Pirtininko žuvys

Moderatoriai: Mama Smilga, dage, saulius

Pirtininko žuvys

Standartinė pirtininkas » Pir Rgs 06, 2010 7:04 pm

nu vat - nežinau ar terisingai pasielgiau.
į savo kūdrą, kurioje jau daug aukšlių ir karosiukų bei keli ešeriukai, įleidau 7 amūriukus , 4 japonų karpiukus (jie tokie mažyčiai) bei 4 šamukus bei 6 starkius....
šiandien įmečiau kūdros gale batoną - krūvoje karosiukų ir aukšlių pamačiau vieną amūriuką ir vieną karpiuką.....

PS
žuvytes užsakinėjau pas klaipėdiškius - atveža nemokamai . :)
pirtininkas
 
Pranešimai: 317
Užsiregistravo: Tre Rgp 25, 2010 4:35 pm

Re: pirtininko žuvys

Standartinė Laimis Žmuida » Pir Rgs 06, 2010 7:22 pm

O tai žiūrint ko siekėte juos įleisdamas.
Laimis Žmuida
 
Pranešimai: 1173
Užsiregistravo: Tre Gru 17, 2008 1:00 pm

Re: pirtininko žuvys

Standartinė saulius » Pir Rgs 06, 2010 7:33 pm

Kokio dydžio kūdra? Šamui reikia vietos, o starkiai... kažkas naujo kūdroj ;) . Starkiui reikia vandens judėjimo, jis gyvena tik tuose ežeruose, kur gerai maišosi vanduo arba upėse.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: pirtininko žuvys

Standartinė pirtininkas » Pir Rgs 06, 2010 7:36 pm

truputį žoles kad amūrai apgraužtų (tuo užsiims kitamet- jei išgyvens), starkius ir šamus įleidau kad išgaudytų smulkmę - o tai dabar plaukioja vos ne debesimis

o geltonus karpis įleidau... šiaip - dėl grožio....
pirtininkas
 
Pranešimai: 317
Užsiregistravo: Tre Rgp 25, 2010 4:35 pm

Re: pirtininko žuvys

Standartinė pirtininkas » Ant Rgs 07, 2010 9:23 pm

va jau kurį kartą šeriu žuveliokus batonu- tarp krūvų karosiukų stebiu geltoną japonų karpiuką ir kitą žuvelioką - ne tai amūriukas, ne tai kitas japonų karpiukas. jie kartu su karosiukais ir aukšlėmis tą batoną dziubina

dar klausimas - ar prad-iai batono užtenka, ar reikia šerti kuo kitu?
pirtininkas
 
Pranešimai: 317
Užsiregistravo: Tre Rgp 25, 2010 4:35 pm

Re: pirtininko žuvys

Standartinė saulius » Ant Rgs 07, 2010 10:29 pm

O kam iš viso šeriat žuvis? Ar matot, kad joms trūksta maisto, ar gal žuvų per daug?
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: pirtininko žuvys

Standartinė pirtininkas » Ant Rgs 07, 2010 10:56 pm

;) tiesiog gražu žiūrėt kaip kramto batoną. jei rimtai- tai noriu kad tie amūriukai (kurie dabar išvis maiukai) greičiau paaugtų ir kad jiems jau nekeltū grėsmės plėšrios žuvys.

šiaip jau karosiukų su tom aukšlėm tikrau nemažai - manau šamukai su starkiais bei vietiniais keliais ešeriukais "apravės" kažkiek šį reikalą.
pirtininkas
 
Pranešimai: 317
Užsiregistravo: Tre Rgp 25, 2010 4:35 pm

Re: pirtininko žuvys

Standartinė Laimis Žmuida » Tre Rgs 08, 2010 12:03 am

kaip ten bebūtų - norėtųsi būtent ir sužinot kaip ten ką reikia daryti.....


Nelabai suprantu ką norite sužinoti. Juk iš esmės daryti nereikia nieko, gamta pati susitvarko ir sugalvoja ką jai reikia daryti. Kitas dalykas, jeigu žmogui kyla kokie nors kitokie norai, jis nori padaryti kitaip nei gamtoje yra. Pavyzdžiui, sėti kultūrines morkas ir sodinti kopūstus Lietuvoje ko gamta nedaro. Tada reikia imtis tam tikrų priemonių, kad šiek tiek apgauti gamtą ir tvarkytis savaip.

Taigi įdomu ką jūs norite padaryti su savo prūdu. Norite šerti žuvis ir gėrėtis jomis, norite, kad žolių nebūtų, norite, kad vanduo nežydėtų, norite veisti žuvis vienos ar kitos rūšies maistui, ar dar ko nors. Tai va nuo pasirinkto varianto tada jau galima galvoti ką REIKIA daryti, norint pasiekti norimą rezultatą.
Laimis Žmuida
 
Pranešimai: 1173
Užsiregistravo: Tre Gru 17, 2008 1:00 pm

Re: pirtininko žuvys

Standartinė pirtininkas » Tre Rgs 08, 2010 1:04 am

nu taip - nuo to , turbūt, ir reikėjo man pradėti
noriu turėti prūdą kuriame galima būtų maudytis (įšokti išįjus iš garinės) - t y kad žolės nesipainiotų beplaukiojant
antraeilis dalykas- pasigaut kada kokį žuvelioką maistui
trečiaeilis prioritetas- pasigrožėt plaukiančia žuvimi.
kaipo ir viskas. jeigu ir sugalvočiau dar ko - tai būtų dar žemesnio prioriteto dalykai.

jeigu kuris nors iš išvardintų tikslų prieštarauja pagrindiniam tikslui- vadinasi mažiau svarbaus tikslo atsisakysiu.
pirtininkas
 
Pranešimai: 317
Užsiregistravo: Tre Rgp 25, 2010 4:35 pm

Re: pirtininko žuvys

Standartinė Laimis Žmuida » Šeš Rgs 11, 2010 9:43 am

Oi oi oioioi.... Kaip sunku pradėt. :) Vasarą matot turėjom seminarą ir visą dieną Saulius pasakojo be atvangos. Kad tą parašyti, tai čia melejoną valandų teks prasėdėt. :) Nu po truputį pabandykim.

Jūsų tikslas - pasiekti, kad nebūtų žolių. Tas tikslas pasiekiamas gali būti ne vienu būdu. Galima tas žoles mechaniškai su grėbliu išimt, o pakrantes su dalgiu iššienaut, galima amūrus įleisti ir jie žoles suvalgys arba galima pašalinti augalų augimo priežastį ir jie ten neaugs.

Man rodos pats paprasčiausias būdas - mechaniškai rauti augalus ir dėti juos ant savo daržo. Čia nieko nereikia mąstyti, tik daug darbo, o žolių ištrauki tiek, kiek tau trukdo, o kitas palieki. Labai lengva sukontroliuoti. Su amūrais jau biškį tektų pamąstyti, nes yra prūdų kur amūrai suėda visas žoles ir net lipa į krantą jų pasiskinti. Bet yra prūdų ir kur amūrų yra labai daug, bet žolės vis tiek auga didžiuliais kiekiais. Taigi klausimas - kodėl? Jau reikia mąstyti.

Augalai auga, nes jiems reikia maisto. Paprastai taip jau yra, kad visuose prūduose to maisto yra labai daug ir jie visi linkę apaugti. Augalų maistas - azoto junginiai, organika. Ji atsiranda iš augalų liekanų ar gyvūnų šalinimo proceso, pačių gyvūnų ir t.t. Kad neaugtų augalai reikia sumažinti organikos kiekį prūde. Mechaniškai tai išėmei ir organikos sumažėjo, o ar išima iš prūdo organiką amūrai? Sunku pasakyti. Jie gi kiek suvalgo, tiek ir iškakoja. Azoto junginiai kaip ir neišsiima iš prūdo, jame lieka tik kitoje formoje. Galimas variantas tada, kad kai amūrai sukaupia organiką savo kūnuose, tada išgaudyti tuos kūnus ir pašalinti iš prūdo. Va, tokiu būdu išėmimas vyksta. Tačiau vėlgi - kiek išimsim? Išimti galima tiek, kad neliks augalų visai prūde, arba galima per mažai išimti ir augalai toliau sau žels.

Be augalų organiką taip pat valgo dumbliai. Todėl jei vandenyje yra daug azoto junginių, bet jūs pašalinote visus augalus, tai tuos azoto junginius pradės valgyti dumbliai. Jų bus prūde visą laiką ir jie truputį toksiški. O vasarą jei daug azoto junginių yra prūde, tai jis pradės žydėti ir dumbliai bus akimi matomi ir galėsime įvardinti savo veiklą gamtoje - katastrofa. :)

Taigi, kaip rasti viduriuką tarp pakankamo azoto junginių kiekio vandenyje, kad žolių neaugtų nei per daug, nei per mažai? Kaip apskaičiuoti kiek žolių ar žuvų šiandien reikia išimti, kad būtų norimas rezultatas? Sunku apskaičiuoti, bet įmanoma. Gamta turi savo dėsnius pagal kuriuos tvarkosi ir juos galima paskaičiuoti, tam tikrose vietose kai ko pridėti, kai ko atimti ir padaryti taip, kad ne gamtai būtų gerai, o mum būtų gerai (nu čią sąlyginis dalykas, nes jei gamtai nėr gerai, tai ir mum nebus gerai, bet tokią iliuziją galima laikinai susikurti, nes mes esam šiuo metu netikri žmonės, kuriems reikia netikrų dalykų.) Koks ten turi būti santykis tarp gyvūnijos ir augmenijos mokom seminaruose arba galima susirasti enciklopedijose, vadovėliuose.

Beje, amūrai kaip ir šiuolaikinis žmogus Lietuvoje yra netikros žuvys. Ir jos kaip ir netikros bitės neša netikrą medų. Lietuvos ekosistemai amūras nebūdingas, jis čia neauga ir nereikalingas. Jis čia augs tiek, kiek mes jį auginsim. Žodžiu su jais nuolatos reikės dirbti. Darbingiems žmonėms tai nemaišo, todėl jie gali sau leisti auginti amūrus.

Gerai, be grubių priemonių, kurios yra agresyvios ir reikalauja daug darbo - mechaninis žolių ištraukimas ir amūrai - yra dar ir kitų būdų, kurie yra nuosaikūs, švelnūs, reikalaujantys daug mąstymo ir mažai darbo arba mažai mąstymo ir mažai darbo.

Pats paprasčiausias būdas - palikti viską gamtai. Gamta susikurs su laiku ekosistemą, kurioje nitrociklas bus stabilus, t.y. augalai valgys azoto junginius, augalus valgys gyvūnai, gyvūnus valgys kiti gyvūnai, gyvūnus visokios bakterijos ir vėl valgys augalai. Ir kai ekosistema nusistovi, tai ji būna stabili. Ir kiekvienais metais užauga tiek pat žolės, tiek pat gyvūnų ir nieko ten nereikia daryti. Na žinoma, čia reikia atkreipti dėmesį, kad saulė visada šviečia ir šviečia į vieną pusę. Augalai geria saulės spindulius ir visada kuria pridėtinę vertę. Todėl prūdas iš esmės gamtoje linkęs užaugti. Kaip dykumos po truputį pasidengia augalais ir apauga, taip ir prūdai apauga, o galiausiai išvis užanka ir lieka aukštapelkė, paskui tik miškas. Bet čia ilgas procesas. Ežeriukas užanka per tūkstantį metų.

Taigi, vienas variantas - palikti viską gamtai, tik išiminėti tą mažiuką skirtumėlį, kuris kuriasi su pridėtine verte. O galima ir apskritai nieko nedaryti, nes ta pridėtinė vertė kuriasi lėtai ir mūsų gyvenimui gali užtekti tokio tempo. Kitas dalykas, kad deja pas mus Lietuvoje visur yra padidintas azoto junginių kiekis. Upės neturėtų būti apaugę augalais. Upių krantai turėtų natūraliai būti pliki, ten turėtų būti smėlis, molis, žvyras. Jei upės krantas apaugęs augalais, tai čia jau katastrofa. Deja, mes čia gyvename. Iš kur atsiranda augalai upių pakrantėse? Iš per didelio nitratų kiekio. Iš kur tas padidintas nitratų kiekis? Ogi visa Lietuva tręšiama salietra, kurios perteklius subėga į upes. Tradicinė žemdirbystė ne tik sveikatai kenkia, bet ir visai aplinkai. Tradicinė žemdirbystė kenkia ir mūsų prūdams. Todėl mums visgi teks išiminėt daugiau iš prūdo, nei natūraliai tektų išiminėt, jei tradicinė žemdirbystė nesikištų į mūsų pasaulį.

Tai, jei tik tokios bėdos, tai veiklos čia vis tiek nebūtų daug. Išimam perteklių ir susidedam ant daržų arba suvalgom ir sudedam pakrūmėse po to patys žinote kaip. :) Bet žmogaus kančios tuo nesibaigia. Kai kurie žmonės prisigalvoja sau darbų. Pavyzdžiui, užsimano padaryti kitaip negu gamta darytų. Na čia visi mūsų poreikiai - veisti tai, ko gamta neveisia, veisti kitokius kiekius nei gamta veisia, suprasti grožį kitaip, nei gamta supranta. Na ir pradedam mes kištis į tą prūdą. Tarkim išiminėsim žuvis. Nėra čia nieko blogo. Tą galima daryti, bet čia jau teks mąstyti kiek jos išimti, kad mums būtų gerai. Gamta lengvai pasiskaičiuoja per ekosistemos dalyvių mirtį. Visi valgo viską, o jei pritrūksta maisto, tai kažkas kojas pakrato, kad kiti turėtų ką ėst ir viskas bujotų. Žmogaus atvejis gi kitoks. Jis atsisako mirti tada kada reikia ir miršta tada kada nereikia. Jis nėra ekosistemos dalis ir jam sunku dalyvauti jos cikluose. Bet gerai, jei žmogus taip nori, tai galima padaryti ir taip. Tačiau tada informacijos teks ieškotis patiems, nes mes čia susirinkome visai ne tais tikslais. Pavyzdžiui asmeniškai man visai neįdomu gilintis kodėl ten kažkieno pomidorai susirgo kai jis elgėsi ne pagal gamtos dėsnius. Kodėl man tai turėtų rūpėti? Nori daryti kitaip, tai ir daryk pats sau. O man čia rūpi daryti pagal gamtinius principus, to aš kažkiek žinau ir galiu pasidalinti. Todėl mes šiame forume neaiškinsime kaip kovoti su kokia nors liga ar kokių miltelių įpylus į prūdą, kad tas nežaliuotų. mums tas neįdomu.

Mums įdomu gamtos principai. O gamtoje darže ar prūde vyksta tie patys procesai. Esminis gamtinės žemdirbystės atsakymas į visus klausimus: "sukurk ekosistemą". O kai ekosistema sukurta, nusistovėjusi, tai viskas vyksta savaime, nėra ligų protrūkių, nederlių, nesėkmių ir viso kito. Tai vat šiame forume bei semnaruose bandom ne pateikinėti konkrečias technologijas ką daryti, jei atsitiko taip ir taip, o išaiškinti ekosistemos dalyvių tarpusavio ryšio pagrindus, kad žmogus supratęs galėtų pats viską lengvai pasidaryti.

Mano patarimas apie prūdą irgi būtų toks: "sukurkite ekosistemą" arba švelniau (kadangi esame šiuolaikiniai žmonės ir negalim palikt natūralios ekosistemos) - kuo daugiau palikti veikti gamtai ir kuo mažiau daryti patiems. Tegu daugelį dalykų padaro gamta, o mes tik įsikiškime tose vietose, kur jau norim patraukti procesą į savo pusę. Todėl reikėtų stengtis sumąstyti taip, kad nereikėtų žuvų papildomai šerti batonais ar kruopomis, o sugalvoti ką jos galėtų natūraliai metai iš metų valgyti. Jei bus joms maisto, tai jos ir taip gyvens. Mums atkris problemų ne tik kaip kuo ir kada šerti, bet ir kaip paskui dorotis su šėrimo pasėkmėmis.

Pradžiai tiek. :) Dabar pabandykim dar atgalinį ryšį gaut. Klauskit kurioje vietoje neaišku ir bandysim tobulint.
Laimis Žmuida
 
Pranešimai: 1173
Užsiregistravo: Tre Gru 17, 2008 1:00 pm

Kitas

Grįžti į Vandens telkiniai

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron