Įdomi diskusija. Viską mes matome per save, savo patirtį, taip darome savo išvadas ir atitinkamai elgiames
Yra du skirtingi dalykai, kaip turizmas ir emigracija, kaip kartais nuvažiuoti į kaimą ir ten nuolat gyventi, tai yra visai skirtingos patirtys
O pergyventi dabar tikrai neverta, tų laukinių pievų daugėja, bent jau aplink mus, laukai apželia gluosniniais krūmais, darosi nepraeinami, gyvulių skaičiai irgi mažėjantys, esam žemės ūkio kraštas, o sau nesugebam užsiauginti mėsos, nes dideli kiekiai importuojami, reiškia ir mažiau grūdų reikia, taip ir nedirbama žemė, kaimo žmogui neapsimoka gyvuliuko ir dėl pieno produktų laikyti, bet pieno produktų kaip ir mėsos neatsisako, taip skatina tik didelių pieno fermų kūrimąsi, o jos siekdamos kuo mažesnės savikainos, perkasi importuotus pašarus, ir vėlgi daugėja laisvų pievučių, žmogelis gal augintųsi grūdus čia, o ferma parems importuotojus. Neapsimoka vištos laikyti, neapsimoka daržovės augintis ... Bet ar tos nešienaujamos pievos ir nedirbami laukai yra tai, ko mums reikia? Kur yra riba tarp harmonijos ir disbalanso? Jūs pavažinėkite per kaimus, toliau nuo pagrindinių kelių, pažiūrėkit kiek dirbamos, ganomos žemės, o kiek yra apleistos. Nebus jau taip niokojama ir dirbama mūsų žemė, kaip buvo anksčiau..Pas mus tik prie pagrindinių kelių kažkiek dirbama, o visur kitur apleista, kaip ir džiaugtis reikėtų, bet dabar mane tik liūdesys apima, nes mes visi tai gyvenam čia ir dabar, visi kažkuo tai mintam, bet kur visa tai užauginta, kaip, kiek ekologijai žalos padaroma transportuojant, auginant koncentruotai?
Tad nemanau, kad dabar,kartais nušienaudama, nuganydama savo sklypiuką, padarysiu didelę žalą ekosistemai, na, suprantu, kad žoliapjovė tai mėsmalė ir ji sumals varles, rupūžes ir kitokius gyvius, kurie yra reikalingi sklypui, tad ją tikrai retai naudojam. Bet jeigu koks paukštis neras pas mus vietos perėjimui, tai nuo mūsų sklypo ir 100 metrų nereiks, kaip ras. Tai pasakykit, ar kažko dabar nedaryt, jei jau pribrendom daryti, laikyti laukines pievas , kurių ir taip pilna, ir taip skatinti fermų kūrimąsi, transportavimo taršą? Kuris variantas draugiškesnis gamtai? Tad kartais galima ir globaliau pasižiūrėti.
Dažnai minėjote miestietiškas, kaimietiškas požiūris. O kas tai yra? Įdomu tas kaimietiškas mąstymas... Gal pas mus kaimai ne kaimai. Baisi gėda, jei į savaitę karto pievutės nenuskutai, ir visai nesvarbu, kad po ją nieks nevaikšto, bet kaip prieš kaimynus atrodysi, mūsų kiemas tikrai atrodė apleistas palyginus su daug metų čia gyvenančiais, nes žolės buvo įvairaus ilgio... Bet mes su vyru abu miesto vaikai, tik va sugalvoję prieš 10metų, kad norim kaime gyventi ir ten vaikus auginti, tai su miesčionišku mąstymu ir tvarkomės...
Tokią į puokštes tikrai galima dėti, jokių hiacintų nereikės, tik nežinau, ar kvepia... Bet įtraukta į Raudonąją knygą, tai reiktų sėklas gaudyti... Man dar labai gražus anksti pavasarį žydintis krūmas žalčialunkis. Pamačiau pernai braidydama po pamiškes žibučių, galvojau išsikasti (nes ne vienas ten augo), kur nors sodyboj pasodinti, ale paskaičiau, kad nuodingas - ir pabijojau. O krūmas toks gražus, kaip ir jo pavadinimas 
