2013 metų suvestinė. Gyvulininkystė
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
2013 metų suvestinė. Gyvulininkystė
Pasidalinkite, kas pradžiugino, kas nepasiteisino - tai duoda peno apmąstymams ir paskatina padaryti išvadas. Gamtiška vištų mityba, požeminis triušių gyvenimas, bitininkystė palėpėje, sliekininkystė bačkoje, gal suvis kažkas netikėto - ką gero pastebėjote, kokias padarėte išvadas?
Re: 2013 metų suvestinė. Gyvulininkystė
Šiemet teko paaugint nemažai įvairių veislių inkubatorinių viščiukų, vienus trumpai, kitus ilgiau, kitus visai ilgai. Pastebėjau, kad gaudami pakankamai gero maisto viščiukai visiškai atsisako grūdų (kruopų) ir vystosi geriau, nei "tradiciškai" įprasta. Greitesnis augimas, didesnis gyvybingumas, plunksnavimosi periodu nebūna apsipešiojimų, nusišėrimų- gražūs visais periodais.
Su suaugusių vištų mityba galiu patvirtint tą patį, ką ir pernai: vasarą vištai užtenka pusės aro geros ganyklos, kur gausu sliekų, šliužų, sezoniškų uogų ir jaunos žolės, vasarą papildomai šert nereikia. Gerai lesa serbentus, agrastus, vynuoges, pūkuotas vyšnias (net žalias).
Dar išmokiau gaidį atbėgt šaukiant vardu .
Pirmą kartą teko tiesiogiai susidurt su triušių miksomatoze. Tiesą sakant, laukiau. Kaip kitaip išsiveist atsparius triušius, jeigu ne dauginant persirgusius ir pasveikusius? Kol kas susirgo tik tie, kurie lakstydami laisvi keletą kartų gerai priėdė kviečių (vištoms buvau pripylęs iš durnumo...), bet išvadų dar nedarau, kol epidemija nesibaigė.
Su suaugusių vištų mityba galiu patvirtint tą patį, ką ir pernai: vasarą vištai užtenka pusės aro geros ganyklos, kur gausu sliekų, šliužų, sezoniškų uogų ir jaunos žolės, vasarą papildomai šert nereikia. Gerai lesa serbentus, agrastus, vynuoges, pūkuotas vyšnias (net žalias).
Dar išmokiau gaidį atbėgt šaukiant vardu .
Pirmą kartą teko tiesiogiai susidurt su triušių miksomatoze. Tiesą sakant, laukiau. Kaip kitaip išsiveist atsparius triušius, jeigu ne dauginant persirgusius ir pasveikusius? Kol kas susirgo tik tie, kurie lakstydami laisvi keletą kartų gerai priėdė kviečių (vištoms buvau pripylęs iš durnumo...), bet išvadų dar nedarau, kol epidemija nesibaigė.
Saulius Jasionis
Re: 2013 metų suvestinė. Gyvulininkystė
Reik dar viska prastint , pvz. triušiai du pasmane gyvena palaidi , pora šimtų metrų nuo namų nieks nematė daugiau kad nueitų voljerai nepasitvirtino bent pas mane , jai neprasikasa tai per viršų perlipa, nors teritorija buvo 5 ant 20 metrų neblogos ganyklos ir maisto netrūko. Jai būtų šuo nepjaunantis triušių galima būtų laikyt palaidus prie namų.
Vištos paleistos miškan ilgai netrauktų , lapės pajute išnešiotų, vėl šuva gal pagelbėtų. Daržas su mulčiavimu storai, perdaug vargo , o mažai daug ravėjmo , nes kaip bebūtų mūsų žolės stipresnės.
Vištos paleistos miškan ilgai netrauktų , lapės pajute išnešiotų, vėl šuva gal pagelbėtų. Daržas su mulčiavimu storai, perdaug vargo , o mažai daug ravėjmo , nes kaip bebūtų mūsų žolės stipresnės.
Re: 2013 metų suvestinė. Gyvulininkystė
Ir aš patvirtinu, kad triušiai nuo namų niekur neina.
Saulius Jasionis
Re: 2013 metų suvestinė. Gyvulininkystė
Vištos irgi toli neina , bet jai nebūtų lapių tai būtų liuks.
Re: 2013 metų suvestinė. Gyvulininkystė
Kai moterys norės kailiukų- lapių bus mažiau .
Saulius Jasionis
Re: 2013 metų suvestinė. Gyvulininkystė
Aš kol kas trumpai. Su gyvuliukais, tuo pačiu auginant mažus vaikus, man pasirodė kiek paprasčiau, negu su daržais. Daug darbų galima daryti kartu su vaikais ir jiems tie darbai nepabosta. Tuo tarpu daržams šiemet laiko labai pritrūko, nes ten toks monotoniškas užsiėmimas ir vaikams pabosta, o be jų laiko turėjau mažai.
Bet iš kitos pusės privalai viską atlikti labai konkrečiu laiku, negali atidėti ne tik kad rytdienai, kai bus tarkim geresnis oras, bet dažnai ir porai valandų, tas labiau įpareigoja ir kainuoja daug nervų, jei negali išeiti iš namų, o žinai, kad pvz. karvėms reikia vandens pripilti. Žinoma, jos nemiršta dviem valandom vėliau pagirdytos, bet savijauta, kai sėdi ir nervuojies, o daryt negali, sveikatos neprideda.
Dar pas mane labai neracionaliai visas ūkelis išdėstytas, todėl prisideda ir darbų ir laiko sąnaudų ir šiaip prarandama daug privalumų. Ta prasme, kad vištos yra vienoj vietoj, karvės už 1,5 km, daržai irgi per dvi vietas. Planuota buvo, kad bent jau visas ūkis bus vienoj vietoj, nors ir ne prie namų. Rudenį iškelsim vištas pas karves.
Dar vis esu apmąstymuose kaip surasti kompromisą tarp visiškai laisvo gyvulių (karvių) gyvenimo ir visiškai vergiško, tradicinio laikymo. Šiaip norisi duoti daugiau laisvės, bet iš kitos pusės turi būti labai stiprus viduje, kad prireikus tavęs tas didžiulis gyvulys klausytų ir "nestatytų į kampą". Jie neturi dėkingumo jausmo, kad sakykim aš pašėriau, tai už tai man duoda pieno. Didelis klaustukas kaip atrasti tą ryšį su gyvuliu ne rimbu. Ką aš turiu jam duoti?
Bent jau kol kas taip atrodo, pasitikrinau, kad visi ūkiški darbai, nors ir sunkūs fiziškai, bet man patinka ir norėčiau žymiai daugiau į tai pasinerti, kai jau galėsiu skirti tam pakankamai laiko. Kiek vaikai dar turi paaugti?
Bet iš kitos pusės privalai viską atlikti labai konkrečiu laiku, negali atidėti ne tik kad rytdienai, kai bus tarkim geresnis oras, bet dažnai ir porai valandų, tas labiau įpareigoja ir kainuoja daug nervų, jei negali išeiti iš namų, o žinai, kad pvz. karvėms reikia vandens pripilti. Žinoma, jos nemiršta dviem valandom vėliau pagirdytos, bet savijauta, kai sėdi ir nervuojies, o daryt negali, sveikatos neprideda.
Dar pas mane labai neracionaliai visas ūkelis išdėstytas, todėl prisideda ir darbų ir laiko sąnaudų ir šiaip prarandama daug privalumų. Ta prasme, kad vištos yra vienoj vietoj, karvės už 1,5 km, daržai irgi per dvi vietas. Planuota buvo, kad bent jau visas ūkis bus vienoj vietoj, nors ir ne prie namų. Rudenį iškelsim vištas pas karves.
Dar vis esu apmąstymuose kaip surasti kompromisą tarp visiškai laisvo gyvulių (karvių) gyvenimo ir visiškai vergiško, tradicinio laikymo. Šiaip norisi duoti daugiau laisvės, bet iš kitos pusės turi būti labai stiprus viduje, kad prireikus tavęs tas didžiulis gyvulys klausytų ir "nestatytų į kampą". Jie neturi dėkingumo jausmo, kad sakykim aš pašėriau, tai už tai man duoda pieno. Didelis klaustukas kaip atrasti tą ryšį su gyvuliu ne rimbu. Ką aš turiu jam duoti?
Bent jau kol kas taip atrodo, pasitikrinau, kad visi ūkiški darbai, nors ir sunkūs fiziškai, bet man patinka ir norėčiau žymiai daugiau į tai pasinerti, kai jau galėsiu skirti tam pakankamai laiko. Kiek vaikai dar turi paaugti?
Jurga Stoškutė
Re: 2013 metų suvestinė. Gyvulininkystė
Šitą visi pastebi. Ir paprasčiau, ir rizikos mažiau, ir naudos daugiau.Su gyvuliukais, tuo pačiu auginant mažus vaikus, man pasirodė kiek paprasčiau, negu su daržais
Saulius Jasionis
Re: 2013 metų suvestinė. Gyvulininkystė
Pririštas ir niekur neišvažiuosi o su augalais kada nori.
Valdas
Re: 2013 metų suvestinė. Gyvulininkystė
Išvažiuosi, jeigu gyveni ne vienas. Ir augalų neprivalgysi. Tai pirma. O antra- augalai labai priklauso nuo oro sąlygų, pastoviai kam nors kas nors netinka. O vištos su karvėmis nebijo nei šalnų, nei lietaus, nei sausros, nei amarų, nei kurmių...
Aš kaip nemąstau, gaunasi, kad svarbiausia ir vertingiausia "kultūra"- žolė. Ji iš visų kultūrų geriausiai prisitaikiusi ir reikalauja mažiausiai priežiūros. O iš jos jau gaunasi kas tik nori: ir pienas, ir mėsa, ir kiaušiniai- visas pagrindinis maistas.
Aš kaip nemąstau, gaunasi, kad svarbiausia ir vertingiausia "kultūra"- žolė. Ji iš visų kultūrų geriausiai prisitaikiusi ir reikalauja mažiausiai priežiūros. O iš jos jau gaunasi kas tik nori: ir pienas, ir mėsa, ir kiaušiniai- visas pagrindinis maistas.
Saulius Jasionis