nelabai suprantu, kodėl būtinai reikalingi ilgalaikiai ryšiai. t.y. daržas vistiek yra kultūrinis darinys skirtas manęs išmaitinimui, ir galbūt ne vien skrandžio, bet ir grožio-emocine prasme.
jeigu aš kasmet sėsiu tas gėles, ok, jos nepriveis tų grybų, bet ir sėju aš jas ne tam - jos privilios man vabzdžius ir taip užves sistemą, kurios aš pageidauju.......rudenį jų nebeliks, bet pavasarį aš ir vėl sėsiu....ir vėl skraidžios po jas bitutės
)
O štai su ilgalaikiais ryšiais ir gaunama kokybė. Paminėsiu keletą dalykų, nors jų yra ir daugiau. Pirma, devintas GŽ principas sako, kad turi būti įvairovė ir įvairovė čia suprantama ne kaip augalų rūšių įvairovė, o kaip santykių tarp augalų rūšių įvairovė. Per ilgą laiką augalai užmezga tuos santykius ir gali padėti vieni kitiems. Jei sodinsime vienmečius augalus, tai jie nespės užmegzti ryšių ir nepadės vieni kitiems. Na, žinoma padės šiek tiek. Kaip sakai - privilios bitutes, kitus vabzdžius ir šie padės daržui. Taip. Tačiau čia labai mažai pagalbos. Pagalbos gali būti žymiai daugiau. Ir neužmirškime, kad mūsų kokybė stipriai priklauso nuo to kas vyksta dirvožemyje. Štai tą pusę su vienmečiais ir prarandame. Augalai negali požeminiu tinklu vieni kitiems padėti.
Kitas dalykas - augalų mityba. Kaip žinome augalams viską paduoda bakterijos ir grybai. Ir reikalinga jų įvairovė, nes jie skaido skirtingas medžiagas ir atsakingi už skirtingą mitybos sritį. Vieni vandeniui pernešti, kiti perneša mikroelementus, treti fermentų duoda, kiti kitos rūšies fermentų, vieni skaido lengvai suskaidomus dalykus, kiti turi stipresnius fermentus ir skaido kietą celiuliozę. Į bakterijas mes galime žiūrėti kaip į vienmetę kultūrą. Per vasarą jų gyvena net keliasdešimt generacijų. Jos staigios. Tačiau nemanau, kad vien jų darže užtenka. Jei taip būtų, tada galėtume vazonėliuose auginti viską. Bakterijomis užveisiame žemę ir tiek. O gamta juk pievoje užveisia ir grybų. Ir ne tik tų vienmečių grybų, bet ir daugiamečių grybų. Pievoje, jeigu pastebėsite yra grybų, kurie vis toje pačioje vietoje išdygsta. Jie ten kažką veikia. Kaip žinome - nešioja mineralines medžiagas. Grybai gali pernešti mineralines medžiagas iš vienos vietos į kitą. Jei čia trūsta cinko atneša jo iš už keleto metrų. Miške daugiau daugiamečių grybų ir jie nešioja mikroelementus šimto metrų spinduliu. Pievoje tokių grybų mažiau, tačiau jų yra, jeigu žemės nejudiname.
Kaip padaryti, kad jie būtų darže ir garantuotų mums gerą kuo natūralesnę mitybą? Jie daugiamečiai. Reikės daug metų nejudinti dirvos ir neišrauti kai kurių augalų ant kurių jie gyvena. Tai daroma paprastai. Daržas juk yra mažiukas. Keli arai. O daržo pakraščiuose ar tarpulysviuose galima palikti daugemetes žoles. Štai ant tų daugiamečių žolių ir nepaliestų plotų gyvens tie daugiamečiai grybai. Jie bus šalia mūsų vienmečių daržovių ir per vieną sezoną suspės užmegzti šiokius tokius kontaktus su vienmečiais augalais ir juos aprūpins gera mityba. Todėl reikia stengtis, kad aplink daržą būtų kuo daugiau daugiamečių žolių ir krūmų, medžių. Galima lysves išmėtyti po hektarą, kad vienmečiai plotai būtų kuo mažesni ir aplink būtų kiek galima daugiau daugiamečių kultūrų (ir daugiamečių grybų taip pat). Ir darže didžiulius tarpulysvius daryti, kad ten gyventų tie daugiamečiai. O štai jeigu sėjame vienmetes gėles darže, tai jos užima tų daugemečių vietą, daugiamečių, kurie mums galėtų padėti pasiekti kokybės.
Jeigu norima ne tik skrandžiui, bet ir jausmams daržą auginti, tai aš jum galiu pasakyti, kad auginamos daržovės yra labai dekoratyvios, priedo palikite piktžolių, priedo aplinkui daugiamečių žolių ir susikonstruosite sau puikių jausmų. Puikiausi juk jausmai kyla kuo natūralesnėje aplinkoje. Burbiškio dvare žydi tulpių jūros. Įspūdingas reginys, bet tokių gerų jausmų kaip natūrali pieva ar miško aikštelė tokie plotai nesuteikia. Gamta juk taip nesodina kaip Burbiškyje. Gamta stengiasi mums kitokius jausmus suteikti. Tai ir stenkmės kuo daugiau gamtos pas save palikti ir kuo mažiau kultūrinių blizgučių - gėlių.
Ir paskutinis dalykas, gėlės privilioja tik tam tikrus vabzdžius. Bitės neša medų tik iš 300 rūšių augalų. Kiti vabzdžiai irgi specializuojasi. Užsodinę kultūrinėmis gėlėmis mes pritraukiame specifinę fauną. Be to, kitais metais jūs jau nebenorite sodinti tų gėlių toje vietoje, kai kurių visai atsisakote. Kas bus su vabzdžiais? Jie prabus pavasarį ir tų gėlių iš kurių minta neberanda. Jie miršta, jų valgytojai vėl miršta arba migruoja kitur. Stabilios sistemos nesigauna. O kokybę duoda stabili sistema.
Tai tiek trumpai. Jei kas neaišku, tai klauskit.