Nauja knyga apie gamtinę žemdirbystę

Susiję su tema leidiniai, straipsniai, tinklalapiai, autoriai

Moderatoriai: Mama Smilga, dage, saulius

Re: Nauja knyga apie gamtinę žemdirbystę

Standartinė saulius » Tre Kov 04, 2015 12:11 pm

Balandį bus prekyboj.
-1.jpg
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Nauja knyga apie gamtinę žemdirbystę

Standartinė Mama Smilga » Tre Kov 04, 2015 3:21 pm

Pranešiau šeimoj, mano vaikis iškart klausia: kaip atrodo? Sakau: jaučiasi, kad to pat dailiniko... "A, tada gerai" :P
Tikrai gražus viršelis.
Nors daug žinau, bet visvien smalsu, ką ir kaip ten viduj sudėjai.
Mama Smilga
 
Pranešimai: 1829
Užsiregistravo: Tre Bal 06, 2011 12:48 am

Re: Nauja knyga apie gamtinę žemdirbystę

Standartinė saulius » Tre Kov 04, 2015 3:26 pm

Jo...viduje yra šis tas, ko mažai kas tikėjosi. Na, nebent mane gerai pažįta :)
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Nauja knyga apie gamtinę žemdirbystę

Standartinė Mama Smilga » Tre Kov 04, 2015 3:38 pm

A, tai čia kaip ir testas gausis: gerai pažįstam, ar ne? Och, dar įdomiau.
Mama Smilga
 
Pranešimai: 1829
Užsiregistravo: Tre Bal 06, 2011 12:48 am

Re: Nauja knyga apie gamtinę žemdirbystę

Standartinė saulius » Tre Kov 11, 2015 11:21 pm

Tik šiame forume. Pateiksiu kelias ištraukas iš knygos.
Šiandien, nors pripažįstame, kad protėvių daržai buvo sveiki ir produktyvūs, o juose augančios daržovės daug skanesnės ir vertingesnės už dabartines, ne visada turime galimybę naudotis jų žemdirbystės būdais, o atgaivinti dirvožemius reikia kuo skubiau. Todėl mums svarbu suderinti tradicinį daržą kaip realų maisto šaltinį su gamtine žemdirbyste. Suderinti be fanatizmo, pasinaudojant ir gamtinės žemdirbystės teikiamais privalumais, ir protėvių patirtimi. Taigi, pirmoji knygos tema: senosios ir gamtinės daržininkystės sąjunga, produktyvaus gamtinio daržo įkūrimas ir priežiūra.

Kita knygos tema – atradimai ir praradimai. Civilizacija vystosi vis spartesniu tempu ir tarp visų kitų privalumų garsėja naujais atradimais visose mokslo, ūkio, buities srityse. Dar labiau ji garsėja praradimais. Iki kaklo apsiginklavę elektronikomis ir plastikais, mes jau neturime nei normalių būstų, nei drabužių, švaraus vandens ir žuvingų upių, sveikų miškų ir nektaringų laukinių pievų, natūraliai derlingų dirvų ir normalaus maisto. “Sintetine” tapo ir daržininkystė. Naujos mados, tame tarpe ir vadinamos nuvalkiotu “eko” vardu, naujos, vis mažesnę maistinę vertę turinčios augalų veislės, nesibaigiantis naujovių troškimas nejučia užgožia racionalų protą ir tikros vertės pojūtį. Todėl šioje knygoje akcentuoju mūsų paveldo daržoves, kurios išnyko kaip dūmas iš daržų ir virtuvių. Vertingiausios kultūros, ilgus šimtmečius lydėjusios ir maitinusios mūsų protėvius, buvo pakeistos menkavertėmis, darančiomis žalą sveikatai ir apsunkinančiomis pačią daržininkystę. Mes stengiamės atgaivinti tai, kas prarasta. Daržo kultūros paveldas, buvęs skaudžiu praradimu, tampa nauju atradimu – mes iš naujo atrandame paprastą, racionalią daržininkystę ir tikrą vietinių, įprastų daržovių skonį.

Trečioji knygos tema – sėklininkystė. “Katino dienos” baigėsi. Daržininkai, norintys auginti ir valgyti tikrai aukštos kokybės daržoves, retai gali nusipirkti tam tinkamų sėklų. Rinkoje karaliauja visai kitos paskirties maistiniai augalai. Mes turime rinktis: arba patys užsiauginsime visas reikalingas sėklas ir kursime bei išlaikysime sau tinkamas veisles, arba mūsų daržininkystė, skirta vertingo maisto auginimui, pasmerkta. Turėsime tenkintis tuo, ką mums pateikia prekybininkai. O tendencijos jums, tikiuosi, žinomos. Šiandien tik beviltiškas naivuolis gali įsivaizduoti, kad kažkam be jo paties gali rūpėti jo maisto kokybė.

Ir ketvirtoji tema – daržininkystės verslas. Čia mes taip pat turime pasirinkimą: arba gamtinė žemdirbystė užims maisto rinkoje deramą vietą ir tuo užsiimantiems žmonėms taps pragyvenimo šaltiniu, arba ji išnyks ir papildys aukščiau minėtų praradimų sąrašą. Šiandien visuomenė supranta tik tokias žaidimo taisykles: pelningas užsiėmimas – reikalingas, nepelningas – nereikalingas. Joks tradicinis ūkininkas nesusižavės gamtine daržininkyste, jeigu ji bus mažiau pelninga už tai, ką jis darė iki šiol. O vien ūkininkų neužtenka, gamtinės žemdirbystės produktas turi tapti paklausia, geidžiama preke. Jeigu jis tokiu taps, ūkininkai bus priversti tokį produktą gaminti. Štai jums sąžiningas verslas: čia nereikia kurti viliojančių reklamų, nereikia nieko meluoti, čia tereikia elgtis sąžiningai.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Nauja knyga apie gamtinę žemdirbystę

Standartinė saulius » Tre Kov 11, 2015 11:35 pm

Senoji lietuvių ir kaimyninių kraštų daržo kultūra stovėjo ant penkių pagrindinių “kampų”. Tai penkios “strateginės” kultūros, be kurių buvo neįsivaizduojamas žiemos stalas. Visos jos labai nelepios, atsparios mūsuose įprastoms staigioms orų permainoms. Visos jos buvo šimtmečiais auginamos dideliais kiekiais ir sudarė pagrindinę augalinio maisto dalį. Tai ropės, baltieji gūžiniai kopūstai, ridikai, burokėliai ir griežčiai.

Taip pat nuo seno auginama daug žirnių, tačiau jie auginti laukuose, daržo kultūra tapo neseniai. Be minėto sąrašo dar nuo seno auginami agurkai. Jie – vienintelė iš tropinių kraštų kilusi daržovė, praėjusi ilgą prisitaikymo (selekcijos) kelią ir sėkmingai pritapusi šiauriniuose daržuose bei pamėgta virtuvėje. Tačiau agurkai – jau tik užkandis, labiau prieskonis, o ne pagrindinis maistas.

Visa kita auginta mažesniais kiekiais ir strateginės reikšmės mityboje neturėjo (pvz. pupos ir česnakai) arba atsirado palyginti neseniai ir įsitvirtino tik todėl, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių išstūmė seniau augintas vertingesnes kultūras (pvz. bulvės), arba įsitvirtino kaip naujovė, turinti visai kitokį, neįprastą skonį ir sukurianti nišą naujiems patiekalams (pvz. pomidorai, pupelės), arba tiesiog kaip plintančios vartojimo kultūros ir mados auginti ir vartoti kuo įvairesnį maistą pasėkmė (pvz. dumplainiai, baklažanai). Tiesa, tarp naujai atsiradusių kultūrų yra vertingų ir paprastai auginamų, todėl apie kai kurias taip pat kalbėsime. Nekalbėsime tik apie tas, kurios yra ar nėra – jokio skirtumo. Jeigu mes norėtume auginti viską, kas, įdedant pakankamai pastangų, galėtų augti mūsų sąlygomis, niekada nebūtų galo. Juk selekcijos būdu galima pritaikyti mūsų klimatui vis naujas ir naujas kultūras. Klausimas: ar tikrai to reikia ir ką mums tas duotų? Todėl šitoje vietoje man priimtinesnis protėvių ūkiškas racionalumas – auginti tiek, kiek reikia ir tik tą, ko tikrai reikia. O visa kita palieku entuziastams, kuriems daržas – ne tiek maisto šaltinis, kiek laisvalaikio praleidimo būdas.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Nauja knyga apie gamtinę žemdirbystę

Standartinė saulius » Tre Kov 11, 2015 11:45 pm

DARŽELIS tema daugiau moterims ...tai nėra kažkoks antraeilis dalykas mūsų gyvenime, kvapai – tokia pat kultūrinio identiteto dalis, kaip ir maistas. Žmogaus gyvenamosios aplinkos kvapai tiesiogiai įtakoja jo psichiką, o pasekoje visas organizmo funkcijas ir gyvenimo būdą. Šiuo požiūriu darželis ne mažiau svarbus už daržą, todėl jame “augantiems” kvapams reikia skirti tinkamą dėmesį. Ką jame auginti? Ogi kas jums patinka, jokių taisyklių čia nėra. Kaip nėra taisyklių ką auginti darže. Darže yra tik vertingesnės maistinės kultūros ir mažiau vertingos arba bevertės, tik atimančios laiką. Taip ir darželyje: yra vertingi augalai, kurie realiai įtakoja jūsų gyvenimą norima linkme, o yra balastas, kuris tik užima vietą ir reikalauja priežiūros. Tereikia žinoti vieną dalyką: ne tik skirtingi žmonės mėgsta skirtingas veiklas, bet ir skirtingos veiklos formuoja skirtingus žmones. Ši taisyklė universali, vietoje “veikla” galima įrašyti “maistas”, aromatas” ar bet ką kitą. Kaip daržas tiesiogiai įtakos jūsų gyvenimą, tiekdamas vienokius ar kitokius maisto produktus, lygiai taip pat įtakos ir darželis, “maitindamas” jus spalvomis ir kvapais. Štai čia galima pradėti mąstyti, kodėl kai kurie augalai auginami prie namų beveik visur, kur tik leidžia klimatas. Ir keičiantis madoms jie išlieka šimtmečius. Žodžiu, klasika. Beje, nesunku pastebėti, kad mada nėra vienpusis reiškinys, t.y. mada – tai ne tik naujų daiktų ar reiškinių atėjimas į mūsų gyvenimą, bet daug svarbiau, kad atėję nauji daiktai ir reiškiniai keičia mus pačius. Į kurią pusę keičia – jau kitas klausimas, į kurį atsakysite patys. Tik dar kartą primenu, kad žmogus – gyvas organizmas ir jam galioja taisyklė, apie kurią dar kalbėsime: organizmo savybės neatskiramos nuo jo aplinkos. T.y. mus aplinka fomuoja taip pat, kaip bet kurį gyvą organizmą.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Nauja knyga apie gamtinę žemdirbystę

Standartinė saulius » Tre Kov 11, 2015 11:46 pm

Daržovių produktyvumas ir kokybė

Netgi “gamtinių” žemdirbių tarpe vis dar klaidžioja įsitikinimas, kad egzistuoja natūralus ir dirbtinis produktyvumas. Tai nenuostabu, nes stebint natūraliai augančius augalus plika akimi matosi, kad jų produktyvumas gerokai mažesnis už kultūrinių. Jeigu pažiūrėsime į laukinę ir naminę obelį, pamatysime, kad laukinės obuoliukai mažyčiai, ne ką didesni už vyšnią, o kultūrinės gali sverti ir pusę kilogramo. Tokie skirtumai, nesuprantant jų kilmės, dažnai priskiriami “antigamtinei” žmogaus veiklai, t.y. selekcijai. Atseit, laukiniai obuoliukai turi būti tokio dydžio kaip gamtoje, nes ten jie natūralūs, gamta tokius sukūrė ir nėra ką čia daugiau svarstyti. Juk “visiems aišku”, kad gamta sukūrė augalus tokius, kokie jie ir turi būti ir tik tokius galima vadinti natūraliais. Ta pati nuomonė vyrauja ir vertinant vaisių kokybę. Pvz. niekas nesiginčija, kad laukinė žemuogė skanesnė už kultūrinę braškę. Ir tarsi savaime peršasi išvada: laukinė mažytė, todėl ir skani, o kultūrinė didelė, todėl prastesnė. Iš karto lenda į galvą liaudies išmintis: “gero nebūna daug”. Pagal šią “taisyklę” žmogus, įsikišdamas į gamtos darbą ir padidindamas augalų produktyvumą, tuo pačiu neišvengiamai turėjo pabloginti jų kokybę. Tenka pripažinti, kad selekcininkai daugeliu atvejų taip ir padarė. Bet taip pat reikia pripažinti, kad tai nėra taisyklė. Iš tikrųjų produktyvumas su kokybe nėra priešiški dalykai ir produktyvumo didėjimas nebūtinai reiškia kokybės mažėjimą, o mažas produktyvumas – didelę kokybę.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Nauja knyga apie gamtinę žemdirbystę

Standartinė saulius » Tre Kov 11, 2015 11:48 pm

Senosios veislės dabar mus žavi savo atsparumu, geromis skonio savybėmis, tinkamumu perdirbimui (pvz. rauginimui), ko negalime pasakyti apie naujas. Ar pagalvojote, kodėl taip yra? Iš viso, iš kur tos senosios veislės atsirado ir kodėl jos tokios... na, tarsi specialiai sukurtos mūsų klimatui ir virtuvei, kažkokios daug artimesnės, savesnės, ir akiai, ir gomuriui malonesnės? O todėl ir tokios, kad kažkas jas tokiomis sukūrė. Sukūrė ne per metus ir ne per dešimtmečius – per šimtmečius ir dar daugiau. Ar pagalvojate, kas būtų buvę, jeigu protėviai būtų kasmet ieškoję kur nusipirkti daržovių sėklų ir dar kuo naujesnių, pageidautina užsienietiškų veislių? Ir kasmet būtų bandę auginti vis kitas kultūras? Neturėtumėm jokių vietinių daržovių. O jeigu taip būtų elgęsi viso pasaulio daržininkai? Iš viso niekas nieko neturėtų. Visos senosios veislės, nesvarbu kuriame pasaulio krašte buvo sukurtos – ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas. Ilgo ir nuoseklaus auginimo tuose pačiuose regionuose, netgi tuose pačiuose kaimuose rezultatas.

O ką darome mes? Mes norime naudotis protėvių darbu, niekuo prie jo neprisidėdami. Negana to, mes niekiname jų darbą, prarasdami viską, ką vertingo jie buvo sukūrę. Ir vadiname save gamtiniais daržininkais? Ne, tokie mes – eiliniai buki vartotojai, kuriems nesvarbu kas bus rytoj. Kažkas paprieštaraus: “Bet juk ieškome, auginame, vertiname!”. Deja, tokie veiksmai nieko nekeičia.

Na užteks pradžiai ;)
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Nauja knyga apie gamtinę žemdirbystę

Standartinė saulius » Ket Kov 12, 2015 9:46 am

TURINYS
Apie šią knygą | 9
I SKYRIUS. APIE GAMTINĘ DARŽININKYSTĘ | 13
DARŽAS | 19
Senosios daržininkystės pranašumai | 20
Daržo vieta | 27
Daržo aplinka | 31
RUOŠIANTIS SĖTI IR SODINTI | 37
Dirvos paruošimas | 37
Lysvės | 46
Sėja ir daigų sodinimas | 54
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE DARŽĄ | 59
Daržo virtuvė (maitinimas) | 59
Daržo sveikata | 66
Daržo gyvūnai | 74
Apie nitratus | 80
Darbų kalendorius | 82
Šiaurietiškas daržas ir penki jo kampai | 90
II SKYRIUS. DARŽO KULTŪROS | 95
Ropės | 97
Kopūstai | 101
Ridikai | 108
Burokėliai | 111
Griežčiai (kručkai, sėtiniai) | 113
Žirniai | 114
Agurkai | 117
Krienai | 123
Cikorijos | 124
Krapai | 125
Morkos | 126
Svogūnai | 128
Pupos | 129
Bulvės | 131
Pomidorai | 135
Moliūgai | 140
Melionai | 147
Arbūzai | 149
Topinambai | 151
Česnakai | 153
Šparagai | 157
Rugiai | 158
Gėlės | 159
Darželis | 162
III SKYRIUS. VEISLININKYSTĖ | 171
Daržovių veislės | 173
Daržovių produktyvumas ir kokybė | 176
Daržovių selekcija mėgėjiškai | 182
Sėklininkystė | 190
IV SKYRIUS. VERSLINIS DARŽAS | 197
Tikslas | 199
Ūkio planavimas | 203
Kultūros | 208
Priežiūra | 212
Produkcijos rūšys | 216
Sėklininkystė | 218
Savikaina | 220
Realizavimas | 224
V SKYRIUS. GAMTINĖS DARŽININKYSTĖS PRAKTIKA | 229
Ir pomėgis, ir verslas | 231
Vieno šiaudelio pastūmėtas | 234
VI SKYRIUS. ŪKIO TRADICIJOS | 237
Trumpai apie mūsų krašto tradicinį ūkį | 239
Tikroji daržovių maistinė vertė | 248
Pabaigos žodis | 253
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Kitas

Grįžti į Literatūra

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron