Apie gamtinę žemdirbystę

Susiję su tema leidiniai, straipsniai, tinklalapiai, autoriai

Moderators: Mama Smilga, saulius, dage

Laimis Žmuida
Posts: 1173
Joined: Wed Dec 17, 2008 1:00 pm

Apie gamtinę žemdirbystę

Post by Laimis Žmuida »

Gamtinė žemdirbystės struktūra yra trilypės prigimties. Pirma dalis - dirvodaros procesų ir augalų mitybos išmanymas. Antra dalis - ekosistemos principų išmanymas. Trečia dalis - orientacija į žmonijos gyvenimo būdo keitimą.

Visos šios trys dalys gali eiti išvien. Tada bus tobuliausias variantas, tačiau gamtine žemdirbyste sąlyginai galim vadinti ir vieną kurią nors dalį.

1. Dirvodaros procesų ir augalų mitybos išmanymas duoda supratimą apie tai, kas vyksta dirvoje. Kaip ir iš kur augalas gauna vitaminus, fermentus, hormonus, mikroelementus ir kitas naudingas medžiagas. Kaip negauna toksinių medžiagų ir nekaupia savyje nuodų. Nuo šios dalies išmanymo priklauso ar tikrai išauginsime aukštos kokybės vaisius. Grynai vien šia dalimi užsiima Aleksandras Kuznecovas. Jis stipriai rūpinasi dirvos mikroorganizmais, o ekosistemos ir gyvenimo būdas jam nesvarbus. Jis ima pjuvenas iš miško pramonės dideliais kiekiais ir užaugina didelius ir kokybiškus derlius. Jam visai nesvarbu, kad jeigu visi imtų pjuvenas, tai neliktų miškų. Tokia GŽ forma egzistuoja, ji galima, tačiau perspektyvos vien tokiam modeliui nėra. Ji kuria tokį žmonijos gyvenimo būdą, kuris eina į susinaikinimą. Iš kitos pusės, turime Seppą Holzerį, Billą Mollisoną ir kitus permakultūristus. Jie kopijuoja gamtoje vykstančius mechanizmus. Jie žino kurioje vietoje galima paspausti gamtos mygtuką ir maždaug kas gausis. Tarkim, užmetus komposto ar mulčio augalas labiau suvešės, šlaito viduryje yra derlingiausios vietos, pakėlus žemę aukščiau dirvoje bus šilčiau, galima tikėtis ankstesnio derliaus... Tačiau nei Holceris, nei Mollisonas nesidomi dirvoje vykstančiais procesais. Ir dirvos procesų neišmanymas gali privesti prie klaidų. Pavyzdžiui, dažna permakultūristų klaida - komposto naudojimas. Augalai veši, lapai gražiai išbujoja, o augalo viduje - nitratai. Arba kitas variantas - augalai užaugo puikiai, bet juose nėra vitaminų. Dirvodaros procesus išmanantis žmogus žino ne tik kaip užauginti produkciją, bet ir kaip ją padaryti kokybišką, t.y. su vitaminais ir kitom reikalingom medžiagom. Mollisono ir Holcerio daržuose produkcija užauga dažniausiai kokybiška, bet nebūtinai visada. O Kuznecovo daržuose - visada aukšta kokybė. Būtinai visada. Mažas skirtumėlis, bet esminis.

2. Ekosistemos principų išmanymas. Galima sakyti, kad visa vakarietiškos permakultūros tradicija išaugo iš ekosistemų principo išmanymo. Permakultūristams nesvarbi yra pirma dalis, nesvarbi kokybė produkto viduje, bet jiems svarbu panaudoti visatos dėsnius. Kur šalta, jie sušildo, kur vėjai, pristabdo vėjus, kur trūksta vėdinimo - prideda. Miškinė sodininkystė išmano koks augalas prie kurio tinka ir kaip juos susodinti taip, kad jie augtų vienas kitam netrukdydami, kad sistema veiktų. Sistema veikia, bet kas produkto viduje - nesvarbu. Dažniausiai taip gaunasi, kad produktai irgi gaunasi geri, nes naudojami gamtos mechanizmai. Tačiau nėra būtinumo. Gali būti ir kitaip. Iš kitos pusės, Kuznecovui visai nesvarbi ekosistema. Jis ūkininkauja šešiuose aruose, gauna didelius derlius ir ar ten ateis stirna, ar atskris paukštis - jam nusispjauti. Dar daugiau - stirna ar paukštis jam yra priešai, nes gali pakenkti derliui. Lietuviškoje gamtinėje žemdirbystėje kokybę kuria ne tik dirvoje vykstantys procesai, bet ir visa ekosistema. Stirna ir zuikis yra mūsų draugai, keliantys produkto kokybę. Kurmis ir skruzdė irgi draugai.

3. Orientacija į gyvenimo būdą. Kaip jau buvo rašyta - Kuznecovui nerūpi kas atsitiks, jei jo metodų laikysis visa žmonija. Lietuviškajai GŽ versijai - svarbu. Mulčiavimas, nors ir suteikia gerą produkto kokybę, tačiau griauna žmonijos ateitį. Jei visi naudos mulčių iš pašalies, tai neliks miškų arba ko kito neliks. Todėl lietuviškoji GŽ bando įdėti saugiklius į savo teoriją, kad žmonės iš pašalies neimtų mulčio iš pašalies. Bandome sukurti save išsilaikančias, uždaro ciklo sistemas, kur viskas ir taip save pasimulčiuoja. Tada mažiau darbo ir nereikia imti iš kitur mulčio. Tokios sistemos uždaros ir net jei visi žmonės tokias sistemas pasidarys pas save - pasaulis nesugrius. Vis tiek bus miškai, upėse vanduo bus tyras. Jei imsime vien tik šią trečią GŽ dalį ir atmesime dvi pirmąsias, tada gaunasi rūpinimasis savo savarankiškumu. Kas irgi yra gamtinė žemdirbystė. Štai Saulius nusipirko Angoros triušių. Laiko juos namuose. Su ekosistema tie triušiai nebendrauja. Maistas irgi ne toks, kokį triušiai pasirinktų savarankiškai gyvendami. Tai pagal pirmas dvi dalis iš pažiūros tai atrodytų ne gamtinė žemdirbystė, tačiau Saulius eina į savarankiškumą - užsiaugins sau drabužiams vilnos. Štai čia trečioji GŽ dalis - orientacija į savarankišką gyvenimo būdą. Nieko blogo jei namuose svetimžemis triušis laikomas. Aplinkiniai ekosistemai nėra blogai, nes triušiai izoliuoti, o žmogaus nepriklausomybė svarbus dalykas. Permakultūristai irgi linkę orientuotis į gyvenimo būdą. Mollisonas siūlo ne tik žemdirbystė užsiimti, bet ir keisti žmonijos gyvenimo būdą - gyventi mažomis save išsilaikančiomis bendruomenėmis, kurios nekenktų pasauliui. Kuznecovui ir panašiems, tokie dalykai neįdomūs ir jų teorijose tokių minčių ar saugiklių nerasite.

Reziumuojant, tokie kaip Kuznecovas orientuojasi tik į pirmąją GŽ struktūros dalį. Vakarų permakultūros atstovai - į dvi paskutines. Pastariesiems trūksta orientacijos į produkto kokybę. O Kuznecovui - ateities perspektyvos. Vadovaujantis vien tik trečia GŽ skiltimi irgi nėra labai gerai. Geriau būtų sukurti tokius gyvenimo stilius, kurie nereikalautų papildomo darbo ir gyvūnų ar augalų izoliacijos, t.y. galima būtų auginti tokius gyvūnus, kurie galėtų įsilieti į ekosistemą ir gyventi joje. Su vilna gal tai ir nesijaučia, bet jei imsime maisto produktus duodančius gyvius ar daržoves, tai pirmos ir antros GŽ skilties trūkumas matomas. Viena yra kai laikai karvę ir gauni pieno - esi nepriklausomas nuo pieno tiekėjų, parduovių, visai kitas dalykas, kai karvė laksto po miškus, pieno duoda sezoniškai, bet užtat sveiko.

Pradžiai tiek. :)
lugne
Posts: 1443
Joined: Fri Apr 10, 2009 1:54 pm
Location: Marcinkonys, Varėnos raj.
Contact:

Re: Apie gamtinę žemdirbystę

Post by lugne »

Vis akcentuojama, kad Kuznecovas naudoja pjuvenas ir taip neva nesirūpina aplinka. Bet pažiūrėjus realiai, jis tiesiog panaudoja medienos gamybos atliekas labai produktyviai. Nereikia toli vežti ir gaunama nauda. Juk niekas miškų nekerta tam, kad A.Kuznecovas turėtų pjuvenų. Jis tiesiog gudriai išnaudoja esamą situaciją, sakyčiau net labai GŽ :) . O kur tos pjuvenos nukeliauja iš kitų lentpjūvių Rusijoj? Čia klausiu realiai, o ne laukiu pamąstymų tema kas būtų, jeigu būtų. Tai tokia maža pastaba...
Jurga Stoškutė
Žemaitis
Posts: 5
Joined: Thu Sep 02, 2010 12:21 pm
Contact:

Re: Apie gamtinę žemdirbystę

Post by Žemaitis »

Pjuvenos kaip ir nafta su dujom keliauja iš rusijos i europa. Net lenkai perka .Vagonais per lietuva atsiveža krauna i sunkvežimisus ir vežasi . Turbūt GŽ užsima :lol:
lugne
Posts: 1443
Joined: Fri Apr 10, 2009 1:54 pm
Location: Marcinkonys, Varėnos raj.
Contact:

Re: Apie gamtinę žemdirbystę

Post by lugne »

Turbūt naudoja kuro briketams gaminti. Bet vis tiek geriau tas pjuvenas panaudoti vietoj ir kuriant aktyvią paklotę, o ne vežtioti nežinia kiek ir po to sudeginti. Bet kalba ne apie tai. Norėjau pasakyti, kad niekas medžių specialiai dėl to nepjauna.
Jurga Stoškutė
nawjia
Posts: 1020
Joined: Sat Oct 23, 2010 8:20 pm
Location: Vilnius
Contact:

Re: Apie gamtinę žemdirbystę

Post by nawjia »

Bet juk turėta omenyje, kad jis visiškai nesidomi, ar daro gera ar bloga aplinkai naudodamas pjuvenas. Ne vien pjuvenomis mulčiuojama, bet ir miško paklotę į daržus tempti galima...
Kuznecovo atvejis, manau, atsitiktinai laimingai susiklostęs toks ;)
`šėršė lia fam`
Laimis Žmuida
Posts: 1173
Joined: Wed Dec 17, 2008 1:00 pm

Re: Apie gamtinę žemdirbystę

Post by Laimis Žmuida »

Norėjau pasakyti, kad niekas medžių specialiai dėl to nepjauna.
Tai žinoma, specialiai dėl Kuznecovo nepjauna. Tiesioginės žalos nėra. Tačiau pabandykime pamąstyti plačiau, į ateitį užmesti žvilgsnį. Kuznecovas rašo straipsnius ir juose išdėsto intensyvios gamtinės žemdirbystės agrotechnologiją. Kam jis tai daro? Tam, kad žmonės skaitytų ir taip darytų. Ir žmonės skaito, ir taip daro. Kuznecovas parašė, o va mano draugas kaunietis paskaitė ir įsigeidė pjuvenų. Ir nusipirko jų ar kitaip įsigijo. O pagalvokime atvirkščiai - Kuznecovas nebūtų turėjęs pjuvenų, tada jis būtų savo mintis pasukęs tokia linkme, kad išgyventi be pjuvenų. Ir būtų sukūręs tokią agrotechnologiją, kurios laikantis nereikia mulčio iš išorės. Ir tas kaunietis tada paskaitęs nepirktų pjuvenų, o išsikraustytų kitur, kur didesnis žemės plotas ir kur gali naudoti savo mulčią.

Esmė yra gyvenimo būdo keitime. Vienose teorijose yra užkoduoti savarankiškumo principai, kitose - vergystės. Kuznecovas pats augina avietes, vynuoges, vaismedžių sodinukus, grybus dar šį bei tą. Ir gerai uždirba. Tada nusiperka maisto iš parduotuvės ir pavalgo. Jis neturi idėjos prasimaitinti pats. Jis tokios idėjos neįdeda ir į savo teorijos rėmus.

Mes savo kaime pradėjom iš gretimo miško tįsti medieną ir ja mulčiuoti savo augalus. Lygtai viskas gerai, medeliai pradėjo geriau augti. Bet tai pamatė mūsų kaimynai ir taipogi pradėjo tįsti medieną. Ir didesniais kiekiais, nes mes matai technikos neturim, o jie gali sau leisti atsivežti dešimtimis kartų daugiau. Va, tada pradėjom galvoti ar teisingi principai įrašyti mūsų lietuviškoje gamtinės žemdirbystės teorijoje, nes miško pasidarė gaila. Ir dabar stengiamės visaip išimti senus principus ir sukurti geresnius, kad ne tik augalams būtų nauda, bet ir poveikis žmonijos gyvenimo būdui būtų teigiamas.
Eimutė
Posts: 682
Joined: Thu Sep 23, 2010 1:08 pm
Location: Širvintos
Contact:

Re: Apie gamtinę žemdirbystę

Post by Eimutė »

Bet kai turi apie 2 ha kalvelių ir griovų, kur neliečiant žmogaus rankai ima savaime kaip pašėlusios augti savaiminukės obelis, viena kita kriaušė, norisi kokia tai naudingą tvarką įvesti. Su technika nė galvok ten ką daryti, tiesiog jį gali nuvirst ant šono. Manau nėra blogai jei iš vienos vietos nušienautą pievą sutempi į mažesnį laukelį, kad kultūriniai augalai geriau augtų.
Dar man norėtus turėti šakų smulkintuvą. Tuomet gražiai galima būtų panaudot visokias šakas, krūmokšnius. Man kyla tokie praktiniai klausimai: kaip panaudoti tuos 2 ha, kad jie būtų jaukus pasivaikščiot, kažkur augtų kultūriniai augalai, kažkur įterpti ir natūraliomis sąlygom apgyvendinti vaistinius, prieskoninius augalus. Norėtus kurti tokią ekosistemą kuri būtų jauki ir naudinga sau.
Širvintos
vigintas
Posts: 534
Joined: Tue Jun 15, 2010 11:52 am
Contact:

Re: Apie gamtinę žemdirbystę

Post by vigintas »

Eimute - jauki kam ????? Tau paciai, o tavo supratimas ir gamtos supratimas labai skiriasi, ar viskas turi buti pagal berazum izmogu :) Jei ka gamta milijonus metu gyveno iki zmoniu atsiradimo ir milijonus gyvens kai paskutinis zmogus padves :) O tavo paziura labai primena sovietmecio - nukreipkime sibiro upes i europa. Atleisk , kad sutirstinu spalvas, bet kitasip nepriversi zmogaus susimastyti :)
Laimis Žmuida
Posts: 1173
Joined: Wed Dec 17, 2008 1:00 pm

Re: Apie gamtinę žemdirbystę

Post by Laimis Žmuida »

Du hektarai kalniukų ir pakalnių. Reiškia turėtų būti ir sausesnių vietų ir drėgnesnių. Drėgnose aukšti augalai, sausose galimai žolytė žema ir galbūt jos nereikia pjauti? Aš gyvenu dviejuose hektaruose, bet realiai vaikštau tik trim pagrindinėm įstrižainėm, kitur metų bėgyje arba visai neužsuku arba užsuku labai retai. Daugiausiai vaikščioju - prūdas-daržas-namas-žeminė-kaimynai.

Prie ko aš lenkiu - vietomis šienauti nereikia, nes ir taip vaikščioti yra patogu. Kitur nereikia šienauti, nes nevaikštai. Šienauti lieka visai mažai - tik ten kur vaikštai ir tik ten kur aukšta žolė. Kitas dalykas - dideli medžiai. Po jais vėlgi žolė naauga ir nėreikia šienauti, patogu vaikščioti ir taip. Dar šienavimo plotas gali sumažėti.

Taigi šienaujam tik tris keturis takelius, kur būtina vaikščiot ir kitaip neįmanoma. O daržus išdėstome šalia takelio iš abiejų pusių. Ir mulčius šalia, ir kasdien vaikštai prižiūri. Ir gražu. Ir kultūringa, niekas pirštais neužbadys, nes tikrai gražiai atrodo. Ir ekosistemai gerai, kad tik pora juostų daroma pagal takelį, o ne keturkampas akį rėžiantis ir iš kraštovaizdžio iškrentantis daržas. Daržo juosta pievoje yra ne tik graži, bet ir ekosistemos nesujerkoja.

Ką darom su krūmais? Nukertam tik tuos, kurie tikrai maišos. Visus kitus paliekam, nes jie reikalingi bitėms ir kitiems mūsų draugams. Kuo daugiau paliekam, tuo geriau. O tuos kur nukertam, tai sudedam gražiai į krūvas palei takelius ar po kitais medžiais. Tvarkingai sukrautos krūvos yra gražios, jų beveik nesimato, o jei matosi, tai jos akies nerėžia. Vėlgi pliusas ekosistemai, nes ten apsigyvena reikalingi gyvūnai, net ežiai, šeškai, kiaunės, žebenkštys... Ir su laiku krūvos sudžiūna ir galima jas lengvai sulaužyt ir permest prie kultūrinių krūmų ar vaismedžių kaip mulčių. Smulkintuvo nereikia, ekosistema išsaugoma, sukuriamos reikalingos faunai buveinės ir grožis, ir mulčias vėliau. Arba jei krūvos kraunamos po medeliais iš karto, tai nereikės nė pernešt.

Savaiminės obelys labai gerai. Pas mus auga ir penkios jau dera iš sėklyčių obelys, neskiepytos. Visos mums patinka pagal skonį. Normalūs obuoliai. Kriaušės turbūt bus nevisai valgomos, nors va pas mūsų kaimynus visai nebloga kriaušikė iš sėklos užaugus. Taigi siūlyčiau nenaikinti vaismedžių "laukinių" kol nepasirodys vaisiai. Gal visai geri bus, o jei nebus geri, tai bus galima perskiepyt bet kada.

Apskritai reikėtų stengtis kuo daugiau gamtos išsaugoti neliestos. Daržus nesukoncentruoti, bet išmėtyti po tuos du hektarus, kad nesusidarytų vienas didelis svetimkūnis. O rasti tuos daržus bus lengva, jei sodinsite pagal tam tikrus orientyrus - palei takelius, aplink medelius, krūmelius, kalniuko papėdėje, vingyje ar panašiai.

Atvažiuokit, pasimokysit. :)
vigintas
Posts: 534
Joined: Tue Jun 15, 2010 11:52 am
Contact:

Re: Apie gamtinę žemdirbystę

Post by vigintas »

Kuznecovo intensyvas. Na nenuostabu, kad sodinukai labai gerai auga ant plokscios komposto kruvos. Bet jei 6 a mulciuojame nors 20 cm storio pjuvenomis mums prireikia 1200 m3 pjuvenu, o tai jau ispudingas kiekis. Ji galime issiauginti patys, pvz kaip energetiniu karklu plantacija, kokia 8- 10 ha plote. Taip , kad gauname biznio plane ne 6 a medelyna, bet 10 ha energetiniu karklu ir + 6 a medelynas, kur sukaupiamas didziulis juodzemio kiekis, nes medelynas is esmes tai plokscias kompostynas, kur i maza plota surenkama zalia mase is didziulio ploto.
Kuznecovo "geris" visai kitkame, ne tame kompostyne, jis tikras mokslininkas zinantis veik viska ir daugiau apie vaismedzius, turintis didziulia vaismedziu kolekcija, ja platinantis ir t.t. Kuznecovo stiprybe ne sibiro lentvuvese, bet jo ziniose, jo patirtyje :) Ir jo zinios driekiasi zymiai toliau nei medelynas, todel jam ir gerai sekasi su savu medelynu :)
Post Reply

Return to “Literatūra”