Neseniai su mama vyko diskusija apie sveiką mūsų vaikystės maistą. Ta diskusija gerokai "restartavo" mano atmintį.
Daržovės, mėsa ir pienas - savi. Gyvenome ne kaime, bet nedideliame miestelyje, bet gyventojams buvo skiriami vadinami "arai" ir dar seneliai leisdavo pasisodinti savo žemės sklype. Vaikystėje pienu mus aprūpindavo už 3 km gyvenę mamos tėvai. Kai paūgėjome, mūsų namuose atsirado sava karvė, šienauti tėtis važiuodavo į Kalingrado srities karinius poligonus. Iš ten į mūsų sodą atkeliavo dauguma vaismedžių ir slyvos.
Pabandysiu prisiminti kur kas buvo iš maisto produktų
Rūsyje buvo laikomi:
labai daug pašarinių runkelių kiaulėms
bulvės (maistui mums ir pašarinės smulkios kiaulėms)
burokėliai
morkos
kopūstų galvos sukabintos ant karties
nedidelė medinė statinaitė (gal kokių 50 litrų) raugintų grybų
emaliuotas puodas raugintų kopūstų (apie 30 litrų)
rūsyje lentynose:
mėsos konservai: kiauliena, vištiena (kuriuos gamindavo sustatę stiklainius iš kaimynų pasiskolintame tokiame įdomiame užsukame puode)
konservuoti agurkai, keliasdešimt trilitrinių ir litrinių
kompotai iš kriaušių, obuolių, slyvų, vyšnių - keliasdešimt trilitrinių (mažesniais net nedarydavo)
sultys - obuolių, obuolių/kriaušių, slyvų - taip pat keliasdešimt trilitrinių
grybų mišrainės (dabar tai vadinama užkandėlėmis), kurias galima buvo apsišildyti ir valgyti kaip karštą patiekalą arba su karštomis bulvėmis šaltas
konservuoti miksai iš agurkų, pomidorų, svogūnų ir prieskonių
nedideliuose stiklainėliuose pagardai, prieskoniai iš česnakų, svogūnų, krapų, petražolių, krienų, alyčios (geltonųjų kaukazinių slyvaičių)
ir aišku kalnas visokių uogienių (miško avietės, mėlynės, slyvos, vyšnios, braškės, ...)
burokėlių salotos, kurias esant ekstra atvejui buvo galima suversti į puodą ir padaryti barščius
sandėliuke:
kelios moteriškos kojinės, prikimštos svogūnų
kibiras ar du kiaulienos taukų
ant karkliukų surišti česnakai
kaimiško aliejaus trilitriai (2-3) - senelis jo gaudavo, jo draugas turėjo presą ir spaudė, bet man, vaikui, jis buvo neskanus, nes nerafinuotas, būdingo augalams skonio
lydyto sviesto stiklainiukai
ant aukšto (palėpėje) tokioje aukštoje spintoje kabėjo:
kumpiai,
lašiniai
dešros
skilandis
žiemą kitoje uždaroje labai šaltoje palėpytėje dideliame mediniame lovyje būdavo sūdoma kiaulės skerdiena.
Ką dar valgėme?
Aišku šviežia kiauliena, kurią kepėme, virėme, troškinome
šviežia vištiena
nutrijiena (laikėme tas "žiurkes", tėvai prisidurdavo kapeiką parduodami kailiukus)
triušiena (buvo ir tie žvėriukai)
pienas:
šviežias
raugintas
būtinai būtinai pirkdavome kefyrą (va šitas pieno produktas vienintelis buvo "parduotuvinis")
sviestas
sūris
varškė
Spintoje virtuvėje sausai buvo laikomi:
dideliame inde nuo "marmelado" miltai
stiklainiuose savos išaižytos pupelės
savi žirniai
džiovinti krapai
... aišku pirkti pipirai, lauro lapeliai, cinamono "pagalys" (toks didelis gabalas susisukusios cinamono žievės, kurią tarkuodavome ant manų košės)
manų kruopos
makaronai vermišeliai arba mūsų su sese mėgstamiausi iiiilgi vamzdeliai, dabar tokių niekur nebematau pirkti
medvilniniame krepšyje džiovinti obuoliai, kriaušės, slyvos
dar buvo kažkur padėtos:
spanguolės
bruknės
obuoliai "ant aukšto" kambarėlyje sudėti ant grindų dėžėse, paslėpti po plunksnine kaldra, laikėsi puikiai
retkarčiais seneliai užaugindavo žąsų, ančių, avinuką - racioną papildydavo ir tie produktai, nes močiutė būtinai dalindavosi.
Tėvas buvo užkietėjęs žvejys, tai žuvies niekada nepristigdavome. Jos buvo daugiau nei "pakankamai", todėl ežero žuvies nemėgstu... Matyt vaikystėje atsivalgiau
)))
Dar neviską išvardijau, nebepamenu ekspromtu
Tėvų namus palikau ir gyvenu atskirai jau daug metų
Ką gamindavome valgyti - jau daug galėčiau papasakoti, bet tas maistas tikrai buvo sveikas ir sotus. Tik gal ne šitoje žinutėje, o gal niekam ir neįdomu.