Ganyklos

Moderatoriai: dage, saulius

Re: Ganyklos

Standartinė saulius » Pen Vas 17, 2012 3:59 pm

Deja, normalių šiaurinių stepių ir žemapelkių niekur nepamatysi, net visa megafauna jau seniai išnaikinta ir jai neleidžiama atsikurti. Kažkada ir toj pačioj Rusijoj braidė taurai ir lakstė bizonai, nekalbant apie mamutus. Pleistoceno parko Jakutijoj pavyzdys rodo, kad derlinga (augalijos mase ir įvairove) šiaurinė stepė atsikuria ir tundroj, kur iki tol augo tik samanos su beržais keružiais. Taip pat ten eksperimentu įrodyta, kad žolyno derlingumą bei įvairovę formuoja būtent stambūs žolėdžiai.
Vieninteliai normalesnių stepių likučiai yra turbūt tik nesukultūrintoj Afrikos savanoj, ir tai smarkiai mažiau ten žolėdžių, nei turėtų būt. Dėl atkirstų migracijos kelių. Ten labai aktualios tolimos migracijos, pas mus- ne.
Papėj nežinau koks yra žolėdžių ir pievos santykis, o tas labai svarbu. Čia- visa esmė.
Ar gali but tokia ekosistema, kad visiskai nesusidarytu humusas siauriniame kraste. Vis tiek siek tiek susidarys. Galima nebent ta procesa sumazinti iki minimumo.

Būtent- sumažint iki minimumo.
Dėl miškų regiono. Normalus miškų regionas- tai ne ištisinis miškas, o ir dėl padidėjusio vandens kiekio daug upių lėkštais krantais, daug šlapių pievų, daug pelkių ir miškapievių. Pats ištisinis miškas negalėtų išgyvent, nes miškų, pievų, žemapelkių ir vandens telkinių gyvūnija dalyvauja bendrose mitybos grandinėse. Ir vieni be kitų vėlgi negali gyvent.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Ganyklos

Standartinė Laimis Žmuida » Šeš Vas 18, 2012 6:04 am

As cia pamasciau truputi, paskaiciavau ir priejau isvados (nezinau ar teisingos, pataisykit, jei ka), kad ar su karvemis ar be karviu pievoje vis tiek susidarys humusas.

Zole yra mitybinis vienetas. Jos valgytoju turi buti desimt kartu maziau. Zoles valgytojai yra karve arba mikrobai. Per vasara visa pernykste zole suvalgoma, t.y. mikrobu prisiveisia tiek per vasara, kiek reikia tam zoles kiekiui suvalgyti. Pagalvokim, kas atsitiks jei atvedam i ta pacia pieva karve. Karve nueda zole. Pavasari nera zoles, mikrobai neturi ko valgyti ir tiek nesidaugina. Dauginasi tik tiek, kiek reikia likusiai zolei suvalgyti. Kiek maziau mikrobu atsiranda? Butent tiek, kiek atstoja viena karve. Valgytoju skaicius juk turi buti tas pats, nesvarbu, kad vienas didelis, o kitas mazas. Jei atvedi viena karve i hektara, tai kitais metais tame hektare turi butent tiek maziau mikrobu po zeme, kiek sugebetu suvirskinti praeitais metais karves suestos zoles.

Jei zoles simtas vienetu, tai valgytoju turi buti desimt vienetu. Variantai tokie: desimt vienetu mikrobu, vienas karves vienetas ir devyni vienetai mikrobu, du karves vienetai ir astuoni vienetai mikrobu...

O humusas atsiranda, kaip mes ir seniau galvojom, tada, kai mikrobai veikia daugiau, negu augalai. Augalai iseina atostogu ziemos periodu. Vienur tai pasireiskia salciu, kitur sausra, bet atsitinka taip, kad augalai neauga, o mikrobai dirvoje vis dar veikia. Stai tada ir susidaro humusas. Butent del sio skirtumo.

Jei butu kaip Saulius sake, kad humusas atsiranda del to, kad pazeistos sistemos ir nera dykaragiu, tai humusas tokiu atveju atsirastu ir dziunglese, pazeiskim jas ir paziurekim. Nesusidaro ten humusas. Nes augalai veikia tiek pat, kiek ir mikrobai, t.y. nebuna ziemos periodo ir humusas nesusidaro.

Dabar del to, kiek to humuso gali susidaryti. Augalai vykdo fotosinteze. Kiek per metus augalas sukuria pridetines vertes, tiek jis turi sukisti i: a) mitybines grandines, b) i humusa. Stepes pieva yra galutine ekosistema, t.y. kiekvienais metais ji bus tik pieva ir niekas daugiau. Joje neuzaugs miskas, kuris yra talpesnis uz pieva. Galutine ekosistema, reiskia ji jau pasieke savo talpumo ribas. Jei ten atsiras naujas zoledis, tai jis atsiras kito zoledzio sumazejimo saskaita. Kadangi stepe baigtine sistema, todel joje humuso kiekis dideja didziausiais tempais, t.y. kiek uzauga pridetines vertes, tiek sukisama po zeme, nes i mitybine grandine daugiau netelpa.

Kitas variantas butu, jeigu tai butu ne stepes regionas, o misko. Tada pievai butu kur tobuleti ir plestis. Pieva keistu medeliai, kurie yra angliai talpesni. Pridetine verte butu dedama i mitybines grandines, kurios plestusi, didetu mitybines grandines biomase.

Karves atsiradimas, mano manymu, mitybines grandines nepadidina. Zoles valgytoju lieka tiek pat, ekosistemos talpumas nepadideja, tik vieni zoles valgytojai pakeiciami kitais. Jeigu mitybine grandine nepadideja, tai neatsiranda vietos ir kur padeti naujaja energija (pridetine verte), tokiu atveju ji konservuojama dirvozemyje.

Kitais zodziais, as sita visa reikala matau per anglies apytakos mechanizmo prizme. Augalai vykdo fotosinteze, t.y. paima is CO2 angli, O2 paleidzia i ora ir prie tos anglies prideda kokiu nors junginiu, padaro cukrus (elementus, kuriu sudetyje yra anglis). Toliau ta anglis gali buti patalpinta: gyvuose ar negyvuose augalu kunuose, gyvunu kunuose, mikrobu kunuose, t.y. mitybineje grandineje arba uzkonservuota juodzemyje netirpiu huminiu junginiu pavidalu. Tai kiek tos anglies augalas "pagauna", tiek gali sukisti i anglies talpyklas - humusa ir mitybines grandines. Karve atsiradusi pievoje nera nauja anglies talpykla, ji yra tos pacios mitybines grandines sudedamoji dalis. Jei mitybines grandines turis nesikeicia, karve nera igali italpinti i save ar aplinka daugiau anglies, nei buvo iki jos, tada naujo sezono anglis (pridetine verte) turi but kazkur padeta ir jei ji netelpa i mitybines grandines talpykla, tai ji padedama i humuso talpykla.

Priesingas variantas butu, jeigu pievos ekosistema kokybiskai pasikeistu, t.y. pradetu tapti galingesne anglies talpyka - misku. Tada naujai sugeneruota anglis (pridetine verte) galetu buti talpinama ne i humuso talpykla, o i naujai atsiradusia vieta mitybineje gradineje.

Stai jeigu karve grauztu sausa pieva ir kaip tame Jakutijos eksperimente sakoma, susikurtu sau gyvenimo salygas, t.y. is sausos zoles pasigamintu slapzeme su misku, tada galima butu sakyti, kad karve prisidejo prie humuso sluoksnio mazinimo, nes sukure naujas anglies talpyklas i kurias galima padeti daugiau anglies ir humuso talpyklos gali buti nenaudojamos. Tokiu atveju, karve butu galima pagirti, taciau tik proto ribose, nes tie patys dalykai, t.y. nauja talpykla - miskas - gali atsirasti ir be karves pagalbos. Karve jokio isskirtinio vaidmens humuso susidaryme ar nesusidaryme nevaidina. Ji tik kiek kitaip sudelioja to paties proceso elementus. Stai pavyzdziui jei ner karves, tai zole gula visur, isbuna per ziema ir pavasari pradeda veikti mikrobai, visa pieva valgo ka mikrobai pagamina. O jei atsiranda karve, tai ji ta pernykscia zole sudelioja i karvasudzius. Bakterijos pabunda pavasari, pradeda gaminti maista, bet is karvasudziu ji paima tik aplink juos esantys augalai. O kiek jie paima? Nedaug. Visa pieva nedirba, dirba tik augalai esantys pusmetriu nuo karvasudzio. Va ir vel gaunasi taip, kad nespeja augalai paimti visos anglies ir ji virsta humusu. Ivykiu eiga kitokia, bet rezultatas tas pats - humusas kaupiasi.
Laimis Žmuida
 
Pranešimai: 1173
Užsiregistravo: Tre Gru 17, 2008 1:00 pm

Re: Ganyklos

Standartinė saulius » Šeš Vas 18, 2012 9:34 pm

Pasistengsiu trumpai. Oficiali mitybos piramidė 1:10 man pradeda kelt abejonių, bet tiek to.
Man atrodo, kad mikorbai niekaip neįstengia per vasarą suvalgyt pernykštės žolės, nes pievoj nėra tokių sąlygų. Šlapioj pievoj daug žolės sugula į vandenį ir negali normaliai fementuotis dėl deguonies trūkumo (tas pats procesas, kaip dumblo susidarymas ežere), taigi virsta dumblu- humusu, o sausose- dėl drėgmės trūkumo. Pievos paklotė vis dėlto ne tokia kaip miško: miške paklotė beveik visada drėgna ir tai grybai jos neįveikia per vieną sezoną. O pievoj yra ne tik antžeminės žolės, bet ir daug vienmečių, kasmet numirštančių šaknų. Daugiau negu pusė visos augalų masės. Tai man atrodo, kad pievoj (sausoj) fermentacijai palankesnės sąlygos yra būtent toj vietoj ir žolė auga būtent negyvų šaknų skaidymo sąskaita. Kita vertus yra tyrimai, rodantys, kad humusas susidaro būtent tokiame storyje, kuriame yra žolių šaknys ir nei centimetro daugiau (Gelcer), kas jau vėl koreguoja humuso teoriją. O šlaioj pievoj šaknų fermentacija irgi negali vykt normaliai- trūksta oro. Todėl augančiai žolei būtų prieinamesnis gatavas tirpalas su fermentais.
Jei butu kaip Saulius sake, kad humusas atsiranda del to, kad pazeistos sistemos ir nera dykaragiu, tai humusas tokiu atveju atsirastu ir dziunglese, pazeiskim jas ir paziurekim. Nesusidaro ten humusas. Nes augalai veikia tiek pat, kiek ir mikrobai, t.y. nebuna ziemos periodo ir humusas nesusidaro.

Būtent. Džiunglėse sufermentuojama visa organika ir augalai ją iš karto įsisavina. Yra kam įsisavint, t.y. visų potencialas labai didelis. Todėl jeigu gyvulys ar bakterija virškins žolę, bet augmenijos masė nedidės- žinoma, gaminsis humusas. Produktyvumas turi nuolat didėt, kitaip niekas neišeina. Bet mūsų pievos dar turi kur didėt, bent keturis- penkis kartus.
Kiek per metus augalas sukuria pridetines vertes, tiek jis turi sukisti i: a) mitybines grandines, b) i humusa. Stepes pieva yra galutine ekosistema, t.y. kiekvienais metais ji bus tik pieva ir niekas daugiau. Joje neuzaugs miskas, kuris yra talpesnis uz pieva. Galutine ekosistema, reiskia ji jau pasieke savo talpumo ribas. Jei ten atsiras naujas zoledis, tai jis atsiras kito zoledzio sumazejimo saskaita. Kadangi stepe baigtine sistema, todel joje humuso kiekis dideja didziausiais tempais, t.y. kiek uzauga pridetines vertes, tiek sukisama po zeme, nes i mitybine grandine daugiau netelpa.

Pirmas sakinys- taip, kitaip neišeina. Ar stepė baigtinę sistema ar ne- kitas klausimas. Gal baigtinių sistemų iš viso nėra, jos tiesiog plaukioja besikeisdamos. Be to, stepėse dažni gaisrai, kai visa energija paleidžiama vėjais. Tada gyvūnai palengvina augalams mitybą, duodami gatavą tirpalą ir pagreitina stepės atsikūrimą. Dėl stepės talpumo ribų: būtent dykaragiai ir yra ta vieta, į kurią stepė sukiša savo pridėtinę vertę. O likučiai (pvz. miške gyvenantys vilkai medžioja gyvūnus stepėje arba kraujasiurbiai vabzdžiai, geriantys galvijų kraują, veisiasi miške ir jų lervomis minta kiti miško vabzdžiai, variantų begalė) nuteka į mišką. Kad stepė virstų mišku- reikia labai nedaug. Tiek pat nedaug reikia, kad miškas virstų stepe. Tiesiog šios sistemos turi perdengt viena kitą, neturi būt monotonijos. Stepėje nėra jokių kitų gyvūnų, ėdančių žolę, išskyrus dykaragius ir arklius. Kai nėra nei vienų nei kitų- stepės pridėtinė vertė eina šuniui ant uodegos.
Karves atsiradimas, mano manymu, mitybines grandines nepadidina. Zoles valgytoju lieka tiek pat, ekosistemos talpumas nepadideja, tik vieni zoles valgytojai pakeiciami kitais. Jeigu mitybine grandine nepadideja, tai neatsiranda vietos ir kur padeti naujaja energija (pridetine verte), tokiu atveju ji konservuojama dirvozemyje.

Kaip nepadidina? Jeigu kvadratiniam kilometre atsiranda dvidešimt tonų "mėsos", kurios seniau nebuvo ir dėl to dar kelis kartus padidėja žolės masė- tai nepadidėja sistemos talpumas?
jei ner karves, tai zole gula visur, isbuna per ziema ir pavasari pradeda veikti mikrobai, visa pieva valgo ka mikrobai pagamina. O jei atsiranda karve, tai ji ta pernykscia zole sudelioja i karvasudzius. Bakterijos pabunda pavasari, pradeda gaminti maista, bet is karvasudziu ji paima tik aplink juos esantys augalai. O kiek jie paima? Nedaug. Visa pieva nedirba, dirba tik augalai esantys pusmetriu nuo karvasudzio. Va ir vel gaunasi taip, kad nespeja augalai paimti visos anglies ir ji virsta humusu.

Tai va, man atrodo, kad mikrobai neperdirba visos žolės ir likučiai humifikuojasi. Jeigu perdirbtų, kaip džiunglėse- būtų nulinis balansas. O gyvulio skrandis perdirba didesnį kiekį, ir jeigu augalai ją pasisavina- didėja jų masė, toliau didėja gyvulių masė. AIšku, gal ir neįmanomas toks balansas kaip džiunglėse, nes mitybos grandys irgi labai svyruoja.

Šiaip tai čia labai didelė tema ir reikalaujanti įrodymų eksperimentais. Aš siūlyčiau steigt kokią GŽ Akademiją- nepriklausomą mokslinę įstaigą ir užsiimt rimtesniais tyrimais. Ir ukrainiečių klubozui nosį nušluostytumėm, ir patiems naudinga būtų.

Tik davai nerašom tokių paklodžių, nes sunku skaityt. Man vėl trumpai nesigavo...
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Ganyklos

Standartinė Laimis Žmuida » Šeš Vas 18, 2012 10:40 pm

Kaip nepadidina? Jeigu kvadratiniam kilometre atsiranda dvidešimt tonų "mėsos", kurios seniau nebuvo ir dėl to dar kelis kartus padidėja žolės masė- tai nepadidėja sistemos talpumas?


As vis dar laikausi mitybos piramides, kad valgytoju turi buti 1:10 ar panasiai. Koks skirtumas kas valgo zole - karve ar mikrobas? Vis tiek jie sunaudos tiek pat energijos savo kunu statybai, tiek pat energijos kvepavimui ir tiek pat energijos kitiems procesams. Mano manymu, jeigu kvadratiniame kilometre atsiranda dvidesimt tonu "mesos", tai dvidesimt tonu "mesos" dingsta is po zemes, t.y. mikrobu kunai plius zoles kunai.

Karve nebent paspartina pridetines vertes kurimasi, cia tas pats kas su sienavimu - nupjauta zole atzelia dar karta ir per metus uzauga dar puse tiek. As galvojau, kad stepe jau susiformavusi zole ir daugiau tilpti negali, nes ji pasiekus maksimuma. Jeigu jos tikrai padaugeja, tai turetu tada padaugeti ir zoledziu. Tada jo, padidina. Reikes pamastyt sioje vietoje.
Laimis Žmuida
 
Pranešimai: 1173
Užsiregistravo: Tre Gru 17, 2008 1:00 pm

Re: Ganyklos

Standartinė saulius » Šeš Vas 18, 2012 10:58 pm

Tarp karvės (arklio, buivolo, antilopės) ir mikrobų yra šioks toks skirtumas. Tiksliau, mikrobai tai tie patys, bet sąlygos jiems gyventi skirtingos. Pievoj mikrobams ne visada geria gyvent- tai sausa, tai šlapia, tai šalta, o gyvulio pilve- visada gerai. Mano akimis, žolėdžiai- gamtos sprendimas pagreitinti fermentaciją ir suteikti jai garantijas.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Ganyklos

Standartinė saulius » Sek Vas 19, 2012 12:07 pm

Ir dar. Kodėl man patinka šitas "karviškas" ir aplamai gyvuliškas reikalas ir kodėl jis turi būt vystomas.
Dabar gyvulininkystei skiriam neproporcingai mažai dėmesio. O ką valgom? Ar daug tokių subrendusių žmonių, kurie minta vien augalais? Vienas pirtininkas, ir tam labai greitai stogas nuvažiavo. Apie paauglius nekalbu, jie dar turi įgimtos energijos. Juk jeigu žmogus per dieną suvalgo kad ir tris kilogramus daržovių, bet užsibalina grietine, dar pagerina sviestu ir suvalgo bent porą kiaušinių- vistiek didžiąją dalį maisto medžiagų gauna iš gyvulinių produktų. Todėl gyvulininkystę laikyt antraeile- jau tiesiog nelogiška. Realiai juk yra kitaip, kodėl mažai kas nori tą matyt?
Ir ne esmė ar tai briedžiai, ar karvės, ar laukinių ančių ar vištų kiaušiniai- svarbu, kad visa tai turi būt natūralu, aukštos kokybės ir pakankamai.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Ganyklos

Standartinė saulius » Sek Vas 19, 2012 1:41 pm

Kokios žolės pagerintų ganyklą karvėms, kad pakeltume pieno kokybę?

Dabar galvoju apie ankštinius: kulkšnes, seradėles, vietines liucernas, barkūnus, lubinus, vikius, pelėžirnius ir kt. Maistingumas jų labai didelis, bet va trūksta duomenų apie poveikį gyvuliams ir pienui. Sausose ganyklose bent pradžiai turėtų labai pagerint produktyvumą, o paskui, jeigu nunyks- tegul. Arba galima skurdesnėj ganykloj priverstinai įsėt kultūrinius ankštinius: mėlynžiedę liucerną, lubiną, ožiarūtį. Paskui jie išnyks, bet kažką gero jau bus padarę.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Ganyklos

Standartinė Žibutė » Pir Vas 20, 2012 6:02 pm

O dobilai? Ypač raudonasis?

Močiutė sakydavo, kad raudonas dobilas, jei karvutę, jais praturtinus pievą, ganyti, labai gerina pieno riebumą ir skonines savybes
Žibutė
 
Pranešimai: 468
Užsiregistravo: Pir Rgs 06, 2010 11:17 pm
Miestas: Vilnius

Re: Ganyklos

Standartinė saulius » Pir Vas 20, 2012 8:44 pm

Tai va, trūksta biskį duomenų. Šiaip dobilai gerai, kai jų nedaug, o toliau kol kas neaišku. Kai tik išsiaiškinsiu, pranešiu.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Ganyklos

Standartinė saulius » Pir Rgs 02, 2013 1:47 pm

Dabar, nagrinėjant pievose vykstančius procesus, ateina tokia mintis... Čia apie humuso kaupimąsi pievose ir skiekiamybę, kad kuo daugiau energijos būtų panaudojama žolei augt, o ne maisto atsargoms kaupt dirvoje.
Atrodytų natūralu, kad žolių šaknys išsidėsto tokiame gylyje, kur pakanka drėgmės ir yra maisto. Mūsų šienaujamose pievose žolių šaknys pakankamai giliai, sausesniame klimate dar giliau- ten ir kaupiasi humusas, nes jeigu sukritusiuos žolės energija didžiąja dalimi gali būt panaudojama naujos žolės augimui, tai suirusių šaknų energijos dalis būtinai pereis į humusą dėl ilgo šalto periodo. Pavasarį, intensyviausio augimo metu, žolė pradės maitintis tuo, kas patenka iš viršaus, nes čia šilčiau. Siekiamybė būtų tokia, kad intensyviausio augimo metu žolė gautų kuo daugiau maisto medžiagų ir kad kuo daugiau jų pereitų į gyvus žolės audinius, o ramybės periodu taip pat nenusėstų gilesniuose dirvos sluoksniuose ir neliktų tik nepanaudojamais konservais. Tam reikia, kad kuo daugiau žolių šaknų būtų paviršiuje- tokiu būdu pavasarį dėl šilumos augimas prasidės anksčiau ir dėl paviršiuje esančių paruoštų maisto medžiagų (gyvulių mėšlo) bus intensyvesnis. Juk turim analogiją su kultūriniais augalais: jeigu dirvos paviršiuje daug maisto- augalai augina daug paviršinių šaknų ir auga intensyviau, negu su "tradiciška" gilia šaknų sistema.
Kad dauguma šaknų formuotųsi paviršiuje, reikia pastovios drėgmės ir maisto. Pievoje drėgmę užtikrina velėnos tankumas. O velėnos tankumas priklauso nuo maisto kiekio. Jeigu pavasarį ant dirvos paviršiaus daug maisto- velėna tankėja, tuo pačiu saugodama drėgmę. O dėl drėgmės ir didelio maisto kiekio žolės augina daugiau paviršinių šaknų, kurios efektyviau įsisavina maistą ir išnaudoja dirvos paviršiaus šilumą. Čia gi elementaru- amžino įšalo zonoje žolė auga ne lėčiau nei pas mus, nors šaknys ten labai negiliai.
Taigi, išvada vėl ta pati: gerą pievą gali suformuot tik pakankamas gyvulių tankis, aprūpinantis žolę paruoštu maistu intensyviausio augimo metu, o ramybės periodu negyvą organiką perdirbantis į žolei tinkamą maistą.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

AnkstesnisKitas

Grįžti į Zootechnika ir veterinarija

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias