Maisto išsaugojimas per žiemą

Derliaus saugojimas: rūsys, kaupas, ledaunė

Moderatoriai: Mama Smilga, dage, saulius

Re: Maisto išsaugojimas per žiemą

Standartinė lugne » Ket Sau 19, 2012 4:18 pm

Vėjai, ko Tu nori? Kad jau visi turėtų patirtį? Juk ir pradėdama šią temą puikiai žinojai, kad tokių beveik :?: nėra. Parašei, kad nepatinka, kad raugintus agurkus reikia pakaitinti, atsakiau, kad galima ir nekaitinti. Iš pirmos žinutės supratau, kad siekiama surinkti VISOKIAS patirtis. Dabar jau man visai neaišku ką siekiama susiteminti - informaciją iš knygų, iš žmonių, tik iš savos patirties - kurią iš šitų?
O šiaip jau diskusijos bet kuria tema dažniausiai nugrybauja kaip pas tą studentą, kuris išmoko tik apie blusas, o jo paklausė apie dramblį, tai sako dramblys toks gyvūnas, kuris turi daug blusų, o va blusa....
Neturi gi niekas tų žinių, tai ir pliurpiam bile ką :)
Jurga Stoškutė
lugne
 
Pranešimai: 1444
Užsiregistravo: Pen Bal 10, 2009 1:54 pm
Miestas: Marcinkonys, Varėnos raj.

Re: Maisto išsaugojimas per žiemą

Standartinė Žibutė » Ket Sau 19, 2012 4:51 pm

Neseniai su mama vyko diskusija apie sveiką mūsų vaikystės maistą. Ta diskusija gerokai "restartavo" mano atmintį.

Daržovės, mėsa ir pienas - savi. Gyvenome ne kaime, bet nedideliame miestelyje, bet gyventojams buvo skiriami vadinami "arai" ir dar seneliai leisdavo pasisodinti savo žemės sklype. Vaikystėje pienu mus aprūpindavo už 3 km gyvenę mamos tėvai. Kai paūgėjome, mūsų namuose atsirado sava karvė, šienauti tėtis važiuodavo į Kalingrado srities karinius poligonus. Iš ten į mūsų sodą atkeliavo dauguma vaismedžių ir slyvos.

Pabandysiu prisiminti kur kas buvo iš maisto produktų :oops:

Rūsyje buvo laikomi:
labai daug pašarinių runkelių kiaulėms :)
bulvės (maistui mums ir pašarinės smulkios kiaulėms)
burokėliai
morkos
kopūstų galvos sukabintos ant karties
nedidelė medinė statinaitė (gal kokių 50 litrų) raugintų grybų
emaliuotas puodas raugintų kopūstų (apie 30 litrų)

rūsyje lentynose:
mėsos konservai: kiauliena, vištiena (kuriuos gamindavo sustatę stiklainius iš kaimynų pasiskolintame tokiame įdomiame užsukame puode)
konservuoti agurkai, keliasdešimt trilitrinių ir litrinių
kompotai iš kriaušių, obuolių, slyvų, vyšnių - keliasdešimt trilitrinių (mažesniais net nedarydavo)
sultys - obuolių, obuolių/kriaušių, slyvų - taip pat keliasdešimt trilitrinių
grybų mišrainės (dabar tai vadinama užkandėlėmis), kurias galima buvo apsišildyti ir valgyti kaip karštą patiekalą arba su karštomis bulvėmis šaltas
konservuoti miksai iš agurkų, pomidorų, svogūnų ir prieskonių
nedideliuose stiklainėliuose pagardai, prieskoniai iš česnakų, svogūnų, krapų, petražolių, krienų, alyčios (geltonųjų kaukazinių slyvaičių)
ir aišku kalnas visokių uogienių (miško avietės, mėlynės, slyvos, vyšnios, braškės, ...)
burokėlių salotos, kurias esant ekstra atvejui buvo galima suversti į puodą ir padaryti barščius

sandėliuke:
kelios moteriškos kojinės, prikimštos svogūnų
kibiras ar du kiaulienos taukų
ant karkliukų surišti česnakai
kaimiško aliejaus trilitriai (2-3) - senelis jo gaudavo, jo draugas turėjo presą ir spaudė, bet man, vaikui, jis buvo neskanus, nes nerafinuotas, būdingo augalams skonio
lydyto sviesto stiklainiukai

ant aukšto (palėpėje) tokioje aukštoje spintoje kabėjo:
kumpiai,
lašiniai
dešros
skilandis

žiemą kitoje uždaroje labai šaltoje palėpytėje dideliame mediniame lovyje būdavo sūdoma kiaulės skerdiena.

Ką dar valgėme?
Aišku šviežia kiauliena, kurią kepėme, virėme, troškinome
šviežia vištiena
nutrijiena (laikėme tas "žiurkes", tėvai prisidurdavo kapeiką parduodami kailiukus)
triušiena (buvo ir tie žvėriukai)

pienas:
šviežias
raugintas
būtinai būtinai pirkdavome kefyrą (va šitas pieno produktas vienintelis buvo "parduotuvinis")
sviestas
sūris
varškė

Spintoje virtuvėje sausai buvo laikomi:
dideliame inde nuo "marmelado" miltai
stiklainiuose savos išaižytos pupelės
savi žirniai
džiovinti krapai
... aišku pirkti pipirai, lauro lapeliai, cinamono "pagalys" (toks didelis gabalas susisukusios cinamono žievės, kurią tarkuodavome ant manų košės)
manų kruopos
makaronai vermišeliai arba mūsų su sese mėgstamiausi iiiilgi vamzdeliai, dabar tokių niekur nebematau pirkti
medvilniniame krepšyje džiovinti obuoliai, kriaušės, slyvos

dar buvo kažkur padėtos:
spanguolės
bruknės
obuoliai "ant aukšto" kambarėlyje sudėti ant grindų dėžėse, paslėpti po plunksnine kaldra, laikėsi puikiai

retkarčiais seneliai užaugindavo žąsų, ančių, avinuką - racioną papildydavo ir tie produktai, nes močiutė būtinai dalindavosi.
Tėvas buvo užkietėjęs žvejys, tai žuvies niekada nepristigdavome. Jos buvo daugiau nei "pakankamai", todėl ežero žuvies nemėgstu... Matyt vaikystėje atsivalgiau :D)))
Dar neviską išvardijau, nebepamenu ekspromtu :D
Tėvų namus palikau ir gyvenu atskirai jau daug metų

Ką gamindavome valgyti - jau daug galėčiau papasakoti, bet tas maistas tikrai buvo sveikas ir sotus. Tik gal ne šitoje žinutėje, o gal niekam ir neįdomu.
Žibutė
 
Pranešimai: 468
Užsiregistravo: Pir Rgs 06, 2010 11:17 pm
Miestas: Vilnius

Re: Maisto išsaugojimas per žiemą

Standartinė Vėjai » Ket Sau 19, 2012 4:56 pm

Lugne, tikrai VISOKIAS patirtis ir iš knygų, ir iš žmonių, ir iš patirties. Tik mane visada glumina tas faktas, kad viskas labai paprasta ir aišku tiems, kas nieko tokio pats nedaro. Gal gali nors kažkaip parašyti kaip atrodo tas tavo kaimynės rūsys, kuriame ji padeda liepos gale užraugtus agurkus ir išlaiko juos iki pavasario. Man reikia tikslumo, kad taip galima padaryti ir bandysiu pasidaryti tokias sąlygas.
Ir gal galima pasvajoti, kad nors viena , nebūtinai šita tema, pasibaigtų kažkokių išvadų santrauka. Pasikapstoma, numetamos kelios nuorodos, pasibaksnojama, atsibodo ir tema mirusi.
Dabar iš visų minčių šia tema patiko dvi:
1.Manto ir laisvo kaimiečio - maži dalykai pvz. višta susivalgo vienu kartu ir nereikia saugoti likusios dalies. Mažą moliūgą padalinu į tris dalis - sau, mamai ir dukrai ir saugojimo problemos neliko. Didelio likutis sugenda arba turiu jį šaldyti.
2. Simo mintis apie asortimento žiemos saugojimui sumažinimą. Tai visiškai siejasi su bandymu išsiaiškinti ką vadinsim sezonišku maistu žiemą.
Vėjai
 
Pranešimai: 536
Užsiregistravo: Tre Bir 23, 2010 7:10 pm

Re: Maisto išsaugojimas per žiemą

Standartinė Vėjai » Ket Sau 19, 2012 5:08 pm

Dar gal vasaros būdavo kitokios, nes man mistika kaip tie visi rūsiai ir kamaros būdavo šaltos vasarą. Vėliau rudenį ir žiemą aš ir pas save atrandu daug vietų, kur pakankamai vėsu, bet rugsėjo gale visiškas "pravalas". Kai laisvas kaimietis labai tiksliai diagnozavo mano rūsio šiltumo fenomeną - raudono molio kalniuko šilumos akumuliaciją, nežinau ar turiu vilties kur nors savo sklype surasti vietą rūsiui, kuris būtų vėsus vasarą.
Vėjai
 
Pranešimai: 536
Užsiregistravo: Tre Bir 23, 2010 7:10 pm

Re: Maisto išsaugojimas per žiemą

Standartinė Žibutė » Ket Sau 19, 2012 5:36 pm

Tai MANO gyvenimo dalis, mano vaikystė ir patirtis. Malonu, kad jums ji įdomi.

papildant racioną - senelis laikė bites, todėl visada buvo medaus.
Sode dar augo serbentai ir agrastai, tad jų uogienės ir drebučiai buvo mūsų skanėstas su blynais.
Dar buvo pririnkta ir pridžiovinta visokių vaistažolių. Ramunėlės, mėtos, būtinai liepžiedžiai, rugiagėlės, čiobreliai...
Mėgstu petražoles, bet jų niekas nei džiovino nei šaldė. O kam? Nuėjai žiemą į daržą, sniegą koja praspardei ir skinkis :D

Supratau dabar, iš kur mūsų sandėliuke atsirasdavo linų sėmenų aliejus. Ogi iš senelių užaugintų linų...

:o O žinote ką aš dar suvokiau?
Man pasisekė, kad mano seneliai buvo gana nemaži prieškariniai ūkininkai, tik išsisukę nuo Sibiro "kurortų"... Močiutė išmokė mamą visko ką mokėjo pati, o mama nepatingėjo perduoti mums su sese. Todėl man teko ir plunksnas plėšyti, ir vilnas tvarkyti, ir mačiau kaip močiutė verpdavo (pabandžiau pati, bet taip gerai gavau į kailį už nuderintą ratelį, kad daugiau nebelindau), močiutė turėjo audimo stakles ir jomis žiemą ausdavo. Linai buvo auyginami savoms reikmėms, kluone stovėjo toks aparatas, kuriuo linų spalius išspausdavo, tokios keistos šukos kuodelius šukuoti ir kitokie daiktai. Paskui močiutė verpdavo linus ir juos suausdavo į audinius. Vaikystėje miegojau tik jos austais užvalkalais vilktais užklotais. Badydavosi nauji, bet seni buvo švelnūs.
Su nostalgija prisimenu šiaudinius čiužinius. Būtinai darysiuosi :D

Seneliai buvo tikrai "senoviški" ir daug ką auginosi patys. O mus, vaikus, tikrai nelepindami spaudė vasarą prie darbo... Ir beje vasaras ten praleisdavome beveik visas. Arba pas vienus senelius, arba pas kitus.

Man dar teko dirbti ir labai egzotiškus darbus - moku rauti linus, įtariu kad retokas forumietis galite tuo pasidžiaugti, gal dar moku ""griebti" ir surišti rugių pėdą... Senelis dalgiu kirsdavo, o mes su močiute juos griebdavome iš pradalgės. Labai sunkus darbas...
Teko matyti kaip dirba ne kombainas, o senovinė kuliamoji, teko sukti arbos (grūdų valymo mašina) ratą. Moku ir dalgiu pasidarbuoti, nes gyvenime teko juo naudotis. Nekalbant apie šieno tvarkymą rankomis...

Ir dabar suprantu, kokia neįkainojama antikvarinė technika buvo suversta į didelę duobę ir traktoriumi užlyginta... Tada nugriovė ir sulygino su žeme senelių namus. Melioraaaacija... Užtat žinau ko dar galima ieškoti kaimuose, nes įtariu, kad dar pamenu vizualiai koks daiktas turi konkrečią praktinę paskirtį.

Dar vis moku sumušti rankiniu sviestmušiu sviestą, reikia mokėti pagauti "ritmą", kitaip gaunasi vadinamas "didysis".
Moku padaryti skanų sūrį...
Moku lydyti sviestą...
Moku kimšti dešras...

Ko neteko daryti - tai rūkinti mėsos. Šitas darbas ir kokybės kontrolė buvo griežtai tėčio "zona".
Reikės mamos priprašyti, kad išduotų savo firminio kepenų pašteto receptą - tai močiutės slaptasis receptas, tokio niekur daugiau nevalgiau, tik mūsų šeimoje.
Ji prieškaryje mokėsi Kaune brangiuose ūkininkaičių ir kunigų gaspadinių kursuose. Kol dar mama gyva, reikia paskubėti susirinkti informaciją. Gaila, tėčio nebespėjau išklausinėti...
Žibutė
 
Pranešimai: 468
Užsiregistravo: Pir Rgs 06, 2010 11:17 pm
Miestas: Vilnius

Re: Maisto išsaugojimas per žiemą

Standartinė Vėjai » Ket Sau 19, 2012 5:55 pm

Galim nesiblaškyti ir baigti tą raugintų agurkų temą. Žibutė aprašė daug atsargų laikymo vietų. Buvo rauginti kopūstai, o agurkai trilitriniuose t. y. kažkaip konservuoti. Kopūstus raugiam vėlai rudenį, tai kur juos šaltai padėti jau galima surasti. O agurkus raugiam vasarą. Kokios temperatūros turėtų būti patalpa, kad jie išsilaikytų nekaitinti ir neuždaryti hermetiškai?? Ir iki kada jie tokie natūralūs gali išsilaikyti? Ar turi reikšmės indo tūris? Jei misija neįmanoma dedam tašką, kad rauginti agurkai žiemą tik iš stiklainio. Mama pasakojo, kad raugdavo agurkus tiesiai į trilitrius, uždarydavo plastmasiniu, reiškia nehermetiniu, dangteliu ir įmesdavo tabletę aspirino. Laikydavo šiltame daugiabučio rūsyje. Priimtinas toks variantas ar ne??
Vėjai
 
Pranešimai: 536
Užsiregistravo: Tre Bir 23, 2010 7:10 pm

Re: Maisto išsaugojimas per žiemą

Standartinė Vėjai » Ket Sau 19, 2012 6:02 pm

Žibute, išklauskit mamos apie džiovinimą.
Vėjai
 
Pranešimai: 536
Užsiregistravo: Tre Bir 23, 2010 7:10 pm

Re: Maisto išsaugojimas per žiemą

Standartinė Žibutė » Ket Sau 19, 2012 6:06 pm

Ko džiovinimą? Vaisių?
Gal ir klausti nereikia, nes tai aš žinau.
Žibutė
 
Pranešimai: 468
Užsiregistravo: Pir Rgs 06, 2010 11:17 pm
Miestas: Vilnius

Re: Maisto išsaugojimas per žiemą

Standartinė S1mas » Ket Sau 19, 2012 6:41 pm

Seilė tysta Žibute, ačiū.
Va tau ir mano teorija apie mažą raciono asortimentą... Hmm, bet ar didžiuma taip gyveno? Ar tik tie, kurie daugiau rankų šeimoj turėjo?
S1mas
 
Pranešimai: 447
Užsiregistravo: Ket Spa 28, 2010 11:21 pm

Re: Maisto išsaugojimas per žiemą

Standartinė saulius » Ket Sau 19, 2012 7:09 pm

Tai žiūrint kada gyveno. Stiklainiai atsirado palyginti labai neseniai, cukrus uogienėms taip pat. Prieš šimtą metų nieko panašaus nebuvo, atitinkamai atsargų asortimentas buvo mažesnis. Rauginti kopūstai, agurkai- irgi pakankamai nauji patiekalai.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

AnkstesnisKitas

Grįžti į Derlius

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias