GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Šį pavasarį daug naujų žmonių, paskaitę forumą ar pasimokę kursuose bandys taikyti naujas daržo - sodo priežiūros technologijas.
Kiti gaus sertifikatus ir pradės pardavinėti savo užaugintas daržoves, uogas, vaisius.
Ir ką?
Visų pradedančių ir prakutusių daržus ir sodus jau tikrai galim vadinti GŽ sodais ir daržais?
Taip tik porą mėnesių pamulčiavus, atsikūrė visa sveiko sodo sistema, susistygavo ar grįžo į savo vietas visi dirvožemio mikropasaulio ryšiai?
Atsirado tikras asmeninis sodo šeimininko santykis su savo sodu, savo žeme?
Man GŽ sodas ir daržas bus tik tada, kai jau tikrai gamtai bus leista pamažu sustatyti viską į savo vietas, kai nebekils net minčių apie ligas, kenkėjus, mikroorganizmų aktyvumą ar pan, kai žmogus pasidarys tiek artimas savo aplinkai, kad jo nesibaidys jokie laukiniai gyviai.
Gal žmogus niekada ir nenorės gilintis ir suprasti pačios GŽ esmės ir tik gerai taikys mulčiavimo technologijas.
Tai gal ir vartokim tikras sąvokas: mulčiavimo technologijų sodas - daržas arba intensyvių grybinių technologijų sodas.
Nes 30cm grybais peraugusių pjuvenų sluoksnis ( Kuznecovo sodas) man nėra jokia GŽ. Kur gamtoje tai matot? Tai technologija, sukurta žmogaus, nežalojanti dirvos, gamtos ir t.t. bet dirbtinė.

Visi daržai yra dirbtiniai. Gamta yra gamta, o jei darom daržą, tai dirbtinumo jau neišvengsime.

Taip, visi daržai daugiau ar mažiau dirbtiniai. Bet GŽ judėjimas ir tolimesnė veikla negalės apsieiti be naujos terminijos. No o pradėti geriauisia nuo pradžių - pagrindinių principų. Vėliau apibrėžti GŽ veikloje svarbius terminus. Tai ir būtų, tikriausiai, vienintelė centralizuota GŽ nuostata, privaloma visiems šio judėjimo dalyviams be išlygų. Visa kita geriauisia pilnai decentralizuoti, įskaitant sertifikavimą ir ženklelius ir t.t. Ne tarnybas mes čia kursime, bet gyvenimą paremtą darnos principais.
Maistas brangsta (jau seniai aišku), bet ne dėl to GŽ yra. Kitaip gyvenimas įgaus tuos pačius šuniško gyvenimo bruožus - dėl pinigų.

Tai labiausiai ir pradėjau šitą temą dėl terminų ir kažkokio vienodesnio esminio supratimo kas tai yra GŽ, ne technologijų prasme.
Aš tik nenoriu, kad miestiečio daržas, kai į sukaltus iš lentų lysvių rėmus atvežama ir supilama kompostinė žemė, sėjamos daržovės ir vėliau jos mulčiuojamos nupjauto gazono žole, būtų vadinamas GŽ daržu. Tai turėtų vadintis - mulčiuotas miesto daržas, arba daržas , kuriame naudojamos mulčiavimo technologijos.
Mano tikslas šia diskusija apibrėžti GŽ termino vartojimą. Kad jis nebūtų vartojamas bet kur ir bet kam, kas kažkiek pamulčiuota, o iš esmės neturi nieko bendro su pačia GŽ esme.

Aš tik nenoriu, kad miestiečio daržas, kai į sukaltus iš lentų lysvių rėmus atvežama ir supilama kompostinė žemė, sėjamos daržovės ir vėliau jos mulčiuojamos nupjauto gazono žole, būtų vadinamas GŽ daržu. Tai turėtų vadintis - mulčiuotas miesto daržas, arba daržas , kuriame naudojamos mulčiavimo technologijos.

Visiškai sutinku.

Aš irgi sutinku. Pereikime nuo klausimo "ar reikia?", prie klausimo "kaip tai padaryti?". Rašykite ką siūlote.

Šiek tiek mano minčių šia tema...

Pirma, tai yra surašyti principai gamtinės žemdirbystės:
http://gerazemdirbyste.wordpress.com/ap ... emdirbyste

Pagal ten pateiktus punktus, tai miestietiškų pakeltų kompostinių lysvių gamtine žemdirbyste negalime vadinti, nes gamtinėje žedirbystėje žemė NEJUDINAMA. Čia susiduriame su problema: "nuo ko pradėti?". Juk žmonės pradeda įvairiai. Leidžiame pirmą kartą ir sukasti žemę, leidžiame ir pakeltas komposto lysves padaryti... Bet tik pirmais metais. Ar to nevadinsim GŽ? Galbūt tą nusiteikimą vadinkime GŽ. Svarbu link ko žmogus juda, o nesvarbu ar jo žemė šiemet kasta ar ne.

Antras dalykas - yra surašytos sertifikavimo taisyklės:
http://gerazemdirbyste.wordpress.com/sertifikavimas

Ten išskirstyta GŽ į lygius. A, B, C, D ir elitinė. Galime ribą stumdyti ir gamtine žemdirbyste vadinti tik elitinę produkciją. Arba galime ir D lygį vadinti gamtine žemdirbyste. D lygis prastas, yra ten užterštumo, kokybė pakankamai prasta, bet naudojami visi GŽ principai, tai kodėl to nevadinus GŽ?

Trečias dalykas dėl metų. Ekosistema susikuria ne iš pirmų metų. Pas vienus ji susikurs greitai, pas kitus lėtai. Ar galime įsivesti kažkokį metų cenzą, kada susikuria ekosistema ir susikuria ryšiai ir tik tada vadinti GŽ?

Ketvirtas dalykas, taršos objektai. Žmogus taiko visus GŽ principus, galėtume sakyti - užsiima gamtine žemdirbyste. Tačiau jo sklypas yra arti taršos šaltinio. Neatitinka net D lygio. Vadinti jį GŽ ar ne?

Manau reikia nuosekliai ir griežtai sugraduoti etapus. Ir patiems atsakingai vartoti GŽ terminą.
Reikia jau dabar nesuteikti iliuzijų žmogui, kad jis savo 6a. kolektyvinio sodo sklype, apsuptame cheminių kaimynų, gali suskurti gerą, sveiką, savireguliuojančią ekosistemą- tikrą GŽ sodą-daržą.
GŽ terminas turėtų būti taikomas tiksliai apibrėžti artimesnei ar tolimesnei siekiamybei, gerai suprantamai kaip visuma, bet ne labai įvairiai startinei, ar tarpinei situacijai.
Tai startinei ir tarpinei situacijai ( labai skirtingai kiekvienu atveju), kai žmogus tik bando praktikuoti gamtinius dirvos ir ekosistemos atsatatymo principus, reikia sugalvoti naujus terminus.
Gal startinis mulčiuojamas daržas, mulčiuojamoji daržininkystė. Sutikit, kad pradinėje stadijoje pagrindinis dėmesys ir yra skiriamas taisyklingam mulčiavimui, suprantant jį kaip gero biodinaminio augalų maitinimo sukūrimą. O supratęs ir įvaldęs teisingą mulčiavimą, tada jau kiekvienas skirtingai eina toliau. Vienam gal ir užteks mulčiuojamosios daržininkystės, kitas knis giliau ir kurs tuos sveiko sodo ir savo santykio su juo ryšius, artės prie tikro GŽ sodo.
Ženklas GŽ naudojamas bet kur ir bet kam tik didina nesusipratimus. Negalim labai skirtingų, net emociniu lygiu dalykų vadinti tuo pačiu terminu.

Petras sako, kad augina GŽ sodą, o Jonas netiki, nes nėra matęs to sodo. Ką daryt? Sertifikuoti? Tai gi Petras nieko neparduoda, jam nereikia. Tai kaip tada Jonui žinoti, kad Petras nemeluoja? Ogi niekaip. Yra paskelbti GŽ principai. Jais remdamiesi kuriam savo daržus, sodus, aplinką. Kuriam sau, ne Jonui. Mums nesvarbu ką jis galvoja. Jei norim pardavinėti - sertifikuojam. Jei mūsų valgytojams sertifikato nereikia, tai galim ir nesertifikuoti - juk neprivaloma. Koks mums skirtumas, kaip kiti savo sodus vadina - čia jų reikalas. Žmogus kuria, įdeda dūšią į tuos 6 a. ir vadina taip kaip jam patinka. Mano supratimu, GŽ yra laisvų žmonių bendruomenė, ar bent jau tokia pretenduoja tapti. Tai ir elkimės, kaip laisvi žmonės - gerbkime kitų laisvę ir pasirinkimą. Kur prasideda kontrolė, laisvė baigiasi.

Aš ir nešneku apie laisvų žmonių tarpusavyje vartojamus terminus. Kas kaip nori, tas taip vadina.
Aš kalbu apie viešumoje esančią informaciją ir mūsų pačių aiškesnį supratimą dėl GŽ, kaip kažkokio ženklo ar sąvokos vartojimo.

Man irgi ši tema nelabai aiški. Niekam pasaulyje neaiški, turbūt... Dabar GŽ vardu vadinama bet kas. Anenkovas savo kompostinį kapliuojamą daržą net be mulčio vadina gamtiniu, Kuznecovas savo sodą irgi. Kuznecovas sako, kad GŽ yra tada, kai paisoma pagrindinio mitybos principo- anglies apykaitos. Ji normali tik tada, kai dirvą dengia paklotė. Kadangi pasaulį valdo bakterijos su grybais- jais rūpinkimės ir viskas bus gerai. Bet ar to užtenka? Globaliai toks metodas netinka- reiškia, nėra darnus. O kas tinka globaliai? Mano dabartiniu supratimu- tik tikras GŽ sodas, kai atskiros kultūros ar maži jų ploteliai auginami natūralioje aplinkoje. Arba, kažkiek pakoreguojant, leidžiama formuotos natūraliai sistemai. "Laukinė sodininkystė", kitaip sakant. O kas visa kita? Tik atskiros GŽ dalys. Taip, ten naudojami GŽ elementai, bet tai nėra visuma.
Galima pažiūrėt ir į priekį. Pas mus GŽ neturėtų vystytis prieš gamtos dėsnius, t.y. ji nuolat sieks įvairovės. Skils į atskiras kryptis, į atskirus supratimus. Gamtoje visada taip: ne skirtingos rūšys, kryptys ir pan. jungiasi į vieną, bet iš vienos gaminasi skirtingos. Ir tai natūralu. Vieniems GŽ bus mulčiuotas daržas, kitiems ir ploskoriezo prireiks, dar kiti sieks kuo didesnio natūralumo. Bet mums tai koks skirtumas, kaip kas ką vadina? GŽ, jaučiu, tuoj taps mada, apie ją rašys, rodys ir t.t. Tada ji taps tokia pat nuvalkiota ir nieko nereiškiančia sąvoka, kaip ekologija. Bet aš dėl to nė kiek nepergyvenu. Ar taip atsitiks, ar ne- aš vistiek užsiimsiu sodininkyste pagal savo supratimą. Ir tegul vadina ją kas kaip nori.