Ąžuolynų suvešėjimo laikas siejamas su šiltesniu klimatu. Ąžuolai ne visai mūsų (dabartinio klimato) augalai, pagrindiniai jų arealai piečiau. Tas irgi gali būt viena iš sudedamųjų. Mūsų platumoje, bet labiau žemyniniame klimate plačialapiai jau neauga.
O biologinio aktyvumo nereikia nurašyt, miško dirvožemiai alinami taip pat, kaip javų laukai. Daug medienos išvežama, kuri turėtų būt sufermentuojama paklotėje. Miškai valomi, jei nėra plynų- yra sanitariniai kirtimai, šalinami sausuoliai, vėjovartos. Štai po paskutinės vėtros tempė visi kas galėjo, o turėtų likt viskas, kad miškui nauda būtų. Pagrindinis mūsų miškų trūkumas- negyva mediena. Kam teko būt tikruose miškuose- patvirtins, kokie kiekiai negyvos medienos sudaro paklotę. Visa paklotė- sugriuvę medžiai, apaugę samanomis.
O tokių ąžuolynų Lietuvoj nėra. Ne tik ąžuolynų- nei vieno miško tokio nėra, reiškia, ir sveiko miško su ilgaamžiais medžiais būt negali.