Lowrell. laiko per naktį ir tik paskui spaudžia sultis, nes ten trūksta kažkokių medžiagų
Kriaušes palieka, kad kažkiek oksiduotųsi taninai, kurių kriaušėse daugiau. Kaip suprantu, būtent jie ir formuoja kartumo pojūtį. Taninų turintys obuoliai gerai įmaišyti į obuolių mišinį sidrui.
Lowrell. Ir fermentuotis nunešiau į rūsį, nes perskaičiau, kad geriausia apie 16 laipsnių temperatūroj. Iš tikro tai šilčiau reikia.
Variantai turbūt įvairūs - kam koks rezultatas patinka. Sidrininkai rekomenduoja fermentaciją pradėti šiltai (18-24C) ir kai jau aktyvi perkelti į pastovią vėsesnę patalpą (4-16C; temperatūros - maždaug vidurkis iš kelių šaltinių). Toks režimas ir sidro mielės turbūt saugiausias variantas. O jei yra užtektinai ir sulčių, ir fermentacijos indų, tai galima pabandyti, kur skanesnis rezultatas.
saulius. Abu be mielių, sultys užraugtos iš karto.
Kaip nors skatini rūgimą?
saulius. Bet skonis jau nepagerės. Tik pablogėt gali laikant, kaip rodo praktika.
Sidras dar fermentuojasi, nebrandinęs, tai labiau teoriškai.. Gal brandini ant nuosėdų? Ant nuosėdų perlaikius gali blogėti skonis. Truputį palaikyti reikia, kad įgautų įdomesnį atspalvį, bet perlaikius formuojasi perdaug vandenilio sulfido (H2S, pūvančių kiaušinių kvapas).
Gal dar įtakos gali tūrėti ir laukinės mielės ar atvira fermentacija? Man asmeniškai plutos kvapas inde su sidro mielėm malonesnis ir stipresnis, nei su laukinėm. Čia kvapas, apie skonį kol kas nieko negaliu pasakyti..
