Delfi.lt, Bernardinai.lt ir kt. puslapių straipsniai

Susiję su tema leidiniai, straipsniai, tinklalapiai, autoriai

Moderators: Mama Smilga, saulius, dage

Žibutė
Posts: 468
Joined: Mon Sep 06, 2010 11:17 pm
Location: Vilnius
Contact:

Re: Delfi.lt, Bernardinai.lt ir kt. puslapių straipsniai

Post by Žibutė »

Teoriškai ne
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Delfi.lt, Bernardinai.lt ir kt. puslapių straipsniai

Post by saulius »

Teorija- sausa šaka, kaip sakė vienas mūsų forumietis. Viską mes galim ;) .
Saulius Jasionis
MaryteN
Posts: 307
Joined: Sat Dec 25, 2010 3:54 pm
Contact:

Re: Delfi.lt, Bernardinai.lt ir kt. puslapių straipsniai

Post by MaryteN »

Netradicinis daržininkas: kuo daugiau netvarkos, tuo sveikesnis sodas
© Žurnalas "Moteris" (R. Mickevičiūtės nuotr.)
Netradicinis daržininkas: kuo daugiau netvarkos, tuo sveikesnis sodas 5
Paskelbta: 2014/07/20
Virginija Majorovienė, Žurnalas "Moteris"
Gamtinės žemdirbystės pradininkas ir propaguotojas Saulius Jasionis (45 m.) per dešimt metų Lietuvoje sukūrė unikalią ūkininkavimo mokyklą. Kaip natūralius gamtos dėsnius pritaikyti kasdieniame gyvenime?

Knygynuose vos pasirodžiusi Jūsų knyga „Gamtinė žemdirbystė“ (leidykla „Alma littera“) iškart tapo perkamiausia. Kokius tikslus kėlėte ją rašydamas?

Tiesiog pildžiau leidėjo pageidavimą – parašyti kuo paprastesnę, suprantamesnę knygelę apie šį žemdirbystės būdą plačiam skaitytojų ratui, mažo sklypo naudotojui. Joje pateikiau daug praktinės informacijos, stengiausi parodyti, kaip galima įrengti paprasčiausią daržą ir sodą, mažiausiomis darbo sąnaudomis užsiauginti sveiko maisto. Taip pat norėjosi sudominti skaitytojus dirvos, augalų ir gyvūnų gyvenimu bei tarpusavio ryšiais, paskatinti suprasti aplinkos būklės svarbą mūsų gyvenimui ir sveikatai.

Ar gamtinė žemdirbystė Lietuvoje yra naujas ūkininkavimo būdas?

Žemdirbystė egzistuoja tūkstančius metų. Beveik visą tą laiką valstietis rūpinosi, kad žemės derlingumas ne mažėtų, o bent jau liktų toks pat. Trąšų niekas negamino, reikėjo verstis turimų medžiagų. Pagrindinis ūkio modelis buvo natūrinis ūkis. Tokiame visos atliekos naudojamos derlingumui palaikyti. Augalais šeriami gyvuliai, o jų mėšlas grąžinamas į dirvą. Gamtinei žemdirbystei irgi rūpi palaikyti dirvos derlingumą, bet kartu – išsaugoti visą gamtinę aplinką. Ir ne dėl ekologijos mados, o dėl to, kad nualintoje aplinkoje patys badausime. Taigi gamtinė žemdirbystė nėra visai naujas dalykas, išskyrus tai, kad pradedame rūpintis gamtinės aplinkos išsaugojimu suprasdami jos svarbą mūsų gyvenimo ir ypač auginamo maisto kokybei. Iki šiol žemdirbys kovojo su natūraliomis gamtinėmis sistemomis, stengėsi kuo labiau atsiriboti nuo jų, o mes stengiamės kuo daugiau su jomis bendradarbiauti.

Jūsų knygoje man ypač įdomu skaityti apie dirvožemį, kaip jį aprašote.

Dirvožemis – didelės gyvų organizmų bendruomenės gyvenamoji vieta. Čia yra visų sisteminių grupių mikroorganizmų, taip pat kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų ir žinduolių. Dirva – tai tarsi žmonių miestai su daugybe gyventojų, kur kiekvienas užsiima kokia nors visuomenei naudinga veikla. Čia išvystytos komunikacijos, kurios natūralioje, nepažeistoje dirvoje veikia be sutrikimų. Yra ir puikus vandentiekis, ventiliacija, net visuomeninis transportas, kuriuo mikroorganizmai keliauja iš vienos vietos į kitą – ten, kur yra reikalingai. Transporto priemonės – tai visi dirvoje ir ant jos gyvenantys organizmai, savo kūnuose ir ant jų nešantys mikrobus bei grybų sporas iš vienos vietos į kitą. Tarp jų – ir mes.

Kuo gamtinė žemdirbystė skiriasi nuo ekologinės?

Žodis „ekologija“ ne visada teisingai vartojamas. Ekologija – tai mokslas, tiriantis organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką. Gamtinės žemdirbystės ūkį galima vadinti ekologiniu tuo atveju, jeigu jis darniai įsilieja į gamtines sistemas, tampa jų dalimi, joms naudinga dalimi. Bet kokios žemės ūkio veiklos, kai stengiamasi atsiriboti nuo gamtinių sistemų (nors tiesiogiai joms ir nekenkia), nedrįsčiau vadinti ekologiška. Vadinamoji ekologinė žemdirbystė – tik tuščias pavadinimas, nieko ekologiška ten nėra.

Netradicinis daržininkas: kuo daugiau netvarkos, tuo sveikesnis sodas
Žmogus gali daryti gamtai įtaką, net ją sunaikinti, tačiau sukurti jos nepajėgus.
© Žurnalas "Moteris" (R. Mickevičiūtės nuotr.)

Kuo gamtinė žemdirbystė pranašesnė už kitas agrotechnikas?

Ji paiso tik augalų poreikių ir kartu pasiekia maksimalią naudą – augdami palankiausiomis sąlygomis, augalai atskleidžia visas savo prigimtines savybes. Jokiais ekologiškiausiais būdais neįmanoma užauginti aukščiausios kokybės kultūrinių augalų. Gamtinė žemdirbystė leidžia gauti maksimalų derlių, apie kokį chemikai ir artojai nė nesvajoja. Per milijonus evoliucijos metų gamta sukūrė gyvybės valdymo mechanizmus ir ne tik išgyveno – ji klesti. Visi dirvoje ir augaluose vykstantys procesai sukurti gamtos – ne žmogaus. Žmogus gali daryti jiems įtaką, net sunaikinti juos, tačiau sukurti jų nepajėgus. Tikrąjį derlingumą gamtinėse sistemose užtikrina šviežios augalų liekanos dirvos paviršiuje ir jas skaidantys mikroorganizmai. Dažname sklype nėra nei vieno, nei kito. Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad dirva turi būti nuoga, tad mikroorganizmai lieka be maisto. Dirvos kasimas ardo jos struktūrą. Grumsteliai, iš kurių sudarytas dirvožemis, virsta dulkėmis. Sugriaunamos dirvos komunikacijos, ji nebeaprūpinama vandeniu ir oru. Kadangi į dirvą negali patekti anglies dvideginis ir nesusidaro anglies rūgštis, augalai netenka savo įprasto maisto – anglies rūgštyje ištirpusių junginių. Kasant dirvą 5-erius metus išnyksta dauguma mikrobų; dirvos paviršiuje nėra augalų liekanų – išnyksta saprofitai; trūksta oro ir drėgmės, nėra šviežio maisto – išnyksta augalų pagalbininkai (simbiontai). Lieka gyvi augalai, bet ir tie organizmai, kurie jais maitinasi, – ligų sukėlėjai. Kai kurie saprofitai iš bado virsta aktyviais parazitais. Dirbdamas žemę žemdirbys nuolat sprendžia savo paties kuriamas problemas. O jų vis daugėja. Tai mažų mažiausiai neprotinga.

Iš Jūsų knygos supratau, kad dirvos derlingumą lemia ne joje esantis maisto medžiagų kiekis, o biologinis aktyvumas, mikroorganizmų veikla. Tačiau sakoma, kad cheminė žemdirbystė yra intensyvi, o ekologinės kryptys ekstensyvios.

Mums meluojama. Žemdirbystės intensyvumą lemia ne cheminių medžiagų naudojimas ar nenaudojimas, o augalų mitybos intensyvumas. Gamtinėje žemdirbystėje užtikrinama sklandesnė ir labiau subalansuota augalų mityba, taip pat didesnis maisto medžiagų kiekis, todėl ji gali būti gerokai intensyvesnė už chemizuotą. Gamtoje tvarka tokia: kiekvienas organizmas pasisavina maždaug trečdalį suvartoto maisto, o kitą grąžina aplinkai. Dirvoje be augalų maitinasi ir mikroorganizmai, jie dauginasi ir naudoja energiją savo veiklai. Ši energija niekur nedingsta – ji lieka dirvoje ir sukasi mažame jos medžiagų apykaitos rate. Visa, kas vaisiuose ir kitose valgomose augalų dalyse mums maloniausia ir vertingiausia, sukurta mikroorganizmų. Kuo daugiau augalas su jais bendrauja, tuo geresnė jo kokybė.
Dirva – tai tarsi žmonių miestai su daugybe gyventojų, kur kiekvienas užsiima kokia nors visuomenei naudinga veikla.
S. Jasionis

Kuo naudingas dirvai mulčias?

Mulčiuodami dirvą atkartojame gamtoje vykstantį dirvodaros procesą, geriname dirvos struktūrą, užtikriname augalams visavertę mitybą. Mulčiuojame bet kokias augalines atliekas – žolę, šiaudus, pjuvenas, medžių žievę, šakeles, lukštus, kevalus, lapus. Mulčias saugo dirvą nuo temperatūros svyravimų, kuria augalams palankų drėgmės režimą, sąlygas gyventi naudingiems mikroorganizmams. Jų veikla tiesiogiai lemia augalų sveikatą, atsparumą, derlingumą bei maistinę vertę. Mulčias – puiki vieta gyventi naudingiems vabzdžiams, kurie neleidžia išplisti sodo ir daržo kenkėjams.

Pasak Jūsų, daržus reikia kurti žiemą. Darže – kaip versle – pradedame nuo plano. Knygoje pateikiate nemažai daržo planavimo, zonavimo pavyzdžių. Į ką reikia atkreipti dėmesį?

Daržo dirva turi būti laidi orui ir vandeniui, daržas – kiek įmanoma – apsaugotas nuo vėjo. Tai viena svarbiausių didelio derlingumo sąlygų. Visą energiją daržas gauna iš skaidomų augalų liekanų, todėl aktualu, kad išsiskyręs anglies dvideginis nebūtų nupūstas, kad kuo daugiau jo patektų į dirvą. Tad oro judėjimas prie pat žemės turi būti kuo mažesnis. Jeigu daržą mulčiuojate, apsodinkite jį aukštesniais augalais – uogakrūmiais, daugiametėmis gėlėmis, topinambais ir kt. Įvairių augalų gyvatvorė saugos daržą ir nuo kenkėjų. Žiedai vilios plėšriuosius vabzdžius, o tanki augmenijasaugos nuo karščio ir lietaus.

Įdomu, kad niekaip nekovojate su augalus puolančiais kenkėjais.

Su kenkėjais kovoja patys augalai. Piktžolės arba kai kurie prieskoniniai augalai juos klaidina. Pavyzdžiui, į didelį kopūstų lauką kenkėjus privilioja kopūstų kvapas. Jei tarp jų auginsime mėtas, kraugerius suklaidinsime, ir mūsų daržovės liks sveikos. Tradiciniai daržininkai yra įpratę, kad bulvės serga maru (fitoftoroze), jas graužia kolorado vabalai. Galiu patikinti, kad gamtinėje žemdirbystėje šių rūpesčių nėra. Bulvių maras – grybelinė liga, ja serga tik silpni augalai. Matyt, purioje dirvoje ir po akytu mulčiu auginamos bulvės gauna subalansuotą mitybą, nepatiria streso, todėl yra stiprios, ant jų lapų yra daug gerųjų bakterijų, o šios neleidžia sudygti fitoftoros sporoms. Dėl kolorado vabalų aiškaus atsakymo nėra. Gal stiprūs augalai gamina daug solanino – nuodo, kuris nepatinka vabzdžiams, galbūt mulčias pritraukia daug vabzdžių entomofagų, kurių lervos suėda korolado vabalų kiaušinėlius ir lervutes.

Kuo daugiau naudojama cheminių preparatų, tuo aršiau amarai, vaisėdžiai ir kt. puola daržus bei sodus. Negelbsti ir dilgėlių ar kitų žolių antpilai, muilas, pelenai. Visi vabzdžiai, kenkėjai yra mitybos grandinės dalis – jie patys yra maistas kitiems gyviams, kurių dauguma – taip pat vabzdžiai. Kenkėjų antplūdžiai bus natūraliai suvaldomi, jei sode visą sezoną (nuo pavasario iki rudens) bus kuo daugiau ir įvairesnių žydinčių nektaringų augalų. Mat daugybė vabzdžių savo lervas maitina kitų vabzdžių lervomis ir kiaušinėliais, o patys minta nektaru ir žiedadulkėmis. Kita, sode turi būti vabzdžiams tinkamų slėptuvių nuo lietaus, vėjo, nakties vėsos. Tam tinka stora sodo paklotė, tanki žolė, krūmai, šakų krūvos. Taigi nesistenkite sode įvesti blizgios tvarkos: kuo daugiau netvarkos, tuo sveikesnis sodas. Trečia, turi būti geros sąlygos vabzdžiams žiemoti. Sugrėbtus lapus naudokite kaip mulčią, leiskite ramiai ištverti žiemą visiems vabzdžiams, o jau kitais metais šie tegul aiškinasi tarpusavyje. Tegul jūsų sode būna smulkių paukštelių, ežių, šikšnosparnių, kirstukų, kurmių. Kurmis sode – naudingiausias gyvūnas: jis suėda daug grambuolių lervų ir kurklių, gerina dirvos ventiliaciją.

Auginate ir saugote senovinių veislių vaismedžius, uogakrūmius, uogas ir daržoves. Kaip jas susirinkote?

Tai truko ne vienus metus. Rinkau iš žmonių, skiepijau, dauginau, saugojau. Birželį, kai pasirodys šis „Moters“ žurnalo numeris, turbūt jau valgysime išsiilgtas braškes. Jos gamtinės žemdirbystės sąlygomis užauginamos tokio skonio... Tokių iki šiol neragavote. Reikia leisti uogoms augti pačioms priimtinoje aplinkoje – tada jos bus ypatingos kokybės. Norint suprasti, kokių sąlygų reikia kokybiškiausiam produktui užauginti, svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis gyveno laukiniai to augalo ar gyvūno protėviai. Kuo veislė artimesnė laukiniam protėviui, tuo ji vertingesnė.

Prieš dešimtmetį, kai ėmėtės gamtinės žemdirbystės, galvojote tik apie augalus – apie daržą ir sodą. Dabar Jūsų ūkyje yra bičių, naminių paukščių, gyvulių.

Teko atsikvošėti: gyvūninis maistas sudaro didesnę mūsų raciono dalį, tad skirti visą dėmesį augalams nėra teisinga. Didelis ar mažas ūkis pilnavertis gali būti tik tada, kai jame yra suderinti ir vieni kitus papildo trys pagrindiniai komponentai: augalai, gyvūnai ir žmonės.

Savo knygoje rašote, kad grūdai vištoms yra netinkamas maistas. Kodėl?

Nuo 1930 metų, kai atsirado pirmieji pramoniniai paukštynai, iki dabar atlikta nemažai mokslinių tyrimų. Jie parodė, kad grūdais lesinamų ir laisvai besiganančių vištų kiaušinių sudėtis skiriasi pastarųjų naudai. Naminių vištų protėviai yra keli ir dabar gyvena Pietų ir Pietryčių Azijos džiunglėse, minta vabzdžiais, jų lervomis, moliuskais, žalumynais, vaisiais, smulkiomis sėklomis. Kviečiai ar miežiai tropiniuose miškuose neauga, vištų virškinimo sistema per šimtmečius nepasikeitė, ji natūraliai nėra pratusi įsisavinti grūdų. Mūsų pačių praktika rodo, kad viščiukai, nuo pirmos dienos lesinami tik gyvūniniu maistu ir žalumynais, kruopų kaip maisto nepripažįsta. Prieš šimtą metų kaimuose vištos gyveno vien iš to, ką Dievas duoda. Yra užregistruota atvejų, kai jos sulaukėjo ir miškuose tiek prisidaugino, kad imtos medžioti. Ir žiemą išgyvendavo, ir pavasarį viščiukų priperėdavo, ir juos užaugindavo. Mums svarbu turėti tokių vištų, kurios tinkamoje aplinkoje prasimaitintų visus metus pačios – žmogui kuo mažiau padedant. Ne todėl, kad tingime lesinti, o todėl, kad tik taip jos apsirūpina tinkamu maistu. Geriausios sąlygos vištoms maitintis yra mulčiuotuose soduose. Ten jos laisvai kapsto paklotę ir pakankamai prisirenka sliekų, kirmėlių, vabzdžių, šaknų ir kt.

Skaičiau, kad žolės gyvybei palaikyti reikia gyvulio. Vegetatyviniai pumpurai yra prie augalo pagrindo, tad kai žvėrys nuėda viršūnes, žolė labiau klesti. Laukiniai gyvūnai negrįžta į tą pačią vietą, iki žolė sustiprėja.

Mes gyvename apsupti laukinės gamtos: netoliese teka upė, yra miškas. Nuo mažų dienų stebiu gamtą. Daug ką atradau smalsumo vedamas. Jei paklaustumėte, koks augalas yra vertingiausias, atsakyčiau – žolė. Pati nereikliausia, visapusiškai geriausia kultūra. Auga visur, jai nereikia priežiūros, jos nenualina ligos ar kenkėjai, ji sukaupia daug saulės energijos. Iš žolės „gaminama“ mėsa, pienas, kiaušiniai, oda, vilna, o daržininkai gamtininkai mulčiuodami žolę užsiaugina daržovių. Jei neturėtume nė vieno kultūrinio augalo, bet turėtume daug žolės, mūsų gyvenimas nė kiek nesuprastėtų, galbūt net pagerėtų. Būtume sotūs ir apsirengę.

Dešimt metų skaitote paskaitas, mokote sodininkus ir daržininkus, kaip nereikia dirbti žemės. Ar didelį būrį bendraminčių sutelkėte? Kokie tai žmonės?

Jau susibūrė daugiau kaip tūkstantis. Tai žmonės, ieškantys savito gyvenimo būdo. Atsakingo požiūrio į aplinką, gerbiantys gamtą. Dauguma jų ūkininkauja mažuose sklypuose, nenori valgyti nitratais užterštų daržovių ir vaisių, alinti žemės.

Gal planuojate kurti gamtinės žemdirbystės gyvenvietes?

Nusipirkome daugiau žemės, tad šį sezoną kviesime visus norinčius prisijungti, atvykti pas mus su palapinėmis, pagyventi, pažiūrėti, kaip tvarkomės, gal ir įsitraukti į ūkio darbus. Bagdoniškių kaimas (Stakliškių seniūnija) yra Prienų rajone.

Hipių kolonija?

Panašiai.

Koks Jūsų požiūris į žmogaus ir gamtos sąjungą?

Žmogus yra tos pačios gamtos dalis. Jis neturėtų kenkti gamtai, kaip normalus vaikas neturėtų kenkti savo tėvams. Deja, žmogus, nors yra protinga būtybė, daug ką daro prasilenkdamas su sveiku protu: teršia, niokoja aplinką, kurioje gyvena, nuodija atmosferą ir nuodijasi pats. Daug ką darome ne taip, ir gamta už tai mums nepadėkos.

Ar civilizuotas žmogus gali būti draugiškas gamtai?

Manau, kad negali. Žmonėms nepavyko išspręsti laukinės gamtos ir civilizuotos būties konflikto. Palikę pirmąją, jie kartu prarado gebėjimą tenkintis tuo, kas būtina.

Kas bus, kai apie gamtinę žemdirbystę išmanysime viską ir nieko nauja žinoti nebereikės?

Tada mūsų gyvenime neliks žodžių „reikia“, „darbas“. Dirbsime savo malonumui, valgysime tik patį skaniausią, vertingiausią ir nieko nekainuojantį maistą, mūsų buitis taps sveika prabanga, tarnaujančia mūsų gerovei, o ne atimančia jėgas. Gamta savarankiškai – be žemės ūkio specialistų paslaugų – augina augalus, gyvūnus ir visą gyvąjį pasaulį aprūpina pačiu geriausiu maistu. Jos dėsnius galime ir turime pritaikyti kasdieniame gyvenime – tik taip žemdirbystė taps ne aplinkos ir žmonių naikinimo priemone, o gyvybės ir sveikatos šaltiniu.

Kas yra gamtinė žemdirbystė?

„Kuo paprasčiau, naudojant kuo mažiau energijos ir lėšų apsirūpinti maistu – pačiais geriausiais, naudingiausiais ir sveikiausiais produktais. Ūkininkaujant šiuo būdu nereikia įdirbti žemės, sumažėja ravėjimo, laistymo, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais darbų. Gamtinė žemdirbystė – tai atskirų kultūrų auginimo technologija, bet svarbiausia – pasaulėžiūra, teigianti, kad mūsų maistas yra ne ūkio, o visos aplinkos gaminamas produktas. Todėl aplinka tampa neatsiejama sveiko sodo, daržo, ganyklos dalimi, ji visa pasitelkiama maistui kurti.

Kita užduotis – pasiekti kuo didesnį žemės ūkio rentabilumą. Gamtoje dirvožemiai nenusialina, gamtinės sistemos nuolat didina savo produktyvumą. Deja, dabartinėmis technologijomis dirbama žemė derlingumą praranda. Mes siekiame tai apversti aukštyn kojomis ir mums sekasi.
Matome, kad žmogaus prižiūrimos ir kontroliuojamos žemės ūkio naudmenos nuolat atakuojamos gamtinių sistemų, gamta stengiasi sunaikinti pernelyg sukultūrintus mūsų daržus, sodus, ganyklas. Ir stengiasi ne veltui, nes dabartinės žemė ūkio naudmenos – tai žaizdos gamtos kūne, gamta tiesiog jas gydosi. Todėl svarbiausia šios žemdirbystės užduotis – suprasti gamtos dėsnius, jų veikimo principus ir žemės ūkį tvarkyti taip, kad gamtai būtų naudinga. Gamtoje vienodai griežtai naikinami ir žalingi, ir nežalingi organizmai. Paliekami ir puoselėjami tik naudingi.

Todėl žemdirbystė turi tapti ne nežalinga, bet realiai naudinga gamtinėms sistemoms. Deja, dauguma „ekologų“ ir ekologiškai gyventi besistengiančių žmonių įsivaizduoja, kad didžiausias pasiekimas – nekenkti aplinkai. Turiu nuliūdinti: nekenkti ar kenkti – beveik tas pats. Gamta palaiko ir palieka gyventi tik tai, kas naudinga, įneša konkretų indėlį į bendro gamtos organizmo gerovę.“

http://www.moteris.lt/manonamai/netradi ... z38PYZcZ00
Mama Smilga
Posts: 1831
Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
Contact:

Re: Delfi.lt, Bernardinai.lt ir kt. puslapių straipsniai

Post by Mama Smilga »

Didelis dėkui, Maryte, kad įdėjot visą straipsnį. Juk ne visi moteriškus žurnalus skaito.
MaryteN
Posts: 307
Joined: Sat Dec 25, 2010 3:54 pm
Contact:

Re: Delfi.lt, Bernardinai.lt ir kt. puslapių straipsniai

Post by MaryteN »

O aš dėkoju Dovilei, kuri tą straipsnį surado ir man papasakojo!
Eimutė
Posts: 682
Joined: Thu Sep 23, 2010 1:08 pm
Location: Širvintos
Contact:

Re: Delfi.lt, Bernardinai.lt ir kt. puslapių straipsniai

Post by Eimutė »

Širvintos
Post Reply

Return to “Literatūra”