Puslapis 11

Puvimas ir rūgimas

StandartinėParašytas: Pir Geg 01, 2017 10:18 pm
GamtosVaikas
Paskutinėje Sauliaus Jasionio knygoje perskaičiau, cituoju:

"Atšilusiuose [obuoliuose] pradeda greitai daugintis mielės ir cukrumi mintančios bakterijos, jie "supūva". Iš tikrųjų tai ne puvimas, o rūgimas, ir nuo jo vaisiai tampa tik vertingesni. Taip pat ir rudenį, kai prisirpę vaisiai nukrinta ir paruduoja, mes vadiname puvimu, tačiau tai visai nėra puvimas. Tai pati tikriausia sidro gamyba..."


Iš to kyla klausimas, tai koks yra realus skirtumas tarp [vaisių] puvimo ir rūgimo gamtai, pabrėžiu gamtai, jei abiem atvejais galutiniais skaidymo produktais tampa anglies dvideginis ir vanduo? Tarpiniame etape rūgstant dalyvauja "gerosios" bakterijos, o pūvant - "blogosios", bet abiem atvejais galutinis rezultatas juk vienodas, ar ne? Ar čia tinka posakis, jog "nėra to blogo, kas neišeitų į gera"?

Antras klausimas, ar jūs patys valgote natūraliai surūgusius obuolius: tiek nukritusius, tiek žiemą tebekabančius, tiek rūgstančius pintinėje? Kaip atskirti surūgusį nuo supuvusio? Kvepia - valgai, smirda - išmeti?

Ačiū už įžvalgas.

Re: Puvimas ir rūgimas

StandartinėParašytas: Tre Geg 03, 2017 5:52 am
saulius
Rūgimas - aerobinis pozesas, puvimas - anaerobinis. Rūgimo galutiniai produktai - pieno rūgštis (arba alkoholis, jeigu dalyvauja mielės) ir anglies dvideginis. Puvimo metu pilnas skaidymas nevyksta.
Aš surūgusius obuolius valgau mieliau nei šviežius. Supuvusių nebūna, nes obuoliai rūgsta ore. Ir visi jie kvepia :). O šiaip teisingai: kvepia - valgai, smirda - ne.