Produkcijos kokybės skirtumai
Posted: Sun Feb 21, 2016 2:46 pm
GŽ plėtrai labai svarbu, kad jos gaminami produktai būtų realiai pranašesni už tradiciškai ar ekologiškai auginamus. Pabandykim pažiūrėt kas čia gaunasi.
Kuo skiriasi ekologiškos ir "gamtiškos" daržovės? Būkim sąžiningi- nuo ekologiškų šiek tiek skiriasi. Kai kurios. Bet tik šiek tiek, ne dvigubai ar trigubai. Norint, kad daržovės reprezentuotų mūsų žemdirbystės kryptį, reikėtų labiau susitelkt su tokiomis jų rūšimis, kurios taip auginant realiai būna geresnės ir augint tas, kurios tradiciškai neauginamos ar iš viso išnykę iš rinkos ir daržų. Štai dabar pradedam ropių programą- daržovė sunki, auginimas sudėtingas, bet čia mums konkurencija kol kas negręsia.
Vaisiai. Apleistam kaimo sode ar GŽ sode - jokio skirtumo. Vėlgi, koziris- tik kažkokiosmkitokios formos, nauji skoniai, naujos (arba senos ir pamirštos) savybės.
Karvių pienas. Kuo skiriasi bet kokio smulkaus ūkio pienas, kur karvės ganosi ant žolės, nuo "GŽ pieno"? Šiai dienai niekuo. Norint, kad pienas būtų realiai geresnis, ir ne šiek tiek o ženkliai, reikia laikyt atitinkamas karvių veisles, parinkt ganyklas, vandenį, žiemą atsisakyt uždarų tvartų ir pan. Mažuose ūkiuose tai labai sudėtinga, dideliuose realu.
Ožkų ir avių pienas- tie patys kriterijai, tos pačios priemonės.
Mėsa. Jautiena nesiskiria niekuo, visi jaučiai ėda žolę. Gerai, "GŽ jaučiai" negauna grūdų- nedidelis, bet privalumas. Kiauliena. Gali skirtis labai smarkiai, bet... reikia ekstensyvių veislių ir ganyt lauke. Situaciją visi žinom. Išeitis: galingi ūkiai, kurie gali sau tą leist. Kitaip mūsų kiauliena niekuo ne kitokia nei ekologinių ūkių ar bet kokios kaimo bobutės. Paukštiena: gali labai skirtis, gali nesiskirt. Reikia augint ne krosinius broilerius, o specialiai kuriamus metisus arba stambesnes veisles. Taip pat pašarai, laivė ir pan.
Kiaušiniai. Gali labai skirtis, gali niekuo nesiskirt. Paukščių veislės, ganyklos ir pan.
Žodžiu, matom, kad "GŽ auginimo būdas" ar "GŽ kokybė"- tik tušti žodžiai, jeigu nepildomos konkrečios sąlygos ir produktas nesigauna realiai, bet kam juntamai pranašesnis. O čia jau reikalinga bendra strategija.
Kuo skiriasi ekologiškos ir "gamtiškos" daržovės? Būkim sąžiningi- nuo ekologiškų šiek tiek skiriasi. Kai kurios. Bet tik šiek tiek, ne dvigubai ar trigubai. Norint, kad daržovės reprezentuotų mūsų žemdirbystės kryptį, reikėtų labiau susitelkt su tokiomis jų rūšimis, kurios taip auginant realiai būna geresnės ir augint tas, kurios tradiciškai neauginamos ar iš viso išnykę iš rinkos ir daržų. Štai dabar pradedam ropių programą- daržovė sunki, auginimas sudėtingas, bet čia mums konkurencija kol kas negręsia.
Vaisiai. Apleistam kaimo sode ar GŽ sode - jokio skirtumo. Vėlgi, koziris- tik kažkokiosmkitokios formos, nauji skoniai, naujos (arba senos ir pamirštos) savybės.
Karvių pienas. Kuo skiriasi bet kokio smulkaus ūkio pienas, kur karvės ganosi ant žolės, nuo "GŽ pieno"? Šiai dienai niekuo. Norint, kad pienas būtų realiai geresnis, ir ne šiek tiek o ženkliai, reikia laikyt atitinkamas karvių veisles, parinkt ganyklas, vandenį, žiemą atsisakyt uždarų tvartų ir pan. Mažuose ūkiuose tai labai sudėtinga, dideliuose realu.
Ožkų ir avių pienas- tie patys kriterijai, tos pačios priemonės.
Mėsa. Jautiena nesiskiria niekuo, visi jaučiai ėda žolę. Gerai, "GŽ jaučiai" negauna grūdų- nedidelis, bet privalumas. Kiauliena. Gali skirtis labai smarkiai, bet... reikia ekstensyvių veislių ir ganyt lauke. Situaciją visi žinom. Išeitis: galingi ūkiai, kurie gali sau tą leist. Kitaip mūsų kiauliena niekuo ne kitokia nei ekologinių ūkių ar bet kokios kaimo bobutės. Paukštiena: gali labai skirtis, gali nesiskirt. Reikia augint ne krosinius broilerius, o specialiai kuriamus metisus arba stambesnes veisles. Taip pat pašarai, laivė ir pan.
Kiaušiniai. Gali labai skirtis, gali niekuo nesiskirt. Paukščių veislės, ganyklos ir pan.
Žodžiu, matom, kad "GŽ auginimo būdas" ar "GŽ kokybė"- tik tušti žodžiai, jeigu nepildomos konkrečios sąlygos ir produktas nesigauna realiai, bet kam juntamai pranašesnis. O čia jau reikalinga bendra strategija.