Sraigės, šliužai

Nuo amarų iki bebrų. Kitoks požiūris į kenkėjus

Moderatoriai: Mama Smilga, dage, saulius

Re: Sraigės, šliužai

Standartinė Ecka » Pir Bal 08, 2013 12:36 am

Aš keli metai atkakliai bandau kai ką sodinti sename sode. Ten 12 arų visiškos pievos, sraigių ir didelių ir dryžuotų (tos baisesnės) galybė. Dideles tai gali po šienavimo aprinkti, bet su mažomis nėra vilčių.
Pastebėjau, kad iki baigiasi sraigių rinkimo sezonas (iki liepos) gali nesodinti moliūgų, cukinijų, kopūstų- viską nuėda. Pernai moliūgus sodinau 3 kartus. Nuėdė daigus net per sprindį. Ne jų racionas - svogūnai, porai, šakniniai (pvz pastarnokai), burokai, pomidorai. Kitko nebandžiau. Paaugo ir aukštaūgės pupelės.
Manau, tokiame plote arba sėti šakniavaisių sėklas (išdygs po sraigių sezono) ar laukti , kol jų aktyvumas baigsis. Dar bandžiau sėti moliūgus ir uždengti tą vietą nupjautų buteliu su mažomis skylutėmis viršuje, bet jie nusivarto. Atvežtinius daigus tikrai negali sodinti, nes labai greitai randa kito kvapo šviežieną. Ten gimusius augalus tarp žolių mažiau randa.
Kiek domėjausi, priešnuodžiai tokie- papukšti actu, druska, apiberti apie augalą maltų kiaušinių lukštų...Prieš sodinimą bandžiau patiesti juodą plėvelę, po savaitės tos mažos sraigės sulipa pasišildyti, tada atvertęs randi visą fermą. per kelis metus šienaujant sraigių apmažėjo, bet antys manau efektyviau.
Ecka
 
Pranešimai: 116
Užsiregistravo: Tre Kov 16, 2011 12:00 am

Re: Sraigės, šliužai

Standartinė Hora » Pir Bal 08, 2013 8:26 am

tai susiraskit kas išnuomuos pulkelį, kokiam mėnesiukui.
Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.
Hora
 
Pranešimai: 776
Užsiregistravo: Šeš Sau 05, 2013 9:11 pm
Miestas: Pajūris

Re: Sraigės, šliužai

Standartinė saulius » Pir Bal 08, 2013 9:14 am

Tai geriau nuolat tegul gyvena, dar kiaušinių prigamins iš sraigių.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Sraigės, šliužai

Standartinė Mama Smilga » Pir Bal 08, 2013 9:41 am

Vieni ieško, kur gaut tikro maisto paukščiams, kiti nežino, kur nuo to maisto slėptis...
Mama Smilga
 
Pranešimai: 1829
Užsiregistravo: Tre Bal 06, 2011 12:48 am

Re: Sraigės, šliužai

Standartinė nawjia » Sek Geg 05, 2013 11:23 am

O kaip vadinasi tos indiškos antys rusiškai ar lotyniškai ar kokiu oficialiu pavadinimu?
Man reik jas kažkaip latviškai išsigūglinti, kad pasiklausinėti čia kur jų gauti.
`šėršė lia fam`
nawjia
 
Pranešimai: 1020
Užsiregistravo: Šeš Spa 23, 2010 8:20 pm
Miestas: Vilnius

Re: Sraigės, šliužai

Standartinė Hora » Sek Geg 05, 2013 11:37 am

Indian runner, rusiškai Индийские утки бегунки. Pernai viena prie Vilniaus gyvenanti moteriškė išperino jų didelį pulką ir, ko gera, dar visais neatsikratė, bo jau dauguma jomis apsirūpino, jos smarkiai išplito. Dėl to, aš jau keletą metų jų nebeperinu. Perprodukcija.Tai dabar visi stengiasi kuo retesnių spalvų rasti.
Nemokėčiau daugiau nei 10 lt už ančiuką ;)
Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.
Hora
 
Pranešimai: 776
Užsiregistravo: Šeš Sau 05, 2013 9:11 pm
Miestas: Pajūris

Re: Sraigės, šliužai

Standartinė Hora » Sek Geg 05, 2013 2:49 pm

ai, tereik pašukuot skelbimus, jų pilna. Va vienas- klaipėdinis.
http://www.skelbiu.lt/skelbimai/anciukai-15997059.html
12 lt už keletos sav. pliurziukus. Jei iki šiol nenupirko, tai jau ir 3 sav. Derėk.
Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.
Hora
 
Pranešimai: 776
Užsiregistravo: Šeš Sau 05, 2013 9:11 pm
Miestas: Pajūris

Re: Sraigės, šliužai

Standartinė Žibutė » Pir Geg 06, 2013 9:28 pm

Hora, taip gražiai pavadinai - pliurziukai :D ) Bet teisingai - jie gi pliurzinasi kur tik vandens lašą randa :D )))
Žibutė
 
Pranešimai: 468
Užsiregistravo: Pir Rgs 06, 2010 11:17 pm
Miestas: Vilnius

Re: Sraigės, šliužai

Standartinė MaryteN » Pen Geg 27, 2016 9:38 pm

Šią vasarą ne vienas daržininkas skundžiasi, kad daržuose ir gėlynuose – sraigių ir šliužų antplūdis. Šie gleivėtą takelį paliekantys ėdrūnai su vienodu pasimėgavimu šlamščia ir daržovių, ir dekoratyvinių augalų lapus. Kaip kovoti su šiais kenkėjais, lrytas.lt skaitytojams mielai sutiko patarti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, biomedicinos mokslų daktarė Elena Survilienė. Sraigės ir šliužai – pilvakojai moliuskai. Lietuvoje priskaičiuojama apie 150 moliuskų rūšių. Iš jų beveik 80 rūšių – sausumos gyventojos. Jų dydis, forma ir spalva gali būti labai skirtinga – nuo didelių vynuoginių, galinčių pradžiuginti gurmano skrandį, sraigių iki visai mažyčių šliužų. Nežiūrint dydžio, šie moliuskai pasižymi įspūdingu apetitu. Mokslininkai yra nustatę, kad per parą sraigės ar šliužo suėdamas augalų žaliosios masės kiekis prilygsta 40 proc. jo kūno masės. Jie ne tik ėdrūs, bet ir vislūs. Šliužų patelės kiaušinius deda dirvoje krūvelėmis po 25–70 vienoje vietoje. Viena patelė gali sudėti apie 250 kiaušinių. Šliužai užauga ir subręsta per 2-3 mėnesius, iš viso gyvena 6–7 mėnesius. Per metus išsivysto viena arba dvi šliužų generacijos. Daug jų atsiranda vasaros pabaigoje. Antra generacija paprastai išsivysto, kai ruduo yra ilgas ir šiltas. Žiemoja dažniausiai šliužų kiaušiniai po dirvos grumstais, sudėti krūvelėmis, rečiau peržiemoja jaunikliai. Sraigės – ilgaamžiškesnės. Pavyzdžiui, vynuoginės sraigės laisvėje išgyvena iki 7 metų, o laikomos nelaisvėje – net iki 12 m. Jos užauga per 12-18 mėnesių. Sraigės – hermafroditai, vienu metu sudeda apie 30-80 kiaušinėlių. Augalus puola naktimis. Biomedicinos mokslų daktarė E.Survilienė šliužus ir sraiges vadina naktiniais diversantais. Jie augalus atakuoja naktį, dieną yra beveik nepastebimi, tačiau apsigyvenę sodyboje padaro akivaizdžią žalą. Kartais po nakties pamačius ažūriniais virtusius augalų lapus telieka stvertis už galvos. „Jie labai mėgsta lapinius augalus, turinčius sultingus lapus, tačiau gali suėsti ir braškių lapus ar net pačias uogas“, – pasakojo mokslininkė. Pasak E.Survilienės, prieš šliužų bei sraigių ėdrumą ir daromą žalą augalams nublanksta net kolorado vabalai. Šie maitinasi tik bulvinių šeimos augalais, o šliužai ir kiti moliuskai graužia pačius įvairiausius augalus – pupeles, salotas, špinatus, bulvių gumbus, morkas, burokėlius, o kai įsisuka į kopūstų ar salotų lysvę, iš sultingų lapų palieka tik gyslas. Kad čia pasidarbavo moliuskai, išduoda ant augalų paliktas blizgantis gleivių takas. Sraigės ir šliužai dažniausiai aptinkami drėgnose dirvose, pievose, soduose, miškuose. Aukšta nepjauta žolė, krūmai, ypač šalia vandens telkinių – itin tinkamos vietos šių kenkėjų kolonijoms apsigyventi ir daugintis. Sraigės ir šliužai minta tiek apmirusiomis, tiek gyvomis augalų dalimis, todėl priskiriami polifaginiams kenkėjams. Jie aktyviai maitinasi naktimis ir apsiniaukusiomis dienomis, o saulėtomis dienomis slepiasi po augalų lapais ar dirvos grumsteliais. Pasak E.Survilienės, paprastai šie kenkėjai, naktį papuotavę darže ar gėlyne, stengiasi grįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, nors kai kurie ir lieka pasislėpę tarp apvalgytų gėlių ar daržovių. Mėgsta drėgmę. Nenuostabu, kad šiemet, vis gausiai palyjant, sraigių ir šliužų itin daug – jiems lietingi orai ypač patinka. Už tai per sausras, tvyrant karščiams jie slapstosi dirvoje ir prikrečia mažiau eibių. Šių moliuskų skaičiaus sumažėjimas ar išnykimas yra labiau susijęs ne su tiesioginiu šių gyvių išnaikinimu, bet su jų gyvenamosios aplinkos pokyčiais. Aptvarkius aplinką – nušienavus pievas, iškirtus krūmynus, numelioravus dirvas vietovė pasidaro šiems kenkėjams nebepatraukli. Daržuose padeda ankstyvas rudeninis dirvos dirbimas, dažnas tarpueilių purenimas, piktžolių naikinimas. Vienas iš efektyvių, tačiau kantrybės ir laiko reikalaujantis kovos su sraigėmis ar šliužais būdas – mechaninis jų rinkimas. Tai daryti reikia nuolat. Išgaudyti sraiges bei šliužus bus lengviau, priviliojus juos įvairiais masalais. Pasak E.Survilienės, vienas iš moliuskų skanėstų – alus. Nakčiai reikėtų įpilti alaus į negilią lėkštelę (arba indą su alumi tiesiog įkasti į žemę). Rytą moliuskų rasite ir inde, ir gulinčių šalia jo – teliks surinkti. Efektyviai šiuos kenkėjus galima privilioti ir nakčiai tarp augalų, labiausiai kenčiančių nuo jų atakų, išdėliojus lentų atraižų, šiferio, ruberoido, linoleumo, polietileno gabalų, drėgnų skudurų ar maišinio audeklo, stambesnių augalų lapų (pvz. varnalėšų, rabarbarų, kopūstų), arbūzų ar citrusinių vaisių žievių gabalų. Po naktinės puotos ten sulindusius moliuskus tereikės surinkti ir pašalinti. Gailestingesni daržininkai šiuos kenkėjus išneša toliau nuo sodybų ir išpila kokioje pamiškėje, kiti sunaikina – paskandina kibire su vandeniu ar sulesina vištoms. Pastarosioms moliuskai – mėgstamas maistas. Todėl laisvai po daržą vaikštančių vištų šeimininkai šliužų ar sraigių antplūdžio paprastai išvengia. Moliuskus taip pat mėgsta ir ežiai, varlės, rupūžės. Nešliaužia per dilgėles. Norintiems atbaidyti šliužus ir sraiges nuo savo daržo ar gėlyno, E.Survilienė taip pat pataria padaryti jiems šiurkščias užtvaras. Pavyzdžiui, galima pabarstyti smėlio ar žvyro, pušų ar eglių spyglių, pjuvenų ar pelenų. Galima apie augalus patiesti dilgėlių stiebų – net lapams sudžiūvus, sraigės ir šliužai per jas nešliaužia. Dar labiau šiems kenkėjams nepatiks ar net pražudys vakarop pabarstytos gesintos kalkės ar rupi druska (pavyzdžiui, sumaišyta su pelenais). Vengdami šlapią kūną dirginančių medžiagų, moliuskai pasitraukia ieškoti geresnio prieglobsčio. Pasak E.Survilienės, kai kuriose užsienio šalyse populiaru gintis nuo moliuskų apie augalą uždėjus varinę juostą ar žiedą – šie vario nekenčia. E.Survilienė taip pat pataria nuolat nušienauti piktžoles apie pasėlius, pagrioviuose. Daržovių pasėliuose šliužus galima sunaikinti apibarsčius gesintomis kalkėmis (150-200 g 10 kv. m) arba tabako ir kalkių mišiniu (1:1). E.Survilienė rekomenduoja tai daryti vėlai vakare arba naktį, kada šliužai peršliaužia iš priedangų ant augalų. Geri rezultatai gaunami, kai augalai apdorojami du sykius, naudojant po pusę normos minėtų priemonių. Antrąsyk augalai apipurškiami po 15–30 min. Per pirmą purškimą ant moliusko kūno patekus kalkėms ar kitoms medžiagoms, šie išskiria daug gleivių, kurios juos iš dalies apsaugo, bet nuo antrąsyk patekusių kalkių ar kitų graužiančių medžiagų šliužai nebegali išsigelbėti ir žūsta. Šliužus ar sraiges naikina ir purškimas pentinių (Delphinium) (susmulkinti 0,5 kg lapų ir užpylus 10 l šilto vandens laikyti 2 paras), garstyčių (100g – 10 litrų vandens) užpilais.
MaryteN
 
Pranešimai: 306
Užsiregistravo: Šeš Gru 25, 2010 3:54 pm

Ankstesnis

Grįžti į "Kenkėjai"

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron