Biodinaminė žemdirbystė ir GŽ

Susiję su tema leidiniai, straipsniai, tinklalapiai, autoriai

Moderators: Mama Smilga, saulius, dage

Laimis Žmuida
Posts: 1173
Joined: Wed Dec 17, 2008 1:00 pm

Re: Biodinaminė žemdirbystė ir GŽ

Post by Laimis Žmuida »

Сорняк - это тоже наш друг. Почти все культуры спокойно выдерживают соседство с небольшим количеством сорняка. По некоторым данным, качество плодов с участков, где водится разнообразие сорняка, выше, чем на голых полях с монокультурой. Если мы обратимся к природе, то увидим, что вокруг нашего огорода, на лугу или в лесу многие растения спокойно соседствуют другу с другом, давая при этом хороший урожай. Не зря, например, ягоды смородины дикой - из тайги - ценятся покупателем на рынке выше, чем аналогичные, но выращенные при нашем "заботливом" уходе. В биодинамике монокультура - враг земледельца. Но если мы не имеем возможности делать совмещенные посадки, как в природе, то нам на выручку приходит сорняк! Один его вид забирает на себя излишек азота из почвы, другой выделяет своими корнями необходимые микроэлементы, третий собирает вокруг себя множество полезных микробов или насекомых, четвертый своими мощными корнями разрыхляет излишне уплотненную почву, пятый широкими листьями спасает голую почву в междурядьях от палящих солнечных лучей... В целом же сорняки стремятся внести гармонию, которую мы разрушили своим неумелым хозяйствованием, непониманием того, что же хочет мать-Земля. Поэтому прежде, чем торопиться проводить прополку, особенно химическую, подумайте, а может, здесь почва мертва и стоит заняться ее оживлением.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Biodinaminė žemdirbystė ir GŽ

Post by saulius »

Čia palaikau :)
Saulius Jasionis
Laimis Žmuida
Posts: 1173
Joined: Wed Dec 17, 2008 1:00 pm

Re: Biodinaminė žemdirbystė ir GŽ

Post by Laimis Žmuida »

Perskaičiau visą brošiūrą. Apart tų citatų nelabai yra ten ką skaityt. Vienas dalykas yra geras ką biodinamika turi, o gamtinė žemdirbystė kol kas neturi yra gamtos ritmai pagal mėnulį ir kitus dangaus kūnus. Saulius sako, kad neverta į tai kreipti dėmesio, nes sodininkui žymiai svarbiau saulė, o ne mėnulis, tačiau aš vis labiau linkstu link to, kad gamtos ritmai svarbūs žemdirbystėje. Net jei jie turi sunkiai pastebimus efektus vis tiek jie turėtų įtakoti produktų kokybę. Gamta juk tais ritmais naudojasi. Tie ritmai susiję su sezoniškumu. Yra metas kada gamta sėja, kada laisto, kada šaltesnį orą duoda, kada šiltesnį, yra metas kada vaisiai pilnai prinoksta. Galbūt pačios planetos augalo syvų su gravitacijos jėga nepatrauko, bet atitinkamoje augalo fazėje planetos būna išsidėstę tam tikroje vietoje. Ir pažiūrėję į žvaigždes mes galbūt galime pasakyti kokia augalui fazė dabar natūrali, arba pažiūrėję į augalą galbūt galime sužinoti žvaigždžių išsidėstymą. Galbūt jie nesusiję, gal eina paraleliai, bet biodinamikai praktikai ir kitų kai kurių žemdirbysčių praktikai sako, kad kalendorius veikia, gaunami 10 procentų didesni derliai, jei atitinkamą dieną pasodini. Gal šiuo metu nėra mokslinio paaiškinimo, bet jeigu tai iš tiesų veikia praktikoje, tai turėtume į tai atkreipti dėmesį.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Biodinaminė žemdirbystė ir GŽ

Post by saulius »

Be abejo, biodinamikoj augalai taip pat maitinasi natūraliai, tirpiais huminiais junginiais ir kažkiek besifermentuojančia nesuirusia organika. Kodėl aš šį mitybos būdą nuolat kritikuoju? Todėl, kad jis augalų pasaulyje egzistuoja "iš bėdos", tik tada, kai nėra galimybės maitintis biodinamiškai. Pažiūrėkim, kokios yra idealios augalų augimo sąlygos ir kaip jie ten maitinasi. Tai tropiniai miškai. Ten biodinaminis procesas vyksta visus metus vienodai, tuo tarpu kai pas mus intensyviai vyksta tik šiltuoju metu ir tik ten, kur pakankamai yra šviežios organikos ( pvz. geruose miškuose). Tropiniuose miškuose humusas (galima sakyt- kompostas) nesusidaro ir dirvožemyje jo nėra. Todėl, kad augalams jis nereikalingas. Jiems reikalingi švieži fermentavimo produktai, o kai dėl klimato ar kitų priežasčių jų nėra- gamta naudoja atsarginius būdus. Aišku, yra atvejų, kai augalams geriau jokio mulčio ir tuo labiau humuso, bet čia jau kiti dalykai.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Biodinaminė žemdirbystė ir GŽ

Post by saulius »

Vienas dalykas yra geras ką biodinamika turi, o gamtinė žemdirbystė kol kas neturi yra gamtos ritmai pagal mėnulį ir kitus dangaus kūnus.
Na, niekas nedraudžia jais naudotis.
Saulius Jasionis
vigintas
Posts: 534
Joined: Tue Jun 15, 2010 11:52 am
Contact:

Re: Biodinaminė žemdirbystė ir GŽ

Post by vigintas »

Kompostas - jis sejomainoje naudojamas "atgaivinant " dirvozemi po pramoninio naudojimo, cia jau daugiau. O siaip kompostas naudojamas sejomainoje karta i 6-7 metus. Pagrindine priezastis ukiai laiko gyvulius is cia meslas, siaudai ir pjuvenos i laukus patenka pusiau suvirskinti, ne visiski koncervai... Na negali varpinius mulciuoti keliolika kartu vegetacijos perijode.
Nasiu hibridu tuo metu kai buvo rasyta knyga veik nebuvo, tai juk veik 20 m praeitis, kai buvo kuriamas biodinaminis principas nebuvo net herbicidu. Tai juk viskas vyko po pirmo pasaulinio karo.

GZ intensyvas, kad galetu atsiskleisti naujos veisles pilnumoje, ipatingai sodininkysteje, kur naudojama 20 cm pjuvenu mulcas. Tai juk 20 m3 arui, kad auginti 1 a vynuogiu, salia turiu laikyti veik 1 ha plota kuriame auginsiu kulturas duodancias skiedras (karklai), ekonomiskai isleidziu 2000 lt skiedrom, kad auginti 1 a vynuogiu. O jei be intensyvo, tai naujos veisles neatsiskleidzia, nes truksta maisto. Ar as cia klystu Sauliau ?
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Biodinaminė žemdirbystė ir GŽ

Post by saulius »

Neklysti, Vigintai. Tiesiog paaiškinau galimybes- kodėl biodinamika negali augint superintensyvo. Mes galim, bet nebūtinai jį naudojam. Su pjuvenom viskas teisingai, tik pirkt jas pigiau išeitų. Arui nupirksi, sakykim, už šešis šimtus litų, vynuogių jei gausi penkiolika kg nuo kv.metro špalerio- liks koks tūkstantukas iš aro, neapsimokės augint, nes žemė neišnaudota. Bet jei tarpueiliuose auginsi kitas kultūras- apsimokės. Jei vynuoges ir dauginsi- dar labiau apsimokės. Iš penkių arų mišraus vynuogyno jau galėsi pragyvent. Kuznecovas taip augina.
Be intensyvo neatsiskleis intensyvios veislės. Tas teisybė. Bet intensyvas- nebūtinai pjuvenos sodininkystėj, gali būt ir žolė daržininkystėj. Pvz. mes kasmet auginam hibridinius, labai intensyvius agurkus. Tai irgi intensyvas, o sąnaudos minimalios.
Saulius Jasionis
vigintas
Posts: 534
Joined: Tue Jun 15, 2010 11:52 am
Contact:

Re: Biodinaminė žemdirbystė ir GŽ

Post by vigintas »

Sauliau pusiau teorinis klausimas del intensyvo. Misko medziu medelynas su intensyve GZ agrotechnika, pagal pletkus minksti lapuociai labai gerai atsiliepia i toki "kurorta". Bet po 2 metuko kurorto, medeliai keliauja i pieva, kur jau nebeturi intensyvo, o atvirksciai turi gan nedraugiska pievos aplinka. Kaip tavo nuomone geriau daryti, ar organizuoti "kurorta" misko medziams, seklos is salia esancio draustinio ir gauti stiprius sodinukus... ar naudoti iprasta tchnologija, artima pievai, ir tureti silpnesnius bet geriau prisitaikiusius sodinukus...

2 klausimelis. I miskininkyste atejo nasios veisles, hibridines drebules ir hibridines liepos, ju pirmo sezono prieaugis idealiom salygom 3 m. Man tiesa pavyko gauti tik 90 cm po pirmo sezono. Klausimas panasus i intensyvius sodus, 2 ar 3 metus auginame intensyvu pramonini soda, storai mulciuojame pagrindinius medelius, o po to nutraukiame intensyva... ar nepasius dirvos kolektyvasdel tokio "bespredelo", ar neprasides epidemijos ar dar kazkas nutraukus intensyva ? ar nekils medzias"depresuhos" (gyvenom kaip kurorte, o dabar staiga gyvenk is minimumo :)
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Biodinaminė žemdirbystė ir GŽ

Post by saulius »

Kaip tavo nuomone geriau daryti, ar organizuoti "kurorta" misko medziams, seklos is salia esancio draustinio ir gauti stiprius sodinukus... ar naudoti iprasta tchnologija, artima pievai, ir tureti silpnesnius bet geriau prisitaikiusius sodinukus...
Ir taip, ir taip nelabai gerai. Jei pieva varpinė su tanka velėna. O jei geras procentas ankštinių ir kitų plačialapių žolių- geriau pirmas variantas, sodinukai bus energingesni. Pirmi gyvenimo metai sodinukui duos stimulą, šaknys bus geresnės. Jei pieva varpinė- gal būtų galima įsėt ką nors prieš sodinant medžius?
Klausimas panasus i intensyvius sodus, 2 ar 3 metus auginame intensyvu pramonini soda, storai mulciuojame pagrindinius medelius, o po to nutraukiame intensyva... ar nepasius dirvos kolektyvasdel tokio "bespredelo", ar neprasides epidemijos ar dar kazkas nutraukus intensyva ? ar nekils medzias"depresuhos" (gyvenom kaip kurorte, o dabar staiga gyvenk is minimumo :)
Jei apie vaisinį sodą- intensyvas turėtų tęstis visą medžių brendimo- auklėjimo laikotarpį. Vėliau suaugę medžiai gali augt ir be mulčio- šaknys jau galingos. O ir augmenija jau bus ne varpinės pievos po intensyvo. Tiesa, vaisiai susmulkės, bet epidemijų nebus. Panašiai būna apleistuose soduose vidury miškų. Sutankėja, vaisiai smulkėja, bet medžiai sveiki ir vaisių skonis pagerėja. Aišku, jei sodas bus tarp dirbamų laukų- visaip gali būt, bet pas tave gal ne taip?
Saulius Jasionis
vigintas
Posts: 534
Joined: Tue Jun 15, 2010 11:52 am
Contact:

Re: Biodinaminė žemdirbystė ir GŽ

Post by vigintas »

Mano pievuose velena labai silpna. 3 ha pavasari panaudojau kartoniniai, skiedrine technologija, aplinkos piktdzolem panaikinti, kad nenustelbtu medeliu. Tuo paciu buvo iskastos duobutes busimiems sodinukams, zeme panaudota prispausti kardonui, kad nenupustu :) Pasodinus medelius planuoju 3 kartus per metus nusienauti visus tarpueilius verciant zole arciau medeliu.
Aciu Sauliau uz patarimus ir uz skatinima susimastyti :)
Post Reply

Return to “Literatūra”