GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Monokultura yra vieno augalo auginimas. Javu laukas jau yra monokultura, nors ten tarp javu auga rugiageles ir kitos piktzoles, taciau javu laukas vis tiek laikomas monokultura.

Jau ne pirma karta iskilo klausimas forumieciams kur ta riba, kada monokultura, o kada jau ne. Bandeme apibrezti ir lygtais kalbejome apie 20 augalu rusiu vienu metu auganciu viename are.

Kitaip tariant, pasodinai po siaudais bulviu ara ir jeigu atejes tarp bulviu nesuskaiciuoji 20 kitu augalu rusiu, tada tai vadinama monokultura. Ar taip?

Mikroorganizmai su grybeliais bus visada, bet šiuo atveju mums svarbiau kiek rūšių augalų auga ploto vienete. Niekur niekas neskaičiavo, kiek ten jų turėtų būt. Bet mes norim (ir sertifikavimo taisyklės tą numato), kad GŽ plotuose biologinė įvairovė negali būt mažesnė nei apylinkėse, jeigu aplinka natūrali, o jeigu nenatūrali- įvairovė turi būt didesnė. Todėl apibrėžiant monokultūrą mūsų atveju siūlyčiau remtis mūsų ekosistemų biologine įvairove. Kitas dalykas: kokiam plote skaičiuojam augalų rūšis. Manau, kad aras- kiek per didelis plotas, bet kv.metras- per mažas. Jeigu apibrėšim rūšių skaičių are- gali būt didžioji dalis vien bulvės, o kur nors pakraščiuke visos kitos rūšys po vieną vienetą. Teoriškai tai jau ne monokultūra, bet praktiškai- monokultūra. Esmė juk ne tiek rūšių skaičiuje, kiek augalų tarpusavio bendravimo poreikyje ir ekosistemos ryšių palaikyme. Esmė tame, kad gamta neturi jaust GŽ intervencijos, mūsų daržai, sodai ir ganyklos turi natūraliai įsiliet į natūralias ekosistemas.

Jeigu remtis skaičiais, kad mūsų mišriuose miškuose ir natūraliose pievose yra apie penkiasdešimt augalų rūšių kvadratiniame metre, turėtume maždaug to ir prisilaikyt. Ir nepamiršt, kad darže ar sode prisideda naujos rūšys, kurios gal kartais pakeičia laukines, o kartais ne. Todėl šį skaičių reikėtų dar padidint. Jeigu saičiuojant are- sakyčiau logiška būtų ne mažiau šešiasdešimties rūšių, įskaitant samanas arba bent penkiasdešimt aukštesniųjų augalų rūšių. Tą patį taikyt tiek daržui, tiek sodui, tiek ganykloms.
Šiaip žemdirbystėj galima augint dvi rūšis viename lauke ir jau ne monokultūra, bet mes neturėtume vadovautis kažkieno taisyklėmis. O jeigu taisyklės- jos turi būt pagrįstos gamtiniais principais.

Todėl aras bulvių po šiaudais būtų pati tikriausia monokultūra ir jokiu būdu ne GŽ .

Ir rūšys- ne veislės. Jeigu are auga dvidešimt veislių pomidorų, jie skaičiuojami kaip viena rūšis.
Gali pasirodyt, kad pradedam išsigalvot neįmanomus dalykus, atseit anksčiau tas nebuvo akcentuojama, o dabar daroma, kad būtų tik sunkiau, bet aš taip nemanau. Yra gerai pastebėt savo klaidas ir jas taisyt. GŽ vystosi ir tobulėja, jos vizija pakankamai aiški, todėl toks monokultūros apibrėžimas (remiantis rūšių skaičiumi natūraliose bendrijose) man atrodo labai logiškas.

Reikes skaiciuotis, bet man atrodo nelogiska.
Sakykim , noriu pasodinti ara pomidoru, juos mulciuoju pievoj, Is po mulco islis siek tiek zoles. Takelius min dziosiu , tai is kurr paimti tu 60 rusiu

is ten paimsi, kad pasodinsi du pomidorus viename are ir keleta kitu augalu plius galimai laukiniu

Matot, Arvydai, gali būt visokių atvejų. Kitas sakys, kad jis nori augint dešimt arų bulvių pagal GŽ ir jam niekaip neišeina laikytis šitos taisyklės. Kitas sakys, kad jam būtinai reikalingas pushektaris pjaunamos vejos iš sėtinės žolytės. Bet jeigu mes visi sutinkam, kad GŽ turi būt draugiška gamtai technologija, kad GŽ neturi skurdint ekosistemų, įsivaizduojam GŽ kaip darnią veiklą, turim laikytis gamtos nustatytų reikalavimų. Ne aš sugalvojau, kad tiek rūšių augalų mūsų platumose auga. Jeigu imt pvz. natūralios pievos augmeniją, ten gal rastumėm ne penkiadešimt, o tris šimtus ar daugiau rūšių, bet ne tam pačiam kvadratiniam metre. Penkiasdešimt- tai minimaliausias minimumas, jeigu are.
Nes jeigu nesivadovaut "gamtiniais" skaičiais, tai kuo tada vadovautis? Sugalvot, kaip mums patogiau? Tuomet GŽ netenka prasmės...

Kas ka sakys , man nelabai idomu. Man idomiau praktika, teoretikai tegu varo savo.
Vistiek nieko nesupratau. Mes remiames ne laukine gamtininkyste. Pas kiekviena bus jau paruosta dirva, ji kiekvienais metais mulciuojama, gal ten ir bus tu 60 rusiu.
nAWIJA - as nejaunas beris , kad po darzus lakstyti, pasodinsiu topinamba vienam gale , o kita uz kilometro.

Būtent, visa GŽ remiasi gamtiniais principais, o įvairovė- vienas iš jų. Negalim vienų principų priimt, nes jie mums patogūs, o kitų atmest, nes nepatogūs.