Štai prašom, tik informacija fragmentiška. Jau ir įsimylėjau tas škudes berašydama.
http://www.skudde.lt infomaciją (na, kaip jau čia įprasta – nenurodant šaltinio
) paėmė iš
http://www.schafzuchtverband.de/html/infos1.html - Vokietijos škudžių veisėjų sąjungos, tame psl taip pat galima rasti ir pardavimui skirtų avių.
Todėl informacija šiaip ar taip oficiali – škudė kilusi iš Pabaltijo regiono, mažo ūgio, prisitaikiusi prie lygumų vėjuoto klimato bei šaltų žiemų. Ypač prie smėlingos, nederlingos žemės, šlapių pievų, vienai aviai skaičiuoajamas min. 10 arų pievos. Jos buvo laikomos skurdžiausios socialinės klasės žmonių avimis. Tačiau atliekų jos nevalgo. Kai kurie mano, kad jos yra „vikingų avys“, keliavusios kartu su vikingais.
Kažkodėl viename šaltinyje (
http://www.helium.com/items/1608449-she ... cts-skudde) radau, kad jos kilusios ir iš Šveicarijos Alpių.
Sakoma, kad škudės yra labai gyvybingos ir dėmesingos, su aiškiai išreikštu gynybiniu instinktu. Tačiau nuolant su jomis kontaktuojant – galima prisijaukinti, ypač kuomet duodi skanėstų
Jos labai atsparios ligoms, labai tvirtos. Vaisingos, du ėriukai nėra retenybė, o būna ir trys, gimdymas neproblematiškas, žmogaus pagalbos nereikia. Veda nesezoniškai, nors dažnai pavasarį.
Manoma, kad turi daug bendro su laukinėmis avimis, kilusi iš jų (iš muflonų), nes kažkaip selekcijai, kryžminimui ir naujaisiais amžiais jos nepasidavė arba iš kart prarasdavo vertinamas savybes kaip atsparumą ir vaisingumą.
Vardas kildinamas nuo lietuviško/prūsiško pabaidymo škud (skud?), ar nuo Skuodo.
Amžius – iki 20 metų, kerpamos pavasarį. Vilna šiukšti, mišri, labai šilta. Mėsa – labai skani, be būdingo avims kvapo, laukinės mėsos skonio delikatesas.
Avys mažos, jų svorio prieauglis labai nedidelis. Išliko tik mėgėjų dėka, kadangi rinkai jų augimas yra per lėtas ir neneša pakankamai pelno. Taip pat vėlai subręsta. Avinai turi nuostabius sraige suktus ragus. Avys yra puikios motinos.
Labai gražiai škudes aprašo
http://www.g-e-h.de/geh-scha/skudde.htm:
„Smulkieji ūkininkai ir padieniai darbininkai mėgo škudes dėl jų neįtikėtino sugebėjimo išauginti skanią mėsą ir šiltą vilną skurdžiose pievose. Kuomet atsirado didelės ir produktyvios avių veislės, škudės išliko tik „mažųjų žmonių“ rankose. Nuo 1945 metų jos yra laikomos išnykusios kilmės šalyse. Vis pasigirsta teiginių jas vienur ar kitur Lietuvoje mačius, bet gandai nepasitvirtino.
Į Vokietiją jos atvežtos 1941 metais, keletą gyvunų nusipirkus Miuncheno zoosodui. Taip jos išplito po kitos zoosodus ir privačius ūkininkus. Šiandien galima sakyti, kad Vokietijoje jų yra apie 1000.
Kaip ir ankščiau, škudės yra tvirti gyvuliai. Laikant juos taip kaip rūšis yra pratusi, kuo mažiau įsikišant žmogui, įvairiai apaugusiose vietovėse, jos savo elgesiu tampa panašios į laukinę bandą. Škudės iš prigimties yra baikščios, gyvybingos ir neįtikėtinai dėmesingos. Trypdamos kojomis ir šnypšdamos jos išreiškia gynybą-grasinimą. Nemėgsta būti liečiamos, neįprastus daiktus stebi iš toliau ir ką įtarusios pasileidžia bėgt, mažas kūno sudėjimas, greitumas ir šoklumas dar labiau pabrėžia laukinį jų charakterį (bei reikalauja bent 1,3 m tvoros).
Banda yra vedama vienos ar kelių patelių. Tam tikri bandos nariai užima sargų pozicijas, kartais bandoje atsiranta „guvernantės“, kurios rūpinasi kitų motinų ėriukais kuomet jie nežinda. Stipriai išreikštas socialinis elgesys kartais gali nusverti net ir bėgimo instinktą.
Avinai paprastai nėra linkę užsipulti, nebent būna įspeisti į kampą ir neturi pabėgimo galimybės. Pavydas maistui pasireiškia labai ribotai. Gimdymo metu avinas gina motiną nuo likusios bandos. Jaunus avinus reiktų laikyti atskirai.
Škudėms kenkia labai riebios, tręšiamos pievos. Jų negalima permaitinti. Druska, šiaudai ir pora lapuotų šakų pakanka laisvai besiganančioms avims, žiemą reikalingas šienas iš netręštų pievų.
Mėsos išeiga yra nedidelė, bet to verta, tačiau škudė augti turi iš lėto, nepermatinant. Škudės yra labai atsparios kanopų ligoms ir parazitams, tačiau tai nereiškia, kad rūpintis kanopomis ar parazitų naikinti nereikia.
Škudės suauga 2-3 metais. Avys būna 45-50 cm ir 25-40 kg, avinai 55-60 cm ir 35-50 kg. Vilnos kokybė – C, D (šiurkšti), apie 1-2 kg per metus.“
http://www.schafzucht-kiel.de/index.php?id=21 :
Kūno svoris / kg /Vilnos išeiga (kg)
Seni avinai 40 - 50 2,0 - 2,5 -
Metų avinai 30 - 40 1,5 - 2,0 -
Subrendusi avis 30 - 40 1,2 - 2,0 -
Metinė avis 25 - 35 1,0 - 1,8 -
- 2996618642_54c2b273a5.jpg (87.52 KiB) Viewed 5490 times
- 2995774853_97b916ecdf.jpg (81.43 KiB) Viewed 5490 times