GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

perskaičiau Varovo eksperimentą - manau buvo padaryta klaida - anglies padauginta - juk buvo rašyta kad anglies ten būna nnuo 10 iki 30 proc, t y nuo dešimtadalio iki trečdalio, o ne 75 proc.

nu va - pagaliau balandžio pradžioje sodinti žieminiai česnakai pradėjo pro mulčą prasikalinėti.....

kitos foto - kaip visad https://picasaweb.google.com/r.ramunas/ ... directlink

Komentaras: Wooouuu....

O jei rimtai, tai manau galima kitais metais būtų pataupyti vietos. Ridikėlių tarpueiliai gali būti mažesni. Bulvių tarpai irgi mažesni. Priedo toks bulvių sodinimo būdas - vagomis - reikalauja daug mulčio, jei sujungus vagas arba aprėminus, jo reikės mažiau. O svogūnų kaip tik daryčiau didesnius tarpus. Prie pomidorų negaliu prikibt - labai gerai.

nu....... mulčo pas mane nors vežimais vežk - visokio - ir šiaudų ir šieno ir pjuvenų......
o už patarimus - dėkui - kitais metais atsižvelgsiu.

man juostos labiau patinka nei bendras kvadratinis plotas - nereikia vaikščioti per mulčą bei papildomai mulčiuoti daug patogiau vagas o ne stačiakampį sklypą.

aš turiu ir stačiakampį užmulčiuotą "sklypuką" su bulvėmis - turiu pasakyti - visiškai nesinori per tą mulčą vaikščioti (čia tuo atveju jei noriu papildomai užmulčiuoti).

be to - siūlau dar vieną bulvių sodinimo "technologiją" į jau užmulčiuotą vietą - jei šiaudai guli nuo rudens - jamam užaštrintą pahgalį, praduriam mulčą iki žemės lygio, įpilam truputį žemių (pusę saujos), po to įmetam bulbikĘ, po to - dar saują žemių. viskas.

manau kad net bakterijų injekcijos nereikės, nes jeigu mulčo sluoksnis pakankamas, tai po šiaudais žemė nebus įšalusi ir "vietiniai mikroorganizmai liks aktyvūs.
pirmoji pusė saujos žemių reikalinga kad užpildytų "aštrią" duobutę - kad įmesta bulvė "nekabotų" ore.

Prieš taip sodinant reikia tirti dirvos temperatūrą. Jeigu mulčio sluoksnis didelis ir įšalas po juo nesusidarė, tai valio - atšilo žemė iki plius dešimt ir sodinam tokiu būdu bulbikes. Bet jei įšalas po mulčiu susidarė, tai paskui pavasarį bilekiek reikia laukti kol tas įšalas išeis (po šiaudais jis labai ilgai laikosi). Padėjai bulbikę, o jai keturi laipsniai šilumos - kaip rūsį. Tai kam jai lįst? Sėdi ir miega, kad ir iki vasaros vidurio, jei tokia temperatūra.

tikrinau- dar šiaudų paviršius buvo įšalęs- prakrapščiau, o po apačia žemė minkšta. antra - miške aplamai nebuvo žemė įšalus - kovo mėnesį - kai dar sniegas buvo tikrinau. vadinas kad žemė neįšaltų nereikia labai storo sluoksnio.
trečia - jei užmulęiuota juostomis, tai gruntas gali sušilti "iš šonų" t y šiluma ateis iš tarpueilių

Būna ir taip, kad po šiaudais žemė atšilus, o viršuje ne, bet būna ir kitaip. Pas mus visoje pievoje įšalas jau buvo išėjęs, o po šiaudais ledas laikėsi labai ilgai, net nepatikėjau, nes medžiai sprogo, šilta kaip vasarą, bet po šiaudais ledas laikos. Bet būna ir atvirkščiai.

Jei žemė gali sušilti "iš šonų", tai reiškia, kad ji gali ir įšalti per žiemą "iš šonų".

Miške situacija kiek kitokia. Ten ir šilčiau, ir kritulių kiekis kitoks, ir drėgmė oro kitokia, ir šaknys po žeme, kanalai šaknų padaryti, medienos daug po žeme, ten, miške, gali būti ir mažiau mulčio ir neįšalti. Pievoje kiek kitaip. Bet idėja uždengti žemę nuo įšalo man irgi patinka.

Man taip pat patiko ši idėja uždengti žemę nuo įšalo, užsidegiau noru išsaugoti dirvos gyvybę per žiemą tik galvoju kad pakeltos lysvės gali vistik "iššalti", juo labiau daržas yra žemoje vėjuotoje vietoje. Na reikia eksperimentuoti, žiemų irgi visokių būna..

rudenį sodinti česnakai
technologija- su smailiu pagaliu perduriame mulčą ir žemę (pasidaro skylė mulčiuje ir duobutė žemėje), į smailią duobutę įpilam truputį žemių - kad česnako skiltelė nekabėtų ore, lengvai įspaudžiam į tą žemę skiltelę, užpilam sauja žemių. viskas