Natūrali kontracepcija

Kuo jos mažiau - tuo geriau:-)

Moderators: Mama Smilga, saulius, dage

Žibutė
Posts: 468
Joined: Mon Sep 06, 2010 11:17 pm
Location: Vilnius
Contact:

Natūrali kontracepcija

Post by Žibutė »

Homero ir Eschilo laikų kontracepcija

Mes, XXI amžiaus žmonės, save laikome itin civilizuotais. Kad ir ką gamintume – daugkartinį kosminį laivą ar vienkartinius prezervatyvus, iškart tai įvardijame “pirmuoju”, “geriausiu” ir “neturinčiu analogų”. Geriau pažiūrėjus, ir viena, ir kita, ir trečia neretai pasirodo nelabai tikslu ar net klaidinga. Pavyzdžiui, Antikos moterys kur kas geriau nei mūsų amžininkės buvo informuotos apie kontracepciją ir sėkmingai ją praktikavo. Mes su savo šiuolaikiniu snobizmu pasmerkti daug kartų užminti tą patį grėblį.

VII amžiuje prieš Kristų senovės graikų kolonistai dabartinės Libijos teritorijoje įkūrė Kirenos miestą. Iš pradžių persikėlėlių reikalai klostėsi pusėtinai. Tačiau netrukus vienos nežinomos graikės laimingo radinio dėka miestas suklestėjo. Tai, kad tokį atradimą padarė būtent moteris, galima spręsti iš to, kas buvo rasta. O rasta nauja ir gana tobula kontracepcijos priemonė – augalas graikišku “silfijono” pavadinimu (lot. – Silphium). Stebuklingasis augalas, garantavęs Kirenos klestėjimą, buvo iš skėtinių šeimos, kaip ir visiems žinomas krapas. Kaip ir krapą, graikai jį vartojo kulinarijoje, kol buvo aptikos kitos jo savybės.

Augalo pranašumas buvo toks didelis, jog netrukus silfijonas tapo geriausia Antikos pasaulio kontracepcine priemone. Jis buvo toks populiarus, kad jo pavadinimas virto bendriniu, kaip aukščiausios kokybės sinonimas buvo vartojamas greta Paroso marmuro ar Argo skydų. Romos poetas Katulas ir graikų dramaturgas Aristofanas apie silfijoną rašė pjesėje “Raiteliai”: “Ar prisimeni, kad silfijos stiebeliai taip pigiai būtų kainavę?”

Bandymai Sirijoje ir Graikijoje auginti stebuklingą krapą buvo nesėkmingi. Geriausios Antikos pasaulio kontracepcinės priemonės monopoliją ir toliau išlaikė Kirena. Vėliau tai ir pakirto svarbiausią jos pajamų šaltinį. Aktyviai renkant, sumenko vienintelė vieta, kurioje augo ši krapų rūšis. Pirmajame mūsų eros amžiuje silfijonai augo taip retai, kad, jeigu tikėtume Plinijumi Vyresniuoju, imperatoriaus Nerono laikais jis kainavo brangiau už sidabrą.

Nuo krapo iki morkos

Silfijonas išnyko, tačiau liko kitų krapo rūšių – nors ir ne tokių efektyvių, tačiau labiau paplitusių. Dar viena, graikiškai pavadinta “asafetide”, išliko iki mūsų dienų, jos netgi dedama į garsųjį Vusterio padažą. Beje, šiuolaikinės laboratorinės analizės parodė: taisyklingai vartojami skėtinių šeimos augalai gali kontroliuoti gimstamumą ne blogiau nei modernūs kontraceptikai.

Dar vienas gerai žinomas augalas – laukinė morka, apie kurią Hipokratas rašė: “Peroraliai vartojamos jos sėklos gali ir užkirsti kelią nėštumui, ir jį nutraukti”. Tai patvirtino 1976 metais atlikti tyrimai, tiesa, su laboratorinėmis pelėmis. Dar po 10 metų paaiškėjo ir šio poveikio esmė: laukinės morkos sėklos blokuoja progesterono gamybą organizme. Progesteronas – hormonas, parengiantis gimdą apvaisintos ląstelės vystymuisi. Ši priemonė gali būti sėkmingai vartojama ir profilaktikai, ir kaip vienkartinė priemonė iškart po “neplanuotos meilės”. Būtent taip ir dar šiandien elgiasi dauguma Indijos moterų, kurios po aistringos nakties išgeria morkos sėklų antpilo arba paprasčiausiai pakramto jų, nežinodamos, jog šiai priemonei netrukus sukaks 30 amžių.

Mėta, akacija ir kiti

Ką savo rankinėje nešiojasi šiuolaikinė dalykiška moteris? Mašinos raktelį, plastikines korteles, kosmetiką ir prezervatyvų pakelį. Antikos laikų gražuolių kontracepcijos rinkinį sudarė artemisijos, miros, polėjai (smulkioji mėta), kvapiosios rūtos, pomerantai, ievos. Aristofano komedijoje “Pasaulis” (pirmą kartą pastatyta 421 m. pr. Kr.) Hermis taip pristato Trigėjui moterį: “Ji nepastos jokiu būdu, jeigu duosi jai mėtos”.

Šiems tikslams graikės naudojo mėtos užpilą, nes tam tikra jo koncentracija užkerta kelią nėštumui. Pomeranto kaip kontraceptiko vartojimas aprašytas graikų mite apie Hadą ir Persefonę. Mirusiųjų karalystės valdovas pagrobė vaisingumo deivės Demetros dukrą Persefonę ir ją vedė. Kuo daugiau niūrioje Hado karalystėje Persefonė suvalgydavo pomerantų grūdelių, tuo viršuje buvo ilgesni žiema ir pavasaris – nederlingi metų laikai, kai Žemė neveda vaisių.

Dar gerokai prieš graikus ir romėnus kontracepciją naudojo senovės egiptiečiai. Eberso (1550-1500 m. pr. Kr.) papiruse minimas vagininis kontraceptikas, pagamintas akacijos dervos ir medaus pagrindu. Šiuolaikiniai tyrimai įrodė, jog akacijos derva gali užmušti spermatozoidus. Sumaišyta su medumi ji išskiria pieno rūgšties anhidridą, kuris plačiai naudojamas moderniuose kontracepciniuose geliuose-spermiciduose- jis švirkštu užtepamas ant gimdos kaklelio.

Nėra to blogo...

Graikų istorikas Polibijus (200-118 m. pr. Kr.) rašė, kad daugelyje miestų-valstybių vaikų skaičius šeimose buvo apribotas įstatymais. Laisvas demokratinio miesto gyventojas neturėjo teisės susilaukti daugiau kaip vieno (rečiau – dviejų) vaiko. Priežastis paprasta: gyventojų skaičių ribojo erdvė, juosiama miesto gynybos sienų. XXI amžiuje panašių problemų (tik dideliu mastu) patyrė Indija ir Kinija. Jas spręsti abiem šalims buvo skirtos didžiulės lėšos, tačiau rezultatas vis tiek buvo blogesnis nei prieš 2200 metų. Tai lėmė ne šiuolaikinių kontracepcijos priemonių kokybė, kuri pakankamai aukšta. Lėmė žmonės.

Galbūt pernelyg geros kontracepcinės priemonės ir Antikos moterų pasirengimas jas nuolat vartoti tapo vienu faktoriumi, pražudžiusiu didžiąją Romą. Archeologai seniai suko galvą, kodėl imperijos gyventojų maždaug nuo 1 iki 500 m. e. metų ne daugėjo, bet mažėjo, nors nebuvo didelių epidemijų ir triuškinančių karų. Romėnų kapinėse rastų to periodo skeletų tyrimai rodė, jog gyvenimo trukmė nuolat ilgėjo. Ir vis dėlto naujagimių skaičius 100 tūkst. gyventojų būtent tuo laikotarpiu tapo mažesnis nei natūrali reprodukcija.

Gana drąsiu Amerikos žurnalo “Archeologija” spėjimu, Romos gyventojai buvo itin linkę mėgautis lovos džiaugsmais. Tačiau nenorėjo rūpintis augančia karta. Todėl pamažu jie tiesiog susiliejo su nugalėtomis tautomis, kurios dėl savo tamsumo nieko neišmanė apie kontracepciją ir dauginosi it triušiai.

Tada stojo “tamsūs” barbarų laikai, daugybė karų, kelios didžiojo tautų kraustymosi bangos. Kontracepcijos priemonių receptai buvo ilgam užmiršti, ir tai buvo logiška. Norint kompensuoti didžiulius žmonių “nuostolius”, reikėjo vertinti vos ne kiekvieną spermatozoidą. Gamta padarė savo.

Vėliau tai uždraudė krikščionių doktrina, iki šiol labai neigiamai vertinanti kontracepciją. Todėl dabar turime tai, ką turime: itin didelę kontracepcinių priemonių kiekvienam skoniui rinką ir milijonus abortų per metus.
zoot
Posts: 684
Joined: Sun Feb 13, 2011 8:01 pm
Location: Kauno raj Karmėlava
Contact:

Kontracepcija

Post by zoot »

Rūtos ne vaikams o mergaitėms reikėtų atpažinti.Tautosakoje mergelės grįžę iš bernelių privalėdavo ravėti rūtas. O rūta kaip žinia yra labai stiprus alergenas ir gali sukelti netgi persileidimą, tad reikėtų suprasti pas tas mergeles kur rūtos išravėtos dažnai lankosi berneliai. Rūta natūralus Lietuviškas kontraceptikas.
Valdas
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Daugiametės prieskoninės žolės

Post by saulius »

Tai būtent, kad daugelis daiktų ir reiškinių išlieka, išnyksta tik jų prasmė. Rūta išliko kaip paprasta gėlė ar "skaistybės" simbolis, bet kryžiuočių pasakose paskendusi tauta jau neprisimena kas ta tikroji skaistybė...
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Daugiametės prieskoninės žolės

Post by saulius »

Manoma, kad rūtos atkeliavo su vienuolynais, vienuolės jas augindavo. O šiam tikslui pas mus galėjo naudot kad ir laukinę morką ar kitą kokį skėtinį, nors jokių duomenų nėra. O gal kitų būdų žinojo, kurie dabar užmiršti. O gal ir nieko nenaudojo. Bendruomeninėse matriarchalinėse šeimose kontraceptikai neturėjo didelio poreikio. Čia tik antropologai taip mano, kad akmens amžiuje jie buvo naudoti. Kitas reikalas, kad yra augalų, veikiančių ir kaip afrodiziakai, ir kaip kontraceptikai. Afrodiziakų naudojimas labiau pagrįstas, kadangi jų poveikį lengviau pastebėt ir juos naudoja net žvėrys. Pvz. šernai triufelius (pas mus- baltuosius godūnus), turinčius ypač daug androstenono. Taip pat poniabudes arba kai kurių orchidinių šakniagumbius.
Saulius Jasionis
Gabriele
Posts: 121
Joined: Fri Dec 12, 2008 9:59 pm
Contact:

Re: Daugiametės prieskoninės žolės

Post by Gabriele »

Buvom Pietų Amerikoj, pamatėm vienoj vietoj rūtas augančias. Išsikalbėjom, kad pas mus per vestuves merginos ant galvų vainikėlius iš rūtų deda (dėdavo), seniau prie kiekvienų namų darželiuose rūtų būdavo. Žmogus kiek nustebęs klausia, o tai žinot, kad rūtos veikia abortuojančiai. Jo jo, žinom... Iš žmogaus reakcijos ir pamąsčius kažkaip pasidarė aišku, kad rūtos nelabai gali būti mūsų kultūros dalis. Vestuvės labai jau tampriai susijusios su vaisingumu, vaikų turėjimu, ir še tau ant galvos toks simbolis.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Natūrali kontracepcija

Post by saulius »

O tai kas čia keisto? Per vestuves gi ir nuimamas rūtų vainikėlis. Jis reikalingas iki vestuvių, tipo, kad netekėjusi moteris neturėtų vaikų. Kai išteka- vaikų jau galima turėt ir kontraceptikai nevartojami, t.y. vainikėlis sudeginamas. Net labai mūsų kultūros dalis (ta "mūsų" kultūra sunkiai apibrėžiamas dalykas, bet jeigu vėlyvosios, krikščioniškos- taip), matomai, ne tik mūsų. Kontracepcija neturi prasmės tik ten, kur nėra santuokos institucijos. Kartu su santuoka atsiranda kontracepcija.
Saulius Jasionis
Post Reply

Return to “Buitis”