilgos atsirado . Aš esu tikra, kad užtenka kelis kartus šabarkštynus nupjauti ir turėsim žymiai gražesnę pievą. Dar tokiam šabarkštyne labai gyvena lauko pelės, mes užsodinom sodą, tai kelis metus jos mums nunaikindavo medelius, o po to kai vis nušienauji, jos iš ten traukiasi. Gerai kai yra n hektarų, kur gali turėti visko,ir sodą ir laukinę pievą, o kai turi mažai, tai kitaip ir žiūri, po laukinę pievą pasivaikščioti toli eit nereiks, pilną tokių aplinkui.
Mūsų vaikai 5m, 3m, 1,5 metų nuo gimimo kaime gyvena, tai per visą laiką mažylis turėjo pernai vieną erką, o didžiajam Tymo turgelį bitė įgėlė. Nuo šių padarų mes jų nesaugom( po visokias pievas laksto jie), bet va uodai tai kažkas baisaus, dukriuką taip sukandžiodavo, kad akys užtindavo, guzais išmėtydavo, o šiemet ir vyriausiam kliuvo, įkandimai mėlo, va kas čia per mutantai Pasekmes jau su homeopatiniais vaistukais šalindavau, o po to atradau efektyvų aliejų http://kvapai.aromata.lt/lt/produktas/152/ Tai sukąsdavo, kai pamiršdavau einant į lauką pakvėpinti O chemijos vaikams nenaudojam.

[ArvydasG]

Nuo uodu , patepkit gvazdikeliu ekstraktu sumaisytu su aliejum. Kaip vigintas rase , net arkliam padeda. Mano pastebejimais 2 valandas issilaiko.

[Laimis Žmuida]

Brukne, nesakiau, kad pieva turi būti vien skrandžiui, sakiau, kad ji turi būti kartu ir estetiška, su įvairiomis gėlėmis. Jurga nesakiau gi, kad negalima šienauti ar pjauti. Galima šienaut, galima ir žoliapjovę naudot, tik reikia žiūrėti koks rezultatas gaunasi. Šabakštyno idėją čia jums Arvydas pakišo. Šabakštynas vien iš kiečių, dilgėlių, usnių ir varpučio man irgi kaip jums nepatinka. Bet jeigu šienavimas iš viso sklypo išnaikina šiuos augalus ir nelieka jų nei vieno egzemplioriaus, tada irgi negerai. Aš pats šiek tiek šienauju. Todėl man nė kiek nemaišo, kad kiti šienauja. Šienaukite savo sklypuose kiek tik norite. Šitas dalykas man nesvarbu. Man svarbu iš kur pas žmones galvose atsiranda, kaip Vėjai sako, miesčioniškos estetikos skonis.

Pelės, erkės, uodai, atvažiavusių svečių požiūris... Štai kas verčia daryti lygias vienodas pievutes. Ir tai iš tiesų miesčioniška. Kaimiečiai nebijo nei pelių, nei erkių, nei uodų, nei svečių požiūrio... Sakytumėt paradoksalu - kaimiečiai juk kasdien su tuo susiduria, o miestiečiai gi pelę ar uodą kartą į metus pamato. Pirmieji turėtų bijoti, o antri ne. Bet yra atvirkščiai. Pasirodo, pabuvus ilgiau tarp pelių, erkių, uodų pamatai, kad jokios čia problemos nėra. Nėra jie tokie baisūs kaip miestiečiai mano. O gal net ne baisūs, o mūsų draugai. Ir šabakštynai tada nebemaišo. Nebūna gi taip, kad visas gyvenamas hektaras - šabakštynas. Truputis kiečių, dilgėlių, kitoje vietoje pievutė po kurią laisvai gali basomis vaikščioti.

Beje, kokioje nors Jungtinėje karalystėje jau madinga palikti dalį neliestos pievos savo sklype bioįvairovei. Niekas gi nesako, kad negalima pjauti. Galima, bet judėkime link to, kad tik dalį pjautume, o paskui žiūrėk po keleto metų gal jau ir visai nereikės pjauti.

[saulius]

O jei dalį pjaut, o dalį palikt- reikia pasirinkt, kurią geriau pjaut, o kurią palikt. Aš renkuosi ne pagal peles ar erkes, ar kaimynų nuomonę, bet pagal pievos įtaką šiuo atveju sodui. Pas mus pievų trys pagrindinės rūšys: derlinga varpinė pieva, labai sausa ir skurdi įvairiažolė, kur tik menkos kiaulpienės, žemuogės ir pan. ir salierinė- gurgždis, builis, garšva, be varpinių žolių. Skurdžios pievos nepjaunam, nes nėra ką pjaut, be to, pjovimas ypač pakenktų jos evoliucijai. Salierinės irgi nepjaunam, nes pjaunama salierinė pieva greitai virs varpine, nežydinčia. O salierinė- didelis turtas sodui tada kai žydi. Varpinę pjaunam, nes kol kas reikia mulčio. Jei nepjautume- dėl pakankamo drėgmės kiekio ji virstų salierine, būtų dar geriau. Taigi, pjaunam tik iš reikalo ir ten, kur mažiausiai sugadinam.

[Laimis Žmuida]

Mes irgi pjauname tik iš reikalo. Po lietaus neįmanoma praeiti kai žolė virš galvos. Visas sušlampi. Tai keliukus prasipjaunam. Nereikės pjauti kai gyvensime ten pastoviai, nes takeliai ir taip išsimins. Sodą prapjaunu ir daržą, nes reikia mulčio. Ateity galvoju išmokti augintis elitinę produkciją. Jai beveik nereikia arba iš viso nereikia mulčio. Tada galėsiu nešienauti visiškai.

[saulius]

O kad šienaut dėl erkių- net į galvą nebuvo atėję. Ir vaikai buvo maži, ir erkių užteko... Bet ko jų bijot? Meškos bijot- suprantu, ana didelė ir papjaut gali, o erkė gi mažiukė... Panašu, kad ta baimė iš televizoriaus ir laikraščių, jokiu realiu pavojumi nepagrįsta.

[Bruknė]

Aha, žinau, Sauliau, kad raudonėlis. Tolėliau už mūsų, jau kaimyno žemėj - tiesiog plantacijos raudonėlių Gaila, bet mūsų pievoje, toj nugeltusioj, kur matosi nuo piliakalnio, o ir toj, kaimyno šienaujamoj, jų nėra, va, ir galvoju, kaip čia prisivilioti juos savo pašonėn. Kaip padaryti, kad narcizai pievoj plistų kaip toj apleistoj sodybėlėj - jų ten irgi tiesiog plantacijos Va neužmirštuolių tai daug pavasarį žydi, o ir puokštėse labai gražiai atrodo. O kiečių pas mus kai kuriose vietose auga baisiai daug, be to, aš jiems alergiška Dilgėlių irgi netrūksta, drėgnesnėse vietose užauga net iki pažastų bet patinka jomis plaukus skalauti - labai jau minkšti po to būna.
O dėl to miesčioniškumo, Laimi... Matai, pavyzdžiui, aš esu tikras miesto vaikas, mieste gimusi, mieste augusi, tikro kaimo neturėjusi, tik jau gerokai sumiesčionėjusį, mano mama irgi buvusi miesto žmogus, tik tėvas tik nuo Anykščių, jis buvo tikras kaimo vaikas, žemę visada mylėjo. Tad nėra ko norėti, kad imtume ir staiga pavirstume gamtos vaikais, lyg tokie būtume nuo pat gimimo. Kad staiga pradėtume valgyti žoles iš pievų ir nebepirktume mandarinų ar kitų svetimybių. Man rodos, sveikintina ir tai, kad mes jau pradėjome KAŽKĄ daryti, domėtis, paskaitų klausytis, žemės nebekasti, savą daržovę teisingai užsiauginti ir valgyti. Kita vertus, patogiai visą laiką gyvenę mieste,tikimės dalį to patogumo perkelti ir į kaimą Aš, pvz., kategoriškai priešinuosi kompiuterio kaime atsiradimui.Bet ką padarysi - civilizacijos gi visai neatsisakysi O pelių nemėgstu, lauke jos tegul tas bulves ėda, bet namie jų nenoriu - jos neša ligas ir dergia ant mano virtuvės stalo Šįmet dėl uodų neįmanoma buvo būt lauke, nepadėjo nei natūralios, nei cheminės priemonės, o vaikščioti ištinusi nuo įkandimų irgi nenoriu. Nuo erkės vienas iš mūsų Laimo liga jau persirgo, tad stengiamės jų irgi saugotis.

O dėl to žolės pjovimo ginčas kiek beprasmis - jei ploto daug, taip ir darome - kažkur pjauname žoliapjove, kažkur dalgiu, kažkur paliekame, jei sklypas mažas - irgi, manau, stengiasi žmonės kažkaip išbalansuoti, gi visi nori ir grožio, ir patogumo, ir natūralumo

O va žmogus savo miestietiškame sode sode augina tokią žydinčią pievutę:



Miesčioniška pieva, bet gal geriau, nei nuskusta žolytė?

[saulius]

jos neša ligas

Pelės neneša jokių ligų, tai mes savo gyvenimo būdu nešam ligas, ir sau, ir pelėms, ir visiems kitiems... Galiu pasakyt jums auksinę taisyklę, kurią galit užsirašyt ant sienos ir vadovautis ja visą laiką sodininkaudami, daržininkaudami, ypač tada, kai kas nors iš gyvūnų ar augalų jums nepatinka: Jei ekosistemoje jums atrodo kažko per daug (erkių, pelių, varlių, amarų,piktžolių ar pan.), žinokit, kad smarkiai klystat- iš tikrųjų yra kažko per mažai.. Suprast, ko per mažai ir atstatyt- ir yra tikrasis GŽ menas.
O šiaip, Brukne, palaikau. Jūs šaunuoliai ir verti didelės pagarbos, kad, būdami miesto vaikai, jau labai daug darot dėl bendros gerovės.

[Laimis Žmuida]

Lietuva priklauso taiginių miškų zonai. Todėl, jeigu paliksite savo sklypą likimo valiai gamta, greičiausiai, nutars jį apželdinti mišku. Įsivaizduokite gyvenimą miške. Stovi namelis miške, kažkiek pievutės yra, upelis, ežero pakraštys, bet didžioji dalis turėtų būti miško. Labai mažai tikimybės, kad žmogaus išsirinktoje vietoje šalia jo namo gamta norėtų įveisti natūralią pievą.

Pievos atsiranda tik tam tikrose vietose, kur negali atsirasti miškas. Tai - užliejamos upių pakrantės, slėniai, duburiai tarp kalvų, šaltiniai, pelkių, ežerų pakraščiai... Jei kieno nors namas stovi tokioje aplinkoje, tada galima palikti sklypą ir gamta ten suformuos natūralią pievą. O kitur gamta formuos mišką.

Kitas veiksnys - žmogus. Žinoma šienavimas ar ganymas suformuoja pievą. Tačiau tokios pievos nėra visai natūralios. Išnykus žmogui ir jo veiklai tų dirbtinų pievų irgi neliks. Jos bus pakeistos miškais.

[saulius]

kad Saulius ar kitas zinovas pasakytu kokios cia geles , ir kokiu reikia seklu

Tikrai nepasakysiu, tik galiu pasakyt, kad sėklų parduotuvėse būna tokių sėklų mišinių žydinčiai pievutei, vakar kaip tik mačiau "Sėklelėj". Nepirkau, visi augalai ne mūsiškiai.