GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Nešienaujamos pievelės prie namų privalumai:

Sveiki, susipažinau su nemažai informacijos šiame forume, dėl to stengsiuosi būti konkretus. Pusėje hektaro (iš dviejų) žemės išsikasėme nedidelį tvenkinį ir žemes išsklaidėme ant buvusios „pievos“. Tokio vaizdo, kokį turėjome prieš tvenkinį mes tikrai nenorim (Laimi nepyk, bet tokio kiekio usnių nesuvalgytų ir visa mano giminė, be to jei ir labai norėtum nusiskinti kokią nors kitokią nei usnį gėlę, greičiausiai nepavyktų). Išlygintoje žemėje pasėjome ganyklinės žolės (yra ir dobilų) mišinį sumaišius su įvairių lauko gėlių mišiniu. Tikslas – žydinti pieva. Žadame šienauti du kartus per metus – Liepos gale (kad spėtų išperėti paukščiai) ir rudenį. Tiek žolės mūsų daržui maitinti nereikia. Dabar mąstome, kaip prižiūrėti pievą, kad reiktų kuo mažiau vargti. Klausimai sekantys: Ar galima nušienautą žolę tiesiog palikti ant pievos – ta prasme, ar ji nesupūdys esamos pievos? Ar nušienautą žolę reiktų iškratyti per visą pievą (kad nesupūdytu esamos pievos), ar tai nebūtina? Išstumdyta žemė – molis ir kol kas pieva nėra vešli, išskyrus plotus kur pateko juodžemio, bet tikiuosi, kad ji suvešės ir ant molingo ploto – tad tarkime, kad klausiu, kaip geriau daryti, jei yra vešli žolė (jos daug, ji tanki). Aš tikrai tą plotą šienausiu, nes turiu dar apie hektarą nešienaujamo daug metų ir manęs jis nedžiugina, todėl neperkalbinėkite palikti viską, kaip yra

Sveikas, Lauky,
Čia tikrai niekas neperkalbinės daryt vienaip ar kitaip.
Pirmiausia atsakysiu į klausimus:
Nupjautą žolę palikt galima, nesupūdys. Jeigu žolė bus susmulkinta ir paskleista daugmaž tolygiai arba netolygiai, bet plonu sluoksniu.
Kaip tą padaryt, kad žolė būtų smulki ir paskleista? Nežinau. Jei pjausi dalgiu, o žolė labai vešli- reikės skalidyt pradalgius, kad būtų plonas sluoksnis. Bet jei žolė labai vešli- taip neišeis.
Jei pjausi trimeriu arba vejapjove- tai nusikaltimas ir mes to netoleruojam.
Toliau. Tikslas- žydinti pieva. Galiu iš karto pasakyt, kad žydinti pieva su "lauko gėlių mišiniu"- daugiau utopija, nei realybė. Norint turėt žydinčią pievą su visa įvairove blogiausiu atveju reikėtų šienaut vieną kartą metuose, rudenį arba bent rudens pradžioje. Šienaujant du kartus žolių įvairovė staigiai mažės. Mažės ir šienaujant vieną kartą. Jeigu visai nešienausi- pieva "išsigims" ir nebus normali pieva, t.y. ji ruošis tapt mišku. Matai, natūrali pieva yra tokia sistema, kuri nepakelia nei šienavimo, nei nešienavimo, nes sutverta ne tam, kad mums patogu būtų ant žolės voliotis.
Todėl labai nesuk galvos, pjauk kiek reikia ir kaip nori, žolę gali paskleist, gali surinkt- žolė bet kokiu atveju augs. O apie "Natūralias pievutes" ir "Žydinčias pievas" geriau nesvajot, natūralios ždinčios pievos formuojasi visai kitais principais.

Saulius parašė viską teisingai. Pas mane taip pat yra ūsnynė vietomis. Bet pradėjus šienauti ūsnynės nebus, bet bus varputynas. Labai abejoju ar bus žydinti pieva. Manau, kad čia pasirinkimas yra tarp ūsnynės ir varputyno. Ūsnynei nieko nereikės daryti, o jei nori varputyno, tai daug šienauti ir daug dirbti.

Bet Saulius neparašė, kad problemas turėtų išspręsti nuolat besiganati karvė

Visiems dėkui už atsakymus. Karvutė - čia jau "advanced" lygis - apie tai svajoju, bet ne viskas nuo manęs priklauso Dar vienas klausimėlis - tai jei jau siekiant išsaugoti kuo didesnę augalų įvairovę reiktų bandyti šienauti tik kartą per metus, ką jūs į tai, jei aš šienaučiau ne rudenį, bet pavasarį (žolė peržiemotų) - kas pasisėtų, tas pasisėtų, o kas liktų - nušienaučiau. Klausiu dėl to, kad tiesa pasakius neesu šienavęs senos šolės. Gal tai komplikuotas darbas? Mąstau apie šienavimą dalgiu.

Va būtent, šienaut pavasarį- labai gera idėja, bet padaryt tą realiai beveik neįmanoma. Žolė jau būna sugulusi, dalgis neima.

Vadinasi geriausia taip, kaip uošvis darydavo. Jei likdavo kokių nenušienautų, prastai nuganytų pievų, tai pavasarį, kol dar neima želti žolė, pasikinko arkliuką į arklinę griebiamąją ir apgriebia tą seną žolę.

O kaip ruošiat šieną karvėms žiemai?
Mano mama laiko dvi karves, tai jau nuo birželio pabaigos prasideda šienapjūtė. Arba pagal orą, kada nelyja, nors šiais metais sunkiai džiuvo šienas. Rudeniop pjautos žolės kartais karvės neėda, kad peraugęs ar kas ten joms nepatinka. Gal išlepintos jos.
Tai dėl pievos įvairovės šieno ruošimą reiktų kuo labiau vėlinti?

Eimutei. Taip, bet ta sena žolė- energijos šaltinis šiųmetei žolei. Kuo mažiau paliksi organikos- tuo mažiau pieva turės energijos. Oi, čia ne taip paprasta savo sugalvotas taisykles gamtai pritaikyt...
Rasilei. Pabrauktas sakinys irgi galioja. Kaip sakė mūsų forumietis A.Kuznecovas: "pirmoji pievų degradacijos priešastis buvo karvės parvedimas į tvartą". Ruošk tą šieną kaip nori- vistiek bus blogai ir pieva palaipsniui degraduos. Ką ir matom ant visos Lietuvos.