GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Bus tų sąlygų. Su hektarais tik pavyzdys.

O kaip bus praktiškai įgyvendinami tie standartai?
Nuo susijungimo momento tie, kas neturi gerų (nustatytųjų) sąlygų - atsisakys gyvūnų ir daržovių? O tie kas turi - augins tiems atsisakiusiems? Bet tai ką daryt su pvz šviežiu pienu, nepribėgiosi gi kas ryt iš Klaipėdos į Kauną.
Ar aš kažko nesuprantu.

Praktiškai jie jau įgyvendinti. Sutarėm, kad tai ne standartai (statiškas kriterijus), o minimalūs kokybės reikalavimai. Jie sudaromi pagal pas mūsiškius jau egzistuojančius pavyzdžius, ne paišomi nuo lubų. Tada tie, kas juos jau įgyvendino, turi galimybę gerint, o tie, kas dar ne ir nori laikyt tokius pačius gyvulius, turi sudaryt tam sąlygas. Kad minimalūs kokybės reikalavimai būtų išpildomi visur, kur tik produkcija pretenduoja į rinką. Pvz. nustatom minimalias laikymo sąlygas triušiams. Bent pas du iš mūsų jie gyvena voljeruose ir tai pasiteisina. Tai reiškia, kad šiai dienai minimalus reikalavimas triušių laikymui - voljeras su tam tikru vienam triušiui skiriamu plotu. Tas pats su pašarais ir pan. Ir su visais kitais gyvuliais.

Aš tai suprantu, kad gali gi gert pieną kokį nori, kokį turi ar kokį iš kur perki, tavo paties reikalas. Bet pardavimams produkcija turi atitikti reikalavimus.

Ir aš taip suprantu.

aaa, ok, visa tai liečia tik pardavimus, o ne asmeninį vartojimą/gyvenseną.

Nu ne, nežiūrėsiu gi aš ar Saulius melžia savo karvę, ar pas kaimynką pieną perka, ar krautuvėj

Dar dėl gyvulių nepaminėjom nuraginimo (ožkoms dabar labai madinga) ir kitokio žalojimo, tarkim uodegų ar ausų karpymo (čia gal tik šunims taip daroma, o gal jau ir neleidžiama, nežinau) kaip neleistino.
Dėl rišimų. Pas mane būna trys atvejai: 1) melžiant, nes kitaip karvė pati nusprendžia kada jau gana ir eina sau 2) veterinarui ar sėklintojui paprašius 3) kai vedu į ganyklą. Bet šis punktas manau nebūtinas ir galima ginti, ypač jei daugiau karvių, ne viena. Reikalingas šuo?, o gal ir nebūtinai, tiesiog nebandžiau

Nu čia jau smulkmenos.

Kur? Dėl nuraginimo?