GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Tai jei nezinot, tai nereikia ir rasyt.
Visdelto, mane domina klausimas, kuri jus kardinaliai iskreipet
Taciau imkim kad ir paprasta gamta. Jei kada teko rinkt melynes, ar vienas krumelis auga vienam are, zemuogiu pieveles, laukiniai avietinai, laukines morkos ir t.t. Tai ne mano ismislas, tai gamta taip surede.

Su tais mėlynių plotais tikrai įdomiai gaunasi. Arba samanynais - irgi didžiuliai plotai nustelbę viską aplink. Bet miškas yra galutinė gamtos pusiausvyros forma mūsų kraštams. Todėl vertinti reiktų gal kitaip.
Bet kaip su pievomis, tai neįsivaizduoju. Kodėl būtent tokie skaičiai augalų? Išvis girdėjau, kad norint suformuoti visavertę pievą, reikia siekti 200 augalų rūšių joje...

Vaje vaje, kaip reiks perkamus ariamus hektarus normalia pieva paversti. Bus reikaliukų.

Gerai, pasiaiškinkim. Buvo paminėti mėlynynai, žemuogynai, avietynai ir laukinės morkos. Mėlynynai: juose iš tikrųjų nedaug rūšių aukštesniųjų augalų, bet labai daug samanų ir kerpių. Šiaip pušynuose auga tikrai mažiau augalų rūšių, apie dvidešimt- trisdešimt kvadratiniame metre, bet tai tik tarpinė, besivystanti sukcesija, su laiku jų daugėja. Jeigu kalbam apie sodintus (kuo tankiau) pušynus, kurie dirbtinai "prižiūrimi", t.y. šalinami "menkaverčiai" medžiai ir krūmai- tai tokio paties natūralumo ekosistema kaiop ir daržas. Tas pats su samanynais. Samanos ir kerpės- pionieriai, jos auga ten, kur niekas kitas negali ir paruošia dirvą kitiems augalams. Tai irgi pirmosios ekosistemos vystymosi stadijos, vėliau sistema evoliucionuoja ir rūšių vis daugėja. Jeigu mes savo daržus ir sodus priskirsim prie pirmųjų stadijų, tuomet turim leist juose laisvai evoliucionuoti augalų bendrijoms ir labai greitai gausim reikiamą rūšių skaičių. O jeigu prie išsivysčiusios, pilnai funkcionuojančios, produktyvios ir gaminančios pridėtinę vertę sistemos- turim laikytis jos dėsnių ir padėt jai kuo greičiau susiformuot.
Žemuoynai: paskaičiuokit augalų rūšis are pievos žemuogyno, klausimų nekils.
Avietynai: naujuose avietynuose, kurie paprastai išauga biržėse, augalų rūšių skaičius gali ir nesiekti penkiasdešimties kv. metre, bet labai trumpam, po dviejų metų ten bus visko. Mono avietynas- ypatingai laikina miško stadija. Pastebėkit.
O apie laukines morkas net neturiu ką pasakyt. Jos auga tik pažeistoje velėnoje, niekada neauga dideliais mono plotais. tarp jų visada pilna kitų augalų.
Simai, teisingai, miškas- galutinė stadija mūsų krašte. Bet ne mėlyninis pušynas, o retas lapuočių miškas, ąžuolynas arba skroblynas su gausia žoline augmenija. Maždaug kaip Belovežo giria arba kažkas jau panašaus yra Vidzgirio bot. draustinyje. Taip pat teisingai, kad pievoje turi būt tiek augalų rūšių, tiksliau dar daugiau, bet pieva užima didelį plotą, o kvadratiniame metre būna vid. penkiasdešimt. Tiesiog pievos augalai netolygiai pasiskirstę.

Tai gal geriau eit prie varijanto kiek are pvz; bulviu krūmų gali augti kad netrukdytu sistemai.
pvz. skrisdamas paukščiu burys nusileidžia pievoj pailsėt ir pasėja kokiu sėklu,tai pagal nawja gaunas didelis isikišimas.

Stambiosioms daržovėms tiks apibrėžimas - kiek leistina augalų į arą. Smulkioms - kokio dydžio ploteliai ir tarpai tarp jų, užimti vietine augmenija.

Bet jeigu stambių daržovių are mažai, o visas kitas plotas mulčiuojamas?

Paklotė turi dengti tik tokį plotą aplink augalą, kurį jis maksimaliai pridengia savo lapais brandos metu.

Už "vainiko" ribų jau turi styroti vietinė augmenija.

Smulkiųjų daržovių plotelių ribose gal ir leistina ištisinė paklotė? Bet tada reikšmę turės plotelių PLOTIS.

Ištisinė paklotė priimtina tik būsimų lysvių ruošimui.

Jei morkų plotelis pailgas, beveik visos jos gauna laukinę kaimynystę. O jei tokio pat ploto burbulas? Vidurinės bus jau nebe gamtiškos. Teks apmąstyti šią geometriją.