GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Nu lyg matytas obuolys... Pavadinimo nežinau. Ar miltingas? Minkštimas baltas ar geltonas?

Baltas, vos vos gelsvesnis už "Popierinio". Miltingas kai jau pernoksta, taip ne. Nelabai sultingas.

Didžiausia staraverų kolonija yra Zarasų rajone ir apie Daugpilį Latvijoje, nujaučiu kad ten gali dar kai ko būti išlikę?

Pas mano mamą sode (Klaipėdos raj.) yra 3 senos obelys, dvi jaunesnė ir sena kriaušė, kuri vis dar veda vaisius. Veislių tikrai negaliu pasakyti, nes sodinta labai seniai (40 - 50 metų atgal).

2 senosios obelys veda nedidelius kietokus vaisius. Kai prinoksta būna raudonai žali. Saldžiai nepavadinčiau, labiau silpnai saldžiarūgščiai.
1 sena obelis, labai mažai veda vaisių (sunku pasakyti, seniai buvau pas mamą). Jos vaisiai dideli, vidutiniškai sultingi ir labai man malonaus skonio: ryškūs saldžiarūgštumas. Labai gaivūs.

1 kriaušė. Veda geltonus kietokus kaitrinės lemputės formos vaisius. Nėra labai saldi - vidutiniška. Skiepas imtas iš kriaušės, o ne pirktas jau paskiepytas medeliukas. Močiutė sakė, kad šį kriaušė turi būti saldesnė. Pastebėjau, kad vaisiai jos būna su tamsiomis, tarsi kerpėtomis dėmelėmis. Beto labai jas mėgsta širšės ir aš .

Dvi jaunesnės. Viena iš jų vadiname "Pepinukais", o kitos nežinau - labai sultingi saldžiarūgščiai žali vaisiai su raudonais dryželiais (labiau žali nei rausvi).

Mažų geltonųjų slyvų, tai visai netoli namų (200 m) - kolektyvinis sodas. Rūgštokos, bet yra saldumo. Tame pačiame sode - yra mažų raudonųjų ir rausvųjų slyvų. Raudonos mažesnės už geltonas, o rausvosios nedaug didesnės. Raudonos artimos skoniu geltonosioms, o rausvosios saldesnės. Pastarųjų dviejų, tai tik po vieną arba du medelius, dominuoja geltonosios. Vasarą prisirinkdavom ir darydavom žiemą kompotus.

Taip pat tame kolek. sode auga nemažai ir erškėtuogių, keliolika obelų.

Kaimynystėj teko valgyti labai saldžių mažiukų žalių ankstyvųjų obuoliukų, tai rudens nesulaukdavo - maži būdami suvalgydavom. Tiksliai negaliu pasakyti, kada ten sodas formuotas, bet, manau, kad panašiu laiku, kaip ir pas mamą sode.

Jei ką dar atsiminsiu - parašysiu.

Patikslinsiu kriaušės spalvą. Ji labiau geltona, bet turi žalumo. Nėra skaisčiai geltona. Kolkas tik vasarą turėčiau galimybę nuotrauką įkelti.

Beskaitydama prisiminiau, kad kelis kartus mes rudenį važiuodavome su vyrų į miške aptiktą senos sodybos sodą pasirinkti skanių rudeninių obuolių. Ten buvo taip pat ir viena taip vadinama "saldinė" obelis ir pora vėlyvųjų. Reiks šiemet dar katą atidžiau patirinėti tą apleistą sodą ir žiemą jei ką pasipjauti šakelių. Žinau, kad klausimas gal ir kvailai gali nuskambėti, o kiek laiko galima laikyti šakeles skiepijimui šaldytuve paruoštas kaip nurodė Saulius? Mat turiu problemą, man pirma reikia užsiauginti į ką skiepyti tas šakeles

Labai norint, galima išlaikyt ir metus, gal ir daugiau, bet pjaut būtinai reikia žiemą, laikyt meduje ir nulinėj temperatūroj. Bet nėra reikalo taip daryt, galima laikyt paprastai, kaip jau buvo rašyta. Laisvai išstovi nuo rudens iki vasaros vidurio. O galima skiepyt ir vasarą augančiais ūgliais. Ir pavasarį jau sulapojusiais. O jei visai rimtai- galima bet kada, tik įgūdžių daugiau reikia.Taip kad įmanoma prisitaikyt, kad tik būtų ką skiepyt.

Mano žieminės kriaušės, veislės nežinau, prieš kokia 15 metų įsiskiepinau iš kito sodo. Nepuola jokios ligos. Skinamos būna žaliai rudos spalvos, vėlai rudenį, kai jau ir lapai nukritę. 3-5 kriaušės sveria kilogramą, šiuo metu jau sunokusios.

http://www.part.lt/img/d0f864b05e77c29c ... 603755.jpg

Puikios kriaušės. Reikia kaip nors iš jūsų gauti įskiepių...