Puslapis 11

Re: Sėklų bankas

StandartinėParašytas: Pir Bal 04, 2011 8:40 pm
Petras Jančys
UAB „Naturlita“ (Babtai), vienintelė lietuvoje sėklininkystės įmonė, augina ir platina kai kurias daržovių(morkų, burokėlių, pupelių, ridikėlių, ridikų ir dar kai ko) lietuviškas veisles. Užsiima didmenine prekyba. Gaila šiemet nespėjau. Reikia kreiptis sausio pabaigoj-vasario pradžioj. Galima nusipirkti didesnį kiekį, pasidalinti ir toliau patiems augintis senųjų lietuviškų daržovių.

Re: Sėklų bankas

StandartinėParašytas: Ant Bal 05, 2011 8:41 pm
Petras Jančys
O "senos lietuviškos", tai čia kokios - Babtų išveistos sovietmečiu ar iš močiučių surinktos ir išsaugotos?

Pavyzdžiui burokėliai "Kamuoliai 2", tai 1972 metais atrankos būdu išvesta veislė iš vietinės populiacijos.
Baltagūžis kopūstas "Bielorusiški Dotnuvos", 1951 metais atrankos būdu išvesta veislė iš įvežtinės veislės "Beloruskaja".
Agurkų veislės "Trakų pagerinti" ir "Kauniai" atitinkamai 1957 ir 1995 atranka iš vietinių populiacijų. Tai ne hibridai, juos galima patiems daugintis.
Morkos "Gausės" 1964 atranka iš vietinės populiacijos.
Ridikėliai "Kretingos pagerinti" 1967 atranka iš vietinės populiacijos.
Tai tik kelios daržovių veislės, yra ir senųjų vaismedžių veislių. Tiksliai apie tai galima pasiskaityti http://agb.lt/leidiniai.htm

Re: Sėklų bankas

StandartinėParašytas: Tre Bal 06, 2011 11:22 am
Galina
Dar yra toks Nacionalinis augalų veislių sąrašas, jį kiekvienais metais papildo tokia vertintojų komisija pagal kai kuriuos kriterijus.2010 m. sąraše ir liet. selekcininkų išvestų yra.Galvoju, kad autentiškiausias sėklas bei sodinukus gali gauti kreipiantis tiesiogiai pas selekcininką ar institutą, kur buvo išvesta , jie turėtų turėt.

Re: Sėklų bankas

StandartinėParašytas: Tre Bal 06, 2011 8:10 pm
Petras Jančys
O kaip ten tų sėklų gauti senų?

Kai ką platina, didmenine prekyba, UAB "Naturlita", kada skambinau tai iš lietuviškų jau turėjo tiktai burokėlių. Reikia kreiptis dar sausio pabaigoj.

Pasiteisinusios pirktinės sėklos - dalijamės patirtimi

StandartinėParašytas: Ket Kov 15, 2012 9:56 pm
Rasilė
Nustebino, iš amerikos galima atsisiųsti lietuviškos veislės burokėlių Beet, Kamuolini 2 :
http://www.adaptiveseeds.com/node/30
Pasirodo, žinomi. O mūsų sėklų parduotuvės tokiai ir neprekiauja.
Dar lietuviški pomidorai
http://store.tomatofest.com/Lithuanian_ ... -0293e.htm

Re: Pasiteisinusios pirktines seklos - dalijames patirtimi

StandartinėParašytas: Šeš Sau 12, 2013 1:54 am
Marijos
Rasile, yra Kamuolių mūsų parduotuvėse. Vasario mėnesį dar čiupinėjau pakelį. Dabar sugalvojau nusipirkti, tai neberadau:(

Re: Lietuviškų veislių sėklos

StandartinėParašytas: Ket Lap 21, 2013 12:37 pm
laisvas kaimietis
Žaliasis centras http://www.seklos.lt/ prekiauja "Kamuolių" sėklomis.

Re: Senovė

StandartinėParašytas: Pen Gru 19, 2014 4:18 pm
VIP ūkis
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto medelyne yra atsidaręs vaisių daržovių paviljonas, kuriame galima nusipirkti lietuviškų daržovių sėklų.
Instituto medelynas yra prie Kaunas- Klaipėda autostrados, ties Babtais. Jei parduoda ne visas sėklų veisles, bet gražiai paprašius e-paštu galima gauti sėklų iš šio sąrašo (jei jie turi). Gal ne visos labai senovinės, bet tikrai lietuviškos :)

DARŽO AUGALŲ VEISLĖS
MORKOS: ‘Garduolės’ – vidutinio ankstyvumo veislė, vegetacijos trukmė – 105-110 dienų. Tai Nantes tipo bukais galais cilindrinės morkos, turinčios apvaliai kampuotą bei oranžinę ksilemą. Kaupianti apie 6,3 % cukraus, 15-16,3 mg 100g-1 karotino ir 10,5 % sausųjų medžiagų. Gerai auga lengvo priemolio dirvose. Tinka auginti vasaros derliui ir laikyti per žiemą.
Šatrija BS’ Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta veislė. Morkos vidutinio ankstyvumo, vegetacijos trukmė – 100-115 dienų. Tai Nantes tipo, universalios paskirties, cilindrinės bukais ar nusmailėjusiais galais. Šakniavaisiai 18-21 cm ilgio 3,4-3,8 cm skersmens, karotino kaupia apie 16 mg 100g-1. Gausus ir kokybiškas derlius užauga derlingo priesmėlio dirvose ar durpynuose. Tai universalios morkos, tinkančios ankstyvam žalumyniniam derliui, laikyti per žiemą bei konservuoti.
Vytėnų nanto’ - priklauso Nantes šakniavaisių tipui. Morkos vidutinio ankstyvumo, nereiklios dirvai ir klimatui, kasmet gerai dera. Šakniavaisiai 18 cm ilgio, vidutinio dydžio, tinka rudens derliui, sandėlyje su nereguliuojama temperatūra gerai laikosi iki vasario mėnesio.
Gausės’ - priklauso Nantes šakniavaisių tipui. Šakniavaisiai cilindriniai, šiek tiek nusmailėję bukais galais. Morkos vidutinio ankstyvumo, nereiklios dirvai ir klimatui, kasmet gerai dera. Tinka rudens derliui ir laikyti per žiemą.
BUROKĖLIAI: ‘Kamuoliai’ - vidutinio ankstyvumo universalios paskirties, daugiasėklė veislė, stambia, vešlia lapija. Šakniavaisiai apvalūs ar apvaliai plokšti, minkštimas tamsiai raudonas, gero skonio ir biocheminės sudėties, išsilaiko iki kito derliaus. Reaguoja į maitinamo ploto dydį, todėl prekinę produkciją apsprendžia augalų tankumas pasėlyje. Peraugusiuose ir pilnai nesubrendusiuose koncentriniai žiedai ryškūs. Veislė atspari lapų ligoms, o šakniavaisiai – paprastosioms rauplėms.
Joniai’ - smulkiausia lapija ir lapkočiai iš Lietuviškos selekcijos veislių. Dvisėkliškumas 60-80 %. Šakniavaisiai apvalios ar apvaliai ovalios formos, minkštimas su neryškiais koncentriniais žiedais. Iš aukščiau aprašytų išsiskiria lygesne odele, plonesne pagrindine šaknim ir mažesne skrotele.
‘Ilgiai’ - universalios paskirties apie 80 % dvisėklė, vidutinio stambumo sodriai žalia lapija veislė. Cilindriniai šakniavaisiai pusiau ilgi. Šakniavaisių minkštimas ryškiai raudonas su šviesesniais neryškiais koncentriniais žiedais, pasitaiko su violetiniu atspalviu. Laikosi vidutiniškai.
RIDIKĖLIAI: ‘Babtų žara’- tai labai ankstyva lietuviška ridikėlių veislė, sukurta atrankos būdu, pagerinat ‘Žara’ veislę. Vegetacijos trukmė 18-22 dienos. Šakniavaisiai apvalios arba šiek tiek ovalios formos, skaisčiai raudonos spalvos. Minkštimas baltas, sultingas, švelnaus skonio.
G. KOPŪSTAI: ‘Bagočiai’ - gūžinis baltasis kopūstas. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta vidutinio vėlyvumo veislė. Vegetacijos trukmė - nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo – 165-175 d. Gūžės ovalios, ovaliai plokščios, išorinė lapų spalva pilkai žalia. Pasižymi gera biochemine sudėtimi. Vienos gūžės masė siekia 2,9-3,2 kg. Jų skonis įvertintas 8,5-9 balais. Kopūstai tinka rauginti. Šviežios išsilaiko iki kovo mėnesio.
SVOGŪNAI: ῾Babtų didieji̕ - lietuviška vienalizdžių vidutinio ankstyvumo svogūnų veislė, sukurta individualios ir masinės atrankos selekcijos metodais Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. ‘Babtų didieji’ veislės svogūnai tinkami ropelių ir laiškų, skirtų suvartoti šviežius, išauginimui. Ropelės gali būti naudojamos perdirbimui. Auginant iš sėklų, ropelės iki derliui nuimti tinkamos brandos, užauga per 68-99 dienas, skaičiuojant nuo sėklų sudygimo. Atskirais veislės tyrimo metais gautas 28,9-64,8 t ha-1 prekinių svogūnų derlius. Ropelės ovalios, stambios (95-116 g). Svogūno lukštai gelsvai oranžinės spalvos, minkštimas baltas, pusiau aštraus skonio.
PAPRIKA: ‘Alanta’ – saldžiosios paprikos Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta veislė. Vidutinio ankstyvumo, salotinės paskirties, skirtas auginti šiltnamiuose. Augalai s 0,75-0,80 m aukščio, savidulkai. Vaisiai cilindro formos, stamboki, sultingi, švelnaus skonio, augantys – žali, sunokę – oranžiniai. Vidutinis vaisiaus ilgis 9,0-10,0 cm., skersmuo 8,0-9,0 cm, vaisiaus masė – 220,0-250,0 g. Sodinama daigais. Pirmieji vaisiai pradeda nokti po 130–135 d. nuo sėklų sudygimo.
‘Reda’ –vidutinio ankstyvumo. Augalai savidulkai, vidutiniškai 79,0 cm aukščio, formuojantys dvi-tris pagrindines šakas. Vaisiai nupjauto cilindro formos, patrauklūs, sunokę ryškiai raudoni, vidutiniškai 10,1 cm ilgio, 6,9 cm skersmens, 185,0 g masės, geros biocheminės sudėties. Vaisių nokimo pradžia- rugpjūčio pirmoji dekada. Gerai auga ir dera nešildomuose šiltnamiuose, plėvele dengtuose šiltnamiuose ir po priedangomis, galima auginti lauke.
PUPELĖS: ‘Baltija’ – krūminė gliaudomųjų vidutinio ankstyvumo pupelių veislė. Vegetacijos periodas – 95-120 d. Užauga 30-40 cm aukščio, lapija vidutinio vešlumo. Subrendusios ankštys 11-13 cm ilgio, tiesios ar šiek tiek lenktos. Sėklos baltos, pailgos, nestambios. 1000 sėklų masė- 300-350 g.
KALENDRA: ‘Raslė’- autorė N. Maročkienė, M. Baranauskienė. Augalas vienmetis, apie 20-60 cm aukščio. Vaisiuose yra eterinių aliejų, naudojamų maisto pramonėje ir parfumerijoje, taip pat medicinoje. Augalas žydi birželio – liepos mėn.
AGURKAI: ‘Krukiai BS’ F1- vidutinio vėlyvumo pirmos kartos hibridas. Vaisiai tamsiai žali su baltomis juostelėmis, stambiai kauburiuoti, baltaspygliai, ilgai negelsta. Agurkų vaisiai 8-10 cm. ilgio, 3,5-4,0 cm skersmens, vidutinė masė – 95,0-100,0 g. Geros šviežių, konservuotų ir raugintų vaisių savybės. Pasižymi ištęstu derėjimo periodu. Vaisiai formuojami tiek ant pagrindinio stiebo, tiek ir ant šoninių atžalų. Vaisių formavimui reikalingos bitės. Agurkai gerai dera plėveliniame šiltnamyje ir lauke.
POMIDORAI: ‘Svara’ –Veislė labai derli, vėlyva, determinantinio tipo, augalų aukštis siekia 2,0–3 m. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 8–9 lapo. Kekės paprastos ir sudėtinės. Vaisiai raudoni, smulkoki (apie 70g), beveik apvalūs, lygūs, rūgštoko skonio, turi po 2–3 taisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius ir tvirtą luobelę. Neprinokę vaisiai būna šviesiai žalios spalvos ir neturi tamsiai žalios dėmės prie pagrindo. Išskirtinis požymis – 45o kampu į viršų kylantys lapai ir yra atsparesnė grybinėms ligoms ir sausligei už kitas lietuviškas veisles.
‘Slapukai BS’ – sukurta G. Visockienės. Tai derlinga, vidutiniškai atspari ligoms, vidutinio ankstyvumo, determinantinio tipo veislė, kurios augalų vidutinis aukštis siekia 110–150 cm. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 9 lapo. Kekės būna paprastos ir tarpinės, trumpos, pridengtos lapų. Vaisiai gero skonio, raudoni, plokščiai apvalūs, vidutinio dydžio (70–90 g) su 3–4 taisyklingai išsidėsčiusiais sėklalizdžiais. Neprinokę vaisiai tamsiai žalios spalvos su labai tamsia dėme prie vaiskočio. Išskirtinis veislės požymis – lapija kyla į viršų smailiu kampu (45o), paslėpdama vaisines kekes.
Viltis’ - ankstyva, trumpai deranti. Augalai determinantinio tipo, vidutinio aukščio. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 5–6 lapo. Kekės daugiausiai paprastos, bet dalis būna ir tarpinių, kompaktiškos. Vaisių masė pirmųjų skynimų metu siekia 120–150 g., vėliau susmulkėja iki 80–90g. Prinokę vaisiai raudoni, gero (saldoko) skonio, plokščiai apvalūs, mėsingi, daugializdžiai. Neprinokusiuose prie pagrindo yra tamsiai žalia dėmė. ‘Viltis’ tinka auginti lauke ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.
Aušriai BS’ – autorės G. Visockienė ir L. Petkevičienė. Veislė ankstyva, ilgai deranti. Augalai determinantinio tipo, užaugantys nuo 110 iki 220 cm aukščio. Pirmosios žiedinės kekės susidaro virš 6–7 lapo. Kekės tarpinės. Vaisiai raudoni, stambūs (95–120g), plokščiai apvalūs, mėsingi, turi po 5–8 netaisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius. Neprinokę vaisiai šviesiai žalios spalvos, prie pagrindo neturi tamsiai žalios dėmės. Veislė neatspari grybinėms ligoms.
Jurgiai’ – veislė ankstyva, augalai determinantinio tipo, vidutinio aukščio. Pirmoji kekė susiformuoja virš 7–8 lapo. Žiedinės kekės paprastos, kompaktiškos. Vaisiai raudoni, plokščiai apvalūs, lygūs arba silpnai gruoblėti, vidutinio stambumo (75–95g), gero rūgštoko skonio turi 3–5 taisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius. Esant nepalankioms auginimo sąlygoms, vaisiai sutrūkinėja. Veislė tinka auginti lauke ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.
Balčiai’ –vidutinio ankstyvumo, determinantinio tipo veislė, kurios augalų vidutinis aukštis siekia 130–140 cm. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 6–7 lapo. Kekės daugiausiai paprastos, bet pasitaiko ir tarpinių. Vaisiai gero skonio, raudoni, plokščiai apvalūs, vidutinio dydžio (75–95 g), tvirtos konsistencijos su 3–4 taisyklingai išsidėsčiusiais sėklalizdžiais. Neprinokę būna šviesiai žalios spalvos be tamsios dėmės prie pagrindo. ‘Balčiai’ rekomenduojami auginti lauke ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.
‘Vytėnų didieji’ – autorius J. Mačys. Veislė sukurta sukryžminus veislę ‘Patriot’ su ‘Talalichin 186’. Vidutinio ankstyvumo. Augalai determinantinio tipo, vidutinio aukščio. Pirmoji kekė susiformuoja virš 5–6 lapo. Žiedinės kekės daugiausia paprastos, bet dalis būna ir tarpinių. Vaisiai stamboki (93–130g), raudonos spalvos, plokščiai apvalūs, vidutiniškai gruoblėti, gero skonio su taisyklingai išsidėsčiusiais sėklalizdžiais. Neprinokę vaisiai žali, prie pagrindo turi tamsiai žalią dėmę. 1965–1984 m. veislė rajonuota auginti lauke, tačiau gali būti auginama ir nešildomuose šiltnamiuose.
‘Neris’ – autorius J. Mačys. Veislė sukurta lytinės hibridizacijos metodu sukryžminus veislę ‘Dotnuvos tobulybė’ su ‘Grose fleischige’. Vidutinio ankstyvumo. Augalai determinantinio tipo, vidutinio aukščio. Pirmoji kekė susiformuoja virš 8–9 lapo. Kekės paprastos, kompaktiškos. Vaisiai vidutinio stambumo (70–90g), raudoni, plokščiai apvalūs arba apvalūs, lygūs arba silpnai gruoblėti turi po 2–5 taisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius. Neprinokę vaisiai turi tamsią dėmę prie vaiskočio. 1969 m. buvo rajonuota kai kuriose buvusios Tarybų Sąjungos kraštuose bei srityse. Lietuvoje rajonuota nebuvo.
Dručiai’ – sukurta G. Visockienės. Vaisiai salotinio tipo, plokščiai apvalūs, nežymiai briaunoti, vidutinio stambumo, gero skonio, transportabilūs. Tai vidutinio ankstyvumo, indeterminantinio tipo veislė, kurios augalai užauga virš 2,3 metro aukščio. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 6-7 lapo. Tinka auginti neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.
Dar būna vasarinių česnakų.

Re: Senovė

StandartinėParašytas: Šeš Sau 31, 2015 8:19 am
saulius
Tai va tokia situacija su lietuviškom veislėm... Taip įdėmiai perskaičiau visą sąrašą - nieko neradau, ką imčiau dykai.