Renata wrote:Teisingai daržininkauti labai naudinga dar ir todėl, kad galima gauti papildomo - visai netikėto- derliaus
Savaitgalį apsilankiusi savo mulčiuojamame braškyne ( vagos kartą sukastos, paskui visą laiką tik mulčiuotos čia pat nupjauta žole) aptikau gausų grybų derlių. Iš pradžių jų buvo dvylika, stambiausio kepurėlė per visą delną, koto ilgis virš sprindžio.
Grybai gelsvai rudi, kepurėlė, kotas, lakšteliai, sijonėlis - praktiškai tos pačios spalvos su variacijomis. Apžiūrėjau, pauosčiau, pakramčiau, kaimynui parodžiau...Nusprendėm, kad turėtų būti valgomas daiktas, kažkoks pievagrybis:) Kruopščiai apjieškoję visą daržą prisisrinkom jų kibirą.
Šiandien gerą valandą internete naršiau, tų pievagrybių visokių visokiausių gyva galybė
Galų gale apsistojau ties paprastuoju pievagrybiu, jis man paveiksliuke bei aprašyme pasirodė panašiausias į rastuosius. Pagal aprašymą, jie auga ant komposto, šieno, šiaudų, pievose...
Tai skanus, šelnaus skonio, net išvirtas šiek tiek saldokas.
Kaip mano dukrytė pasakė - spalvos kaip baravyko
(išvirto grybo).
saulius wrote:Labai gražu
. Tik dabar jau mulčio nejudink, nepurenk ir nieko nedaryk, tik nuolat papildyk, kad sluoksnis neplonėtų. Kasmet grybų turi būt vis daugiau. Pas mus, deja, tik visokiausi šungrybiai auga. Gražūs, ale nevalgomi.
Renata wrote:Dukra kelis su šaknimis išrovė
belieka tikėtis, kad tai ne labai pakenkė grybienai...
Paklausysiu patarimo ir su kąstuvu prie esamo daržo niekam net prieiti nebeleisiu
Laimis Žmuida wrote:Grybas auga giliai po žeme. Jis būna apraizgęs kokio nors augalo šaknis. O tas grybukas - kotukas su kepurėle - yra tik grybo "žiedas". Grybas iškelia kepurę į paviršių tik tam, kad sporas išbarstyti ir taip pasidauginti. O pats grybas yra po žeme.
Nuskindami grybą su šaknimis turėtume pakenkti grybienai tiek, kiek pakenkiame obeliai ar serbentui nurovę žiedelį. Augalas ir toliau augs ir derės. Taigi jokio skirtumo ar grybą išrovei su šaknimis ar nupjovei. Grybiena saugi po žeme.
Renata wrote:Po savaitės nuvažiavusi radau dar keturis gražuolius.
Girdėjau sakant, kad labai džiaugtis neverta, grybai - reikalas neprognozuojamas
Vienais metais daug, o paskui kelis metus gali nerast nieko...
Bet aš noriu tikėt, kad bent jau karts nuo karto grybukų rasiu
Kad jau jie kartą pas mane įsikūrė, tai jiems čia patiko
Gal ir vėliau į svečius užsuks
LiVa wrote:Matai, kaip jums pasisekė
.Aš prie savo pušaičių (už mane mažesnės) radau keletą kazlėkų.Tikiuosi bus ir kitą met daugiau.O pievagrybių seniau prisirinkdavau aplinkinėse pievose, kai dar ten ganėsi arkliai.Geri grybai, vertingi, maistinėm savybėm neatsilieka nuo baravykų.Dabar jau nėra taip įdomu, nes gali nusipirkti kada panorėjęs.Man irgi atsitiko įdomus dalykas braškėse-pridygo smidrų-bus paukščiai pasėję tikriausiai.
Renata wrote:Smidrai - gerai
Persodink kitur ir po poros metų pavasarį galėsi gardžiuotis delikatesais - šparagais
LiVa wrote:Skaičiau, kad šparagais galima pradėti gardžiuotis tik trečiais metais, kai krūmas būna stiprus ir leidžia daug ūglių.tai dar teks palaukti to neragauto skanėsto.
saulius wrote:Pavėlavau, bet kitiems metams pravers: jeigu lysvėje pradeda augti grybai, būtinai patikrinkit greta augančių daugiamečių augalų šaknis. Ant jų gali būti grybų hifų- tokių baltų siūlelių.
Renata wrote:O ko tas saknis judint? Ir taip aisku, kad be grybienos nera ir grybu
saulius wrote:Grybiena tai žinia, kad yra, bet labai svarbu išsiaiškint, ką ji ten veikia
. Šiaip jau visi šampinjonai yra saprotrofai, t.y. valgo negyvą organiką (taip teigia mokslas), bet dabar pradeda aiškėti, kad daugelis saprotrofų tam tikromis sąlygomis gali tapti simbiontais. Taigi, reikia pasižiūrėt, gal kartais jie pradeda rimčiau draugaut su braškėmis ar pan. O jeigu pradeda- čia jau rimtas reikalas
. Perprasti grybus ir su jais "susidraugauti"- būtų sodininkystės aukštasis pilotažas. Sunku net įsivaizduot, kokios atsivertų galimybės. Grybų gyvenimą perpratęs sodininkas galėtų auginti bet ką ir bet kur, taip pat pagal savo norą modeliuoti įvairiausius augalo parametrus, net vaisių skonį ir vertingąsias savybes. Ir svarbiausia, tai būtų natūralus būdas, ne kokia nors modifikacija. Juk grybai valdo
Renata wrote:Va, geras pastebėjimas
Tie grybai įsikūrė žole mulčiuotose lysvėse su braškėmis, arba jų kaiminystėje.
Bet taip pat vieną šeimynėlę radau tolėliau. O kiek dar neradau aukštoje žolėje....
Nemanau, kad įmanoma būtų nustatyti paprastom priemonem, ar tai tas pats grybas - turiu omeny micelio tinklas, ar jau kitas.
Gal, sakau, pievagrybiai tiesiog draugauja su pieva?
saulius wrote:Ne tiek gal su pieva, kiek su negyva žole, bent tiek apie juos žinoma. Bet visgi pasižiūrėkit, ar ant braškių šaknų yra micelio.
Rita wrote:O IŠ KUR EMET GRYBIENOS SĖLKAI? AR BŪNA SPORŲ PIRKT? LABAI ATSIPRASAU, JEI KVAILAI PAKLAUSIAU, BET VIS PASVAJODAVAU, KAD GERA BŪTŲ GRYBUKŲ PRIE NAMŲ TURĖTI...
saulius wrote:Dažniausiai grybai patys pasisėja, tik sąlygas reikia sudaryt. Bet galima ir padėt jiems pasisėt. Ir grybai sode reikalingi ne tiek valgymui, kiek augalams.
Rita wrote:pasirodo, kažkokių neaiškios kilmės pas mane vejoj vis uždera... juos vis į komposta nukreipdavau... o turbūt nešt po vaismedžiais ir po vaiskrūmiais reikėjo?
aciū už siuntinuką, gal perskaičius nebekils kvailų klausimų ir nekvaršinsiu galvos sapaliojimais
saulius wrote:Pirmiausia reikia išsiaškint, kas ten tokie
Rita wrote:tokie šviešūs, sūnus visa gerkle rėkė, kad pievagrybiai (atseit kaip parduotuvėj), bet ilgas kotas ir pats grybas toks purvinokas atrodo...iš apačios kaip "pagyvenęs" pievagrybis...
na, pasimokiau...nuo šiol fotkinsiu viska kas auga darže...kad turėčiau nenuginčijamus invazijos įrodymus...
saulius wrote:Taip, geriausia nufotografuot, tuomet nesunkiai išsiaiškinsim.