Veislininkystė

Moderators: saulius, dage

saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Veislininkystė

Post by saulius »

Čia studijuosim pačią veislininkstę, jeigu bus su kuo pasišnekėt ;).
Pirma, ką norėjau pasakyt apie veisles ir kas tai yra, kad būtų bendras supratimas. Iš tikrųjų veislė su tam tikrais pastoviais standartais- tai sunkiai apibrėžiamas dalykas, egzistuojantis tik veislininkų galvose. Gamtoje tokių dalykų nėra. Gamtoje atskiros gyvūnų populiacijos maišosi tarpusavyje, formuojasi vis naujos genų kombinacijos, t.y. jokia populiacija (o mūsų "gryna" veislė ir yra būtent populiacija, tik gyvennati ne pagal natūralius dėsnius) neturi pastovaus "standarto" ir nuolat kinta pagal aplinkos sąlygas. Taip kinta ir augalų bei gyvulių veislės. Jeigu veislei neleidžiama keistis, o aklai laikomasi tam tikrų eksterjero ar kitų savybių reikalavimų- tenka apsiriboti vadinamu grynuoju veisimu, t.y. visą veisimą vykdyti "populiacijos" viduje. Tas iššaukia bėdas- pirmiausia susilpnėjusį imunitetą, nes gamta atmeta organizmus ir populiacijas, nelinkusias evoliucionuoti ir "užstrigusias" kažkuriam vystymosi etape.
Ką norėjau pasakyt tokia įžanga? Tą, kad mums reikia ne veislių pavadinimų ir tam tikrų griežtų standartų, o būtent plastiškų, kintančių, prie aplinkos sąlygų besitaikančių populiacijų. Ir todėl sveikų. Bet reikia nuo kažko pradėt, o senosios veislės yra išsaugoję savybes, kurios buvo reikalingos joms tada, kai buvo auginamos ekstensyviais metodais. Be to senos veislės yra artimesnės savo protėviams, todėl jų produkcija (nesvarbu gyvūnų ar augalų) mums yra naudingesnė. Bet įsigyjus senos veislės vaismedį, gyvulį ar paukštį, nereikia iš karto pult jam melstis dėl to, kad jis senos ir geros veislės- turėtumėm leist jam keistis, sekdami, kad išliktų tiek mums, tiek tai veislei (jos sugyvenimui su aplinka) reikalingos savybės.
Saulius Jasionis
lugne
Posts: 1443
Joined: Fri Apr 10, 2009 1:54 pm
Location: Marcinkonys, Varėnos raj.
Contact:

Re: Veislininkystė

Post by lugne »

O kaip tada su veisimu? Su augalais paprasčiau, jie kryžminimąsi patys reguliuojasi, belieka atsirinkt ko reikia. O gyvūnai? Ką turi omeny, sakydamas "leist keistis?" Ar atrenkant ką veist, ar leidžiant kryžmintis kelioms veislėms?
Jurga Stoškutė
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Veislininkystė

Post by saulius »

Ir atrenkant, ir kryžminant. Tiesiog gryna veislė- tik išeities taškas. Jeigu mes žinom ko norim- parenkam tokias poras, kurios atitiktų mūsų poreikius ir aplinkos sąlygas, o ne aklai laikomės standarto ir veislės "grynumo". Arba leidžiam patiems pasirinkt, jeigu visi individai atitinka reikalavimus. Pvz. turim dvi veisles paršų, viena gerai jaučiasi lauko ganyklose, bet silpnai knisa, o kita labai linkusi knistis ir taip pat nebijo šalčio. Tuomet leidžiam šioms veislėms laisvai kryžmintis, kad palikuonys įgautų visas reikiamas savybes. Arba gimsta paršiukai, neatitinkantys veislei būdingo eksterjero, bet geriau prisitaikę prie konkrečios vietovės. Tradiciškai jiems turėtų būt neleidžiama veistis, kad nesugadintų veislės, bet iš tikrųjų reikėtų leist veistis būtent jiems. Mičiurinas šitoj vietoj buvo teisus- veislės negali būt pastovios, jos turi nuolat atsinaujinti.
Saulius Jasionis
Sigita
Posts: 233
Joined: Mon Mar 09, 2009 7:35 pm
Contact:

Re: Veislininkystė

Post by Sigita »

Tai ką leisime su orlovais?Pavlovus? :D Tik reiks juos gauti :)
lugne
Posts: 1443
Joined: Fri Apr 10, 2009 1:54 pm
Location: Marcinkonys, Varėnos raj.
Contact:

Re: Veislininkystė

Post by lugne »

Kurtinius su Orlovais, tik reiks vis iš naujo suleidinėt :lol:
Jurga Stoškutė
laisvas kaimietis
Posts: 1083
Joined: Sat Aug 28, 2010 11:02 am
Location: Virbalų k., Ukmergės raj.
Contact:

Re: Veislininkystė

Post by laisvas kaimietis »

O kaip tada yra su atkuriamom veislėm, tarkim Pavlovo vištų? Ką gero jos gali būti išsaugoję, jei buvo beveik išnykę ir atkuriamos neaišku iš ko? Ar nebus taip, kad atkurs tik eksterjerą, o tų gerųjų savybių nebebus? Kalbu apie savisaugos instinktus. Tarkim laisvai laikomos olandiškos vištos reaguoja į gaidžio aliarmus ir šuns perspėjimus, bet tai jų negelbsti - reiškia medžiotojų įgūdžiai/instinktai geresni ir tikriausiai sunkiai pranokstami, nes tobulinti nuo neatmenamų laikų.
Žilvinas Žurauskas
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Veislininkystė

Post by saulius »

Nu va, geras pavyzdys- Orlovo vištos. Nors ta veislė buvo beveik prarasta, standartas atkurtas naudojant įvairias vištas, turinčias orloviškų savybių, kai jau buvo pasiektas tikslas- veisliamos tik grynuoju veisimu ir aklai laikomasi standarto. Kadangi tos vištos neauginamos plačiai, populiacija gana ribota, greitai gali išlįst įvairios genetinės bėdos. Priedo, jos auginamos kaip dekoratyvinės vištos, toks savisaugos instinktas joms nereikalingas. Bet ši veislė mane iškart "nupirko" savo kūno forma, primenančia gargatūną. Tai yra kūno forma, pritaikyta gyventi ir maitintis miške ir krūmynuose. Jokios kitos vištų veislės tokios formos neturi. Ir nors veislė jau seniai miške nesimaitina, visus fiziologinius duomenis tam turi, taip pat turi duomenis atlaikyt didelius šalčius, greitai bėgt, gaidys stiprus, jei duot jam gerą charakterį- gal ir lapės nelabai išsigąstų (Rusijoj labiausiai buvo vertinami gaidžiai lesantys nuo pietų stalo- čia apie aukštį). Todėl mums svarbu išsaugot tas savybes, kurios užtikrintų vištų savarankiškumą, savisaugą, gerą perėjimo instinktą, astparumą šalčiui ir t.t. Bet ne taip svarbi pvz. jų spalva, jei ji atitinka aplinkos reikalavimus, padeda vištoms pasislėpt. O dėl spalvos rimti veisėjai brokuoja. Su kuo jas galima būtų kryžmint- kol kas neaišku, bet faktas, kad naujo kraujo šiai veislei reikia jau dabar, kol neiškilo didesnių bėdų. Tai turėtų būt vištos su panašia kūno forma, bet negiminingos orlovams.
Kol rašiau- aplenkei :). Atkuriamos veislės atkuriamos, naudojant vištas, turinčias reikiamo kraujo, atkurtos veislės genetika būna labai artima senąjai.
Pvz. karvė atsiveda veršiuką- jis nuo pirmų dienų elgiasi ne kaip naminis gyvulys, bet kaip tikras tauras, užaugęs irgi būtų toks pat, bet žmogus jam "aplaužo ragus" ir sukultūrinti fiziologiniai duomenys neleidžia jam realizuot visų instinktų. Bet karvių veislės, kurių fiziologiniai duomenys artimi protėviui, kaip vengrų pilkųjų- puikiausiai jaučiasi laukinėmis sąlygomis, nors daug metų buvo kultūrinės. Instinktai užprogramuoti labai giliai, juos išmušt ne taip lengva, dažniausiai jiems realizuotis trukdo fiziologija, kaip ferminių vištų veislių. Jos nuo vanago slėptųsi ir nuo lapės begtų, į medžius tūptų- bet kūnas pritaikytas sėdėt narve ir jos tiesiog negali to padaryt. Aišku, instinktai nenaudojami irgi atrofuojasi, praranda vištos perėjimo, savisaugos instinktus, bet jeigu fiziniai duomenys leidžia ir aplinka palanki- jie greitai nubunda.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Veislininkystė

Post by saulius »

Žodžiu, viskas paprasta: nereikia aklai laikytis veislių standartų, jei matom, kad jie neatitinka mūsų keliamų reikalavimų. O pradžiai veisles renkamės tas, kurios tuos reikalavimus atitinka labiausiai.
Dar reikia paminėt giminingą veisimą. Vieni į jį nekreipia dėmesio, kiti bijo kaip velnias kryžiaus. Iš tikrųjų tai pačios gamtos numatytas mechanizmas ir nėra toks baisus. Baisu kas kita- giminingo veisimo palikuonys dažniau būna defektuoti, juose gali įsitvirtinti visiškai nepageidaujamos savybės, todėl piktnaudžiaut juo tikrai nereikia. Bet jeigu pvz. tokia situacija: gaunat vištą ir gaidį iš vieno lizdo, nu negaunat negiminingų. Tuomet galima jas poruot, bet tik vieną kartą, jų vaikus poruot jau būtų rizikinga. Arba vieną kartą be rizikos galima poruot negiminingos poros palikuonis. Genetikai sako, kad visi žmonės turi bendrą pramotę. Tik protėvius skirtingus. Ir nieko- gyvenam ;).
Saulius Jasionis
lugne
Posts: 1443
Joined: Fri Apr 10, 2009 1:54 pm
Location: Marcinkonys, Varėnos raj.
Contact:

Re: Veislininkystė

Post by lugne »

Arba vieną kartą be rizikos galima poruot negiminingos poros palikuonis.
Gal dešimt kartų sakičiau šitą sakinį, kol įsikirtau, turbūt jau metas vėlus... T.y. galima vieną kartą poruot brolius su seserimis, jeigu jų tėvai iš skirtingų linijų, taip?
Jurga Stoškutė
laisvas kaimietis
Posts: 1083
Joined: Sat Aug 28, 2010 11:02 am
Location: Virbalų k., Ukmergės raj.
Contact:

Re: Veislininkystė

Post by laisvas kaimietis »

Jo, instinktai yra - ir nuo lapės bėga ir nuo vanago slepiasi, tik nespėja. Tada jau šuo arba išgelbsti, arba ne. Na dar aš pats kartais :roll:
Apie senas veisles ir jų išskirtines savybes nepagalvojau, bet miško maitinti irgi nesinori, todėl nusprendžiau vištas augintis pats, kad nuo pirmų dienų mokintųsi išgyventi. Dabar turiu pulkelį hibridų. Tos, kurios sugebės išlikti miške, bus vertos pratęsti giminę.
Žilvinas Žurauskas
Post Reply

Return to “Zootechnika ir veterinarija”