Switch to full style
Atsakymo rašymas

GŽ kalakutai

Pen Lap 04, 2011 2:33 pm

Na kaip GŽ pradedančiajam gal ir sunkoka užduotis, bet idėja natūraliai auginti senesnę, artimesnę laukinei kalakutų veislę jau kirba kuris laikas.

Taigi norėčiau aptarti auginimą su tais, kurie jau vienaip ar kitaip susidūrę su natūralia gyvulinkyste ar paukštininkyste.
Galbūt atsiras ir bendraminčių.

Rašysiu konkrečiai apie kalakutus, bet principai, manau, yra panašūs auginant kitus paukščius ar gyvulius.

Kad skaityt nebūtų liudna, įdėjau foto :D

Paveikslėlis
Ispanijos (arba Norfolko) juodasis kalakutas

Esminiai momentai:

    * Veislė - Laukinės veislės yra išlikusios, tačiau jos gyvena miškuose ir apie jų auginimą turbūt geriau pamiršti, nebent turite daug miško ir esate labai geras medžiotojas. Tačiau iš ankščiau selekcijos būdu yra išvestos joms labai artimos naminės veislės, tokios kaip Lavender, Bourbon Red, Cambridge Bronze or Naragansett, Spanish (Norfolk) Black (šita mano žiniomis viena seniausių, į Europą atsivežė apie 1500 ir pradėjo selekciją).
    Šios veislės yra laikomos jau nykstančiomis, tačiau vis dar prieinamos. Lyginant su pramoniniu kalakutu, tai pastarojo svoris gali siekti 18kg ir daugiau, priklausomai nuo to kiek laiko auginsi ir kuo lesinsi. Tuo tarpu pvz. Spanish Black gali siekti apie 10 kg (lesinant grūdais). Sprendžiant iš aprašymų, apdovanojimų ir pan. tai pramoninių kalakutų ir senųjų veislių kalakutų maistinės, skoninės, vizualinės savybės skiriasi kaip diena nuo nakties.
    Verta paminėt, kad kalakutai yra ir buvo ganėtinai svarbūs Centrinės-Šiaurinės Amerikos civilizacijoms įskaitant ir dabartinius Šiaurės Amerikiečius.

    * Mityba - tradicinėj paukštininkystėj duodama įvairiais būdais paruoštų grūdinių, ankštinių kultūrų + vitaminai + baltymai (jei reikia). Šitas metodas laikomas labai neefektyviu, žalingu gyvūno organizmui, gamtai ir pan. Privalumas - grūdai ilgai laikosi, yra lengvai transportuojami, gaunami greiti dideli prieaugiai. Rašoma, kad natūralioj aplinkoj (miške), kalakutas misdavo riešutais, vabzdžiais, gilėmis (žole?) ir pan. Žvelgiant iš GŽ perspektyvų turbūt labiau reiktų klausti, ne kuo paukštį maitinti, o kokias mitybos sąlygas jam sudaryti? Sodinam daržoves, šakniavaisius ir pan.? Kuo maitinti žiemą? Tai praktiškai pagrindinis klausimas - laukiu daug komentarų.

    * Vanduo - vandens telkinys? atvežamas vanduo?

    * Klimatas - iš principo kalakutai matę ir šilto ir šalto, gal tik -20 C žiemos juos galėtų nustebint. Čia jau siejasi su būstu ir gyvenamąja aplinka.

    Paveikslėlis

    * Aplinka, simbiozė - kad kalakutai pilnavertiškai gyventų jiems reiks ir kitų paukščių, gyvulių, medžių, vandens telkinių, krūmynų, įkvepiančių vaizdų ir t.t. Apie tai praktiškai nieko nežinau, todėl labai domina žinančių komentarai.

    Paveikslėlis
    * Plėšrūnai - turbūt kalakutas jau sutvertas tapti plėšrūnų maistu. Kalakutai greičiau bėgs nei bandys gintis. Kartu auginam gyvūnus, kurie apsaugotų juos nuo plėšrūnų?

    * Ligos - disharmonijos pasekmė, bet kaip atrast harmoniją? Mokom kalakutus apie Tao?

    * Tankis - per tankiai laikomi paukščiai nuniokos augmeniją ir paklotę. Amerikiečiai rašo, kad ant 1ha molingos žemės galima laikyti iki 700-750 kalakutų (smėlynuose 3kart daugiau). Tokia gauja mano įsivaizdavimu greitai viską nuniokotų. Dar reikia palikt vietos ir gausybei simbiontų. Taip pat perdidelis tankis yra viena iš agresijos ir ligų priežasčių.

    * Būstas - natūraliai - krūmai, medžiai ir pan. Faktiškai - mediniai, šiaudiniai, brezentiniai dar kitokie nameliai su laktomis. Pageidautina stumdomi ir ant polių (pakelti).

    * Veisimas - šiaip kalakutės peri kalakučiukus krūmuose, pievose ir pan., tačiau procesui reikia ramybės ir mažesnio tankio. Mano žiniomis, užsienyje nieks nežaidžia - kiaušinius perina inkubatoriuose, praaugina fermose. Bet čia kai pagalvoji, kaip tik daug žaidimo ir problemų.

    Paveikslėlis


Ačiū už dėmesį.

P.S. Diskusija gali tapt itin plačia, todėl labai prašau susilaikyt nuo komentarų ne į temą :)

Re: Paukštininkystė GŽ principais

Pen Lap 04, 2011 7:02 pm

Pradžiai trumpai.
Bendraminčių tai čia atsiras, bet turinčių patirties GŽ paukštininkystėj ir ūkininkavime- ne, nes tai visiška naujovė ir mes "išradinėjam dviratį". Studijuojam visas biologijos sritis ir pritaikom tai žemdirbystėj. Patikimesnio metodo nėra ir negali būt ;).
Mitybinė bazė: kalakutai gyvena Š.A. miškuose, ganosi pamiškėse ir pievose. Minta tiek žaliais augalais, tiek sėklomis, tiek bestuburiais. Su vasaros mityba neturėtų būt jokių problemų lietuviškoj pamiškėj, o dėl žiemos mitybos yra klausimų. Aišku tiek, kad kalakutams grūdai- tikrai ne maistas, šakniavaisiai irgi- žemės jie nekapsto, natūraliai augalų šaknų lest negali. Mano galva žiemą būtų galima maitint (tiksliau jiems patiems maitintis) atkapstyta iš po sniego žole (būna žalios ir žiemą), sėklomis, sušalusiais vaisiais, šieno pabiromis (jeigu yra).
Žiemą su vandeniu problemos nėra- visi paukščiai lesa sniegą, o vasarą geriausia kad ir nedidelis vandens telkinukas. Natūraliai misdamas paukštis geria daug mažiau, nei fermoje lesinamas koncentratais.
Klimatas- tikrai ne problema, gyvena jie ir Kanadoj.
Aplinka. Geriausia- miškas su vešlios žolės pamiške arba senesnis sodas. Jie gyvena miškuose su retu pomiškiu (panašiai kaip tetervinai), tankūs krūmynai nelabai tinka. Visiems vištiniams paukščiams geri simbiontai- kanopiniai žvėrys, šiuo atveju galėtų būt galvijai. Ant jų šūdų ir aplink juos būna vabzdžių, jie pragraužia stambesnes žoles, atidengdami žemės plotus. Taip pat knisantys gyvuliai- kiaulės. Atversdamos velėną jos atidengia po velėna esančias sėklas ir daigelius, kurių pačios neėda. Tuo pačiu nei kanopiniai, nei kiaulės nemyli šunų giminės, nes ši kelia pavojų jų jaunikliams.
Ligos. Tiksliau, sveikata- gera mitybinė bazė, nėra nepriimtino (žmonių sugalvoto) maisto, daug judėjimo, mažas tankumas, gera nuotaika :D.
Aš manyčiau, kad hektare tokių paukščių galėtų gyvent ne daugiau dvidešimties, turėtų užtekt ir maisto, ir nebūt streso, sukeliančio "populiacijos reguliavimo" ligas.
Būstas. Jei vieta atvira- tikrai reikia namelių ant polių, o jeigu miško tipo- vasarą gali nakvot medžiuose. O gali pareit į tvartą nakčiai.
Veisimas. Vištos puikiausiai išsiperi krūmuose ir išvedžioja viščiukus. Kalakutė gali sėkmingai daryt tą patį, tuo labiau, kad jos perėjimo instinktas stipresnis už vištos.

Re: GŽ kalakutai

Pen Lap 04, 2011 11:40 pm

Manau, kad renkantis veislę reikėtų vengti plikagalvių, ilgabarzdžių ir t.t., nes mūsų žiemos jiems bus per šaltos. Va tas ispaniškas kaip tik per daug pietietiškas.

Re: GŽ kalakutai

Pen Lap 04, 2011 11:51 pm

Yra Lietuvoj ir tikrų laukinių. Bet ir tie plikagalviai...

Re: GŽ kalakutai

Šeš Lap 05, 2011 12:48 am

Nu jo, kartais gamtoj būna nelogiškai atrodančių dalykų. Pasirodo tie plikagalviai laukiniai kalakutai net Grenlandijoj gyvena :?

Re: GŽ kalakutai

Šeš Lap 05, 2011 12:53 am

Matai, kalakuto galva tai dar nieko- baisiausiai atrodo raudoni "snargliai". O jie tik tam tikrais momentais išsipučia, dažniausiai ramybės būsenoj būna ;). Bet man irgi nelogiška, kad galva jam nesušala...

Re: GŽ kalakutai

Šeš Lap 05, 2011 12:55 am

Ispaniškas tik dėl pavadinimo ispaniškas. Anglijoj jie gyvena ant sniego ir vargo nemato.
Iš principo ir paprastas baltas hibridas žiemoja, jei lauke augęs. Bet jo kojos trumpos, o ir visas organizmas labai išdarkytas.

Re: GŽ kalakutai

Šeš Lap 05, 2011 1:01 am

Mes kažkaip "prisirišom" prie vištų veislių- pas "šiaurietes" nėra skiauterių, kuo didesnė skiauterė- tuo labiau šilumamėgė višta. O kalakutai, pasirodo, išimtis... Arba per didelius šalčius jie nevaikšto, o tupi kur nors galvas sutraukę...

Re: GŽ kalakutai

Šeš Lap 05, 2011 1:10 am

Na čia jau teorizavimai prasideda :) Reikia augint ir išsiaiškint.

Kalakutų kūno/galvos masės santykis labai mažas.

Re: GŽ kalakutai

Šeš Lap 05, 2011 11:33 am

Kadangi kalakutai, skirtingai nei vištos, laikomi mėsai- reikia labai gerai išsiaiškint, kaip tą mėsą "padaryt" aukščiausio lygio. Jeigu kalakutiena bus prastesnė už kurtinieną ar tetervinieną- neverta prasidėt. O mėsos kokybė priklauso tiek nuo paukščio veislės (čia kaip su augalais- kuo artimesnė laukiniam protėviui, tuo geresnės savybės), tiek nuo amžiaus (kuo mažiau vandens, kuo daugiau mitochondrijų (tamsi mėsa) ir kuo daugiau jungiamojo audinio), tiek nuo paukščio mitybos, tiek nuo judėjimo. Mums taip įkalė į galvas, kad geriausia mėsa- jauno gyvulio ar paukščio, kad vertingiausi- raumenys. O yra viskas atvirkščiai. Vertingiausi mėsoj- riebalai, jungiamasis audinys ir "viduriai": smegenys, kepenys, širdis ir pan. Norėtųsi, kad GŽ verslas būtų iki galo sąžiningas.
Taigi. Pirmamečio kalakuto mėsa- nėra pats geriausias variantas. Tektų augint bent du- tris metus, kad galėtumėm pasakyt, jog šita kalakutiena verta dėmesio.
Paukščiai turi kuo daugiau judėt. Tą garantuos pakankamai didelė erdvė, maisto "limituojantis faktorius", gera pulko socialinė struktūra.
Mityba išimtinai tik natūrali, be papildomo angliavandenių (krakmolų) kiekio. Jeigu šitų dalykų nesilaikysim- geriau apsimokės pasirūpint tetervinų gausumu ir medžiokle ;).
Atsakymo rašymas