GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Sezonas dar nesibaigė, bet rezultatai daugmaž aiškūs. Pasižiūrėkim, kaip sekėsi siekti pagrindinio GŽ tikslo- savarankiškumo. Pabalsuokit ir pakomentuokit.

Balsavau už trečią variantą. Užsiauginom visą augalinį maistą, o gyvulinį kol kas tenka pirkt...

Prabalsavau (3) ir tik tada pastebėjau, kad nelabai tinkami klausimai, nes neatspindi esmės - dalį maisto užsiaugins čia turbūt 90 proc. žmonių, nes dalis tai ir vienas ridikėlis ir visas augalinis be gyvulinio

Šiemet pridariau ne tik kad klaidų, bet ir daržas nesavas, nepatogus, su veiklos apribojimais, plius - karto per savaitę neužtenka, kai dar nevisai supranti kaip reik padaryt gerai
Todėl ta užauginta augalinė dalis labai nežymi, bet darže aš atradau didžiulį džiaugsmą ir atsipalaidavimą. Tai čia man svarbiau nei pats derlius

Dalį. Man švelnią šypseną kelia pirmokų pareiškimai: "nuo rudens neisiu į parduotuvę". Man sutrukdė ne patirties trūkumas, o kiti veiksniai. Sau suaugusiems pakaktų, bet krūvai vaikų... Dažnai ne daržan eini, o tuos vaikus liūliuoji. Išvykimai sutrikdo sėjos - mulčiavimo ritmą.

O juk dar vartojam grūdines, aliejines kultūras. Ar daugelis jas užsiaugina? Linus, saulėgrąžas, lazdynus? Na, mes pasėjom po saują rugių, kviečių, kad bent vaikai susipažintų. Javeliai suteikė daug džiaugsmų, tuoj rinksim. Kitas grūdines pabijojau sėti, nes sunku lukštent. Svajoju užsiauginti ir prisidžiovinti žirnelių, lęšių visiems metams, bed dažnas net neįsivaizduoja, kokio ploto tam reiktų, juolab gausiai šeimai. Ir javus - pamenat, kiek, kaip mūsų protėviai augino? Nebemokam, brangieji, nebegalim.

Gal reiktų klaust, ar visas daržoves savo reikmėms užsiauginome?

Patikslinsiu atsakymą. Neperkam kiaurus metus, nes prisiauginam: morkų, burokėlių, svogūnų, česnakų, moliūgų, aguročių, kai kuriais metais-kopūstų. Taip pat ankstyvų bulvių ir pavasarinių daržovių.
O visa kita... Na, kas yra reikmė? Suprantu, sakysit, pomidorą-agurką reikia valgyti sezono metu. O kur sezono ribos? Lietuvoj svyruoja. Tai pavasario šalnos jį apkarpo, tai rudens.
Jei laikytis teorijos, jog uogakrūmių derliaus reikia sočiai privalgyti tik sezono metu, tada dedu pliusą. Šeimai užtenka.

Atleiskit, kad ne į temą, Sauliau, nevartojat duonos, aliejaus? Jei laikytis teorijos, jog uogakrūmių derliaus reikia sočiai privalgyti tik sezono metu, tada dedu pliusą. Šeimai užtenka.

Atleiskit, kad ne į temą, Sauliau, nevartojat duonos, aliejaus?

Pasirinkau trečią variantą. Užsiauginame didelę dalį daržovių. Kad užsiauginti pilnai pakankamą daržovių kiekį, labiausiai trūksta laiko. Užsiauginame dalį mėsos, tiesa ne100% GŽ, nes neturime galimybių paleisti gyvulius vaikščioti laisvai. Pieną taip pat perkam iš kaimyno. O dar duona, aliejus, kruopos. Kai taip pradedi skaičiuoti, pagalvoji, kad tas savarankiškumas menkas.

Uzsiauginom gal tik puse žiemai,ridikai dar nesenai sudyge, vasarai tai nieko nereik iš daržoviu pirkt,mėsa iš ošvijos kolkas iki visiško savarankiškumo taipat toli,kitamet turėtu but jau geriau nes viska auginom velėnoj tad derlius neitin gausus.

Didesnę dalį užsiauginam. Daržovių ir vasarai, ir žiemai užtenka, tik ankštinių perku. Didžiąją dalį daržovių auginu savo GŽ darže, tik morkų, kopūstų žiemai teks prisidurti iš mamos ariamo daržo. Pas mus toks tikras kaimas. Dvi karves, arklys, pora kiaulių, vištos. Pieno produktais pilnai apsirūpinam, mėsos dalinai. Kvietinių miltų pirkom iš giminių ekol.ūkio, malūne sumalė, tai ir nereikėjo iš parduotuvės. Reiks dar daugiau vaismedžių prisiaugint, trūksta slyvų, kriaušių.

Užsiauginau dalį daržovių ir vaisių, kurių reikia mūsų šeimai. Visko užsiauginti manau nerealu. Tai tomet būtų naturinis ūkis. Mano mamos vaikystė (jai virš 80) bėgo tokiame ūkyje. Sunki vaikystė. Aš tokiomis sąlygomis gyventi nenorėčiau. Manau, ūkio specializacija nėra blogas dalykas. Vienas daro vieną, kitas kitą, o po to mainomės.