Mėšlas - blogis?
Posted: Tue Jan 20, 2015 11:34 am
Čia jau tenka "atgailaut" man pačiam. Daug negerų žodžių esu kažkada pasakęs apie mėšlą ir jo naudojimą. Nu bet vis nedavė ramybės mintis: nejaugi mūsų protėviai buvo tokie durni ir per tūkstančius žemdirbystės metų nesuprato mėšlo daromos žalos, pirmiausia dėl padidėjusio nitratų kiekio augaluose? O ir dėl energijos kiekio: juk racionaliau augalų maitinimui naudot augalinę organiką, dar nesuskaidytą. Bet vėl: seniau mėšlas kaip gyvulininkystės produktas buvo vertinamas ne mažau už kitus produktus: mėsą, pieną ir pan.
Dabar reikalas aiškėja. Nebuvo protėviai durni ir mums iš jų mokytis ir mokytis. Netgi gyvulius laikė specialiai mėšlo gamybai. Ir tai buvo tikra gamtinė žemdirbystė, gerokai gamtiškesnė už mūsiškę. Juk gamtoje stambūs žolėdžiai egzistuoja kaip augalinę organiką virškinančių bakterijų "namai", kuriuose (gyvulių organizmuose) sukurtos palankiausios sąlygos augalinės organikos fermentavimui. Kaip žinom, lauke tik tropikuose visus metus būna tinkamos sąlygos, o kitokiame klimate bakterijos ir grybai gali skaidyti organiką tik ribotą laiką. Gyvulių organizmuose šis procesas vienodai intensyviai vyksta visus metus. Taigi, gamta pati sukūrė augalinės organikos perdirbimo į mėšlą mechanizmą. Ar ji galėjo pasielgt neteisingai?
"Argumentas": natūralioje gamtoje mėšlo būna labai mažai. Turimas galvoje žolėdžių mėšlas. Į tai galiu atsakyt: Kauno ir Vilniaus gatvėse tokio mėšlo iš viso nėra, todėl galim daryt išvadą, kad gamtoje jis iš viso neegzistuoja. Žodžiu, pirmiausia reikia susitart ką vadinam natūralia gamta. Jeigu tą, kur ji šeimininkauja be žmonių "pagalbos", tai šiandien pavyzdžių labai sunku surast, tenka ieškot specialistų paaiškinimų. O jie sako, kad kai žmonės ekosistemas įtakojo labai silpnai, stepės išlaikė daugiau gyvulių ploto vienetui, negu dabartiniai produktyviausi Olandijos pieno ūkiai. T.y. stepių produktyvumas buvo gerokai didesnis ir gyvulių jose gyveno labai daug. Atitinkamai ir mėšlo buvo labai daug. Dešimttūkstantinės bandos migruodamos palikdavo ištisą sluoksnį mėšlo, kuriuo maitindavosi žolė. Teoriškai joje turėjo būt daug nitratų ir ji turėjo kenkt gyvulių sveikatai. Bet vėlgi: nejaugi mes galim abejot gamtos mechanizmų teisingumu?
Dėl nitratų šiek tiek yra kitoj temoj.
Dabar reikalas aiškėja. Nebuvo protėviai durni ir mums iš jų mokytis ir mokytis. Netgi gyvulius laikė specialiai mėšlo gamybai. Ir tai buvo tikra gamtinė žemdirbystė, gerokai gamtiškesnė už mūsiškę. Juk gamtoje stambūs žolėdžiai egzistuoja kaip augalinę organiką virškinančių bakterijų "namai", kuriuose (gyvulių organizmuose) sukurtos palankiausios sąlygos augalinės organikos fermentavimui. Kaip žinom, lauke tik tropikuose visus metus būna tinkamos sąlygos, o kitokiame klimate bakterijos ir grybai gali skaidyti organiką tik ribotą laiką. Gyvulių organizmuose šis procesas vienodai intensyviai vyksta visus metus. Taigi, gamta pati sukūrė augalinės organikos perdirbimo į mėšlą mechanizmą. Ar ji galėjo pasielgt neteisingai?
"Argumentas": natūralioje gamtoje mėšlo būna labai mažai. Turimas galvoje žolėdžių mėšlas. Į tai galiu atsakyt: Kauno ir Vilniaus gatvėse tokio mėšlo iš viso nėra, todėl galim daryt išvadą, kad gamtoje jis iš viso neegzistuoja. Žodžiu, pirmiausia reikia susitart ką vadinam natūralia gamta. Jeigu tą, kur ji šeimininkauja be žmonių "pagalbos", tai šiandien pavyzdžių labai sunku surast, tenka ieškot specialistų paaiškinimų. O jie sako, kad kai žmonės ekosistemas įtakojo labai silpnai, stepės išlaikė daugiau gyvulių ploto vienetui, negu dabartiniai produktyviausi Olandijos pieno ūkiai. T.y. stepių produktyvumas buvo gerokai didesnis ir gyvulių jose gyveno labai daug. Atitinkamai ir mėšlo buvo labai daug. Dešimttūkstantinės bandos migruodamos palikdavo ištisą sluoksnį mėšlo, kuriuo maitindavosi žolė. Teoriškai joje turėjo būt daug nitratų ir ji turėjo kenkt gyvulių sveikatai. Bet vėlgi: nejaugi mes galim abejot gamtos mechanizmų teisingumu?
Dėl nitratų šiek tiek yra kitoj temoj.