Paukštininkystė
Re: Paukštininkystė
Įsisuko pas mane šiemet lapė.Panosėje jau nunešė kokia penkias vištas mažiausiai.Nieko nedarome,nuodyti tikrai nesiruošiame,tikiuosi jos žygiai baigėsi.
Re: Paukštininkystė
Tai va, rudenį liepk vyrui, kad pagautų ir tau kepurukę pasiūtų.
Saulius Jasionis
Re: Paukštininkystė
Dar pasiaiškinau dėl giminingo veisimo, būtent vištų. Tai inbrydingas nėra toks baisus, kaip mėgstam įsivaizduot. Bandymuose broliai su seserimis buvo poruojami septyniolika kartų ir jokio poveikio sveikatai nepastebėta. Dar daugiau: daug ne tik vištų, bet ir kitų paukčių veislių, ir ne tik paukščių, atkurtos iš dviejų ar trijų gyvūnų. Realiai matau, kad kitaip ir neišeina. Dabar konkrečiai su Pavlovais: geriausiu atveju iš kokio šimto paukščių galima surinkt normalų lizdą (dvi vištas ir gaidį), per sezoną išaugint kuo daugiau jų vaikų ir iš jų vėl bandyt sudaryt bent porelę. Su Orlovais bus tas pats: jeigu iš visų turimų paukščių surinksim padoresnį lizdą- bus fantastika, nes Rusijoj geri paukščiai dešimtimis skaičiuojami...
Saulius Jasionis
Re: Paukštininkystė
Čia lugnės citata iš kitos temos:
Aš ten atsakiau pusiau su jumoru, pusiau be. Iš tikrųjų yra daug vertų dėmesio vištų veislių ir man nesuprantama, kodėl beveik visiems įdomūs tapo tik Orlovai. Bent dešimt veislių tai tikrai galim laikyt, o gal ir daugiau. O kur dar antys, žąsys, kalakutai...Kas iš to dabar, kad visi klubiečiai augins tarkim Orlovus, nes juos gaus "pagal programą". Verta juk bandyti ir su kitomis veislėmis....
Saulius Jasionis
Re: Paukštininkystė
Čia gi reklamos efektas - apie ką kalbama, to ir norisi, tas atrodo svarbu ir verta. Na kaip kad skalbimo milteliai - negali pasakyt, kurie geriau skalbia, bet jeigu rodo per teliką - tai turi stiprų jausmą, kad reklamuojamieji skalbs geriausiai
Kita vertus, o kaip tuo Orlovų veisimu užsiimt vienam, juk reikės keistis genetine medžiaga.
Tie, kas tik kuriasi ar tik pradeda, galėtų pasvarstyti ar jau užtenka Orlovų ir kuo kitu užsiimt.
Kita vertus, o kaip tuo Orlovų veisimu užsiimt vienam, juk reikės keistis genetine medžiaga.
Tie, kas tik kuriasi ar tik pradeda, galėtų pasvarstyti ar jau užtenka Orlovų ir kuo kitu užsiimt.
`šėršė lia fam`
Re: Paukštininkystė
Vienas jokių vištų veisimu negali užsiimt. Bet vienas gali užsiimt keliomis veislėmis ir jei tokių užsiimančių daug- bus ir daug veislių, ir daug užsiimančių.
Orlovų mes dar neturim, tai sunku pasakyt, ar užtenka, ar ne. Čia kol kas tik idėja .
Orlovų mes dar neturim, tai sunku pasakyt, ar užtenka, ar ne. Čia kol kas tik idėja .
Saulius Jasionis
Re: Paukštininkystė
Jau seniai man kirba klausimas dėl veislininkystės.
Iš vienos pusės tikslas yra veislės pritaikymas pusiau laukinėms sąlygoms - kad ir maisto susirastų, šalčio nebijotų, mokėti apsigint, pasislėpt ir pan. Tam reikia ne tik eksterjero-išvaizdos bet ir "interjero"-vidinių savybių, kurios įmanomos tik laikant tam tikromis sąlygomis - turima omenyje pusiau laisvė.
Iš kitos pusės, kaip sakei, juos reikia laikyti atskirai, tam, kad kontroliuoti poravimąsi.
Tai kaip čia gaunas? Kaip tai suderinti?
Iš vienos pusės tikslas yra veislės pritaikymas pusiau laukinėms sąlygoms - kad ir maisto susirastų, šalčio nebijotų, mokėti apsigint, pasislėpt ir pan. Tam reikia ne tik eksterjero-išvaizdos bet ir "interjero"-vidinių savybių, kurios įmanomos tik laikant tam tikromis sąlygomis - turima omenyje pusiau laisvė.
Iš kitos pusės, kaip sakei, juos reikia laikyti atskirai, tam, kad kontroliuoti poravimąsi.
Tai kaip čia gaunas? Kaip tai suderinti?
`šėršė lia fam`
Re: Paukštininkystė
Tai va, reikia kažkaip suderint.
Veislininkystėj yra dvi strateginės kryptys: laisvas veisimas populiacijoje, išbrokuojant netinkamus ir kryptingas veisimas poromis, kai brokavimas nevyksta, o vyksta perspektyvių porų atrinkimas. Tie abu būdai tinkami skirtingoms sąlygoms. Pirmas gali būt iš karto taikomas "laukinėmis" sąlygomis. O antras- tik po to, kai veislės požymiai taps stabilūs.
Pirmas būdas reikalingas tada, kai veislė jau pakankamai stabili, tereikia išbrokuot nedidelį procentą individų, o atras- kai veislė nestabili ir požymiai smarkiai "plaukioja". Jis taikomas kol požymiai įsitvirtina, o tada jau galima veist populiacijoj ir užsiimt adaptavimu. Bet visus adaptavimo eksperimentus galima atlikt iki to, taupant laiką- t.y. adaptuot neatrinktus veislei paukščius ir taip isšiaiškint visas "povandenines sroves".
Veislininkystėj yra dvi strateginės kryptys: laisvas veisimas populiacijoje, išbrokuojant netinkamus ir kryptingas veisimas poromis, kai brokavimas nevyksta, o vyksta perspektyvių porų atrinkimas. Tie abu būdai tinkami skirtingoms sąlygoms. Pirmas gali būt iš karto taikomas "laukinėmis" sąlygomis. O antras- tik po to, kai veislės požymiai taps stabilūs.
Pirmas būdas reikalingas tada, kai veislė jau pakankamai stabili, tereikia išbrokuot nedidelį procentą individų, o atras- kai veislė nestabili ir požymiai smarkiai "plaukioja". Jis taikomas kol požymiai įsitvirtina, o tada jau galima veist populiacijoj ir užsiimt adaptavimu. Bet visus adaptavimo eksperimentus galima atlikt iki to, taupant laiką- t.y. adaptuot neatrinktus veislei paukščius ir taip isšiaiškint visas "povandenines sroves".
Saulius Jasionis
Re: Paukštininkystė
Dar vienas dalykas veiklos paįvairinimui: lietuviai muselininkai visas plunksnas perka užsienyje. Lietuvoje yra rinka, t.y. daug plunksnų perkama muselių rišimui, bet niekas neaugina paukščių specialiai dėl plunksnų... Lietuviškų geros kokybės plunksnų įsigyt neįmanoma, o atsiųstos iš užsienio dažniausiai prastos kokybės ir neprastos kainos.
Saulius Jasionis
Re: Paukštininkystė
Įdomios žinios apie vištų hierarchiją: http://www.tandy-uula.ru/index.php?/art ... 06-30.html
Saulius Jasionis