Page 1 of 1

Apie

Posted: Wed Jan 14, 2009 8:25 pm
by saulius
Ilgai dvejojau, prieš kurdamas šią temą, bet po to supratau: juk šiuos dalykus, bent jau teoriškai, privalo suprasti kiekvienas augalininkyste besidomintis žmogus. Aš pats ilgai buvau prieš dirbtinę hibridizaciją, vis bandžiau sau įteigti, kad nieko pagerint neįmanoma, kad viskas, kas gamtos sukurta- tobula ir t.t. Daug kalbėta apie tai su A.Kuznecovu, aršiu GŽ gynėju ir, beje, atkakliu selekcininku. Matydamas, kad aš labai priešinuosi naujų hibridų kūrimui, jis pasakė: o aš matau tavyje selekcininką :D . Ir štai atsitiko dėsningas dalykas- aš pagaliau supratau tikras šio dalyko galimybes. Tai ne tik naujos veislės, kurių galbūt mums ir nereikia, tai pagelbėjimas augalams prisitaikyti prie konkrečių vietos sąlygų, tai jų gerųjų savybių gerinimas sau norima linkme (gamtoje tas taip pat vyksta, tik daug lėčiau), tai tų savybių patikimas įtvirtinimas, tai galimybė auginti kitų klimatinių juostų augalus, derėjimo paankstinimas, imuniteto didinimas ir dar daug daug gerų dalykų. Apie tai čia ir pakalbėsim. Priešininkai taip pat laukiami :D

Re: Apie

Posted: Wed Jan 14, 2009 10:47 pm
by Varovas
Manau, kad selektcijos priešininkas gali būti tik užkietėjęs primytivistas. Buvo metas, kai šitais klausimais aktyviai domėjaus pats ir bendravau su žmonėm tuo užsiimančiais. Blogiausia - kai prarandamas sveikas protas ir rezultatas reikalingas tik dėl rezultato .... Taip ir atsiranda krūvos naujų veislių visiškai netikusių. Kai sodininkas mėgėjas įsigyja tokį "stebuklą" (atsiprašant), jam po poros metų visiškai atšoka noras sodininkaut. Abiem rankom būčiau už tai, kad būtų atrinkinėjami vertingi augalai senųjų, laiko patikrintų veislių ir tobulint tik jas, nebeišradinėjant dviračio. Bet tai - tik mano nuomonė. Rašiau, kad "domėjausi" - deje, aš tam pernelyg didelis tinginys, o ir kantrybė - ne mano dorybė :D .

Re: Apie

Posted: Wed Jan 14, 2009 11:45 pm
by saulius
Abiem rankom būčiau už tai, kad būtų atrinkinėjami vertingi augalai senųjų, laiko patikrintų veislių ir tobulint tik jas, nebeišradinėjant dviračio.
Su šituo, manau, sutiktų ir didžiausi primityvistai. Tai reiškia kad be tam tikros selekcijos neapsieisim. Kaip žinia, augalai yra labai prisitaikę prie vietos sąlygų. Ne vietovės, šalies ar pan., bet būtent prie konkrečios vietos. Čia įtakos turi ir dirvožemis, ir mikroklimatas, ir kaimynystė ir dar daug kas. Tai reiškia, kad pvz. aš, įsigijęs kokios nors kriaušės skiepų iš kitos rajono, kitokiomis sąlygomis augusios ir įskiepyjęs savo sode, nebūtinai gausiu tą patį rezultatą. Veislė ta pati, genotipas tas pats, o elgtis ji gali visiškai kitaip. Dažnai gal ir nepastebimai, bet kartais gali ir ryškiai. Kad išlaikyti ir paryškinti norimas savybes, reikia imtis tam tikros selekcijos. Juk mums nesvarbu veisles pavadinimas ar jos grynumas, mes norim būtent tokių vaisių, kokius išsirinkom arba dar geresnių. Čia būdų yra daug- nuo vegetatyvinio dauginimo pasirinktų medžio dalių (jums, turbūt, ne paslaptis, kad ne ant visų medžio šakų auga visiškai vienodi vaisiai) iki tiesioginės hibridizacijos su vietiniu sėjinuku ir vėlesne atranka, auklėjant jau konkrečiomis vietos sąlygomis.

Re: Apie

Posted: Fri Jan 16, 2009 6:14 pm
by Algisdalgis
Naujos rusys,po to visokie hibridai atsiranda del mutaciju.Labai maza dalis buna progresyvios, kitos turi isnykti. Dabar klimatas per greitai keiciasi, todel gamta nebespeja prigaminti optimaliai prisitaikanciu. Tam padeda naujausi mokslo pasiekimai.Mutacijos inicijuojamos cheminiais, radiaciniais ir kitais budais.Vargiai, ar gamta begali cia suspeti, o zmones atsirinkti. Senoviskas veisles butina konservuoti, kol zmogus nesugadino genomu.Jau pradeti kaupti genomu bankai, tik mums, Lietuvoj dar toli, todel jusu mintys turi prasmes.
Selekcija pas mus sunaikinta, o veislei sukurti daznai vieno gyvenimo budavo per mazai.

Re: Apie

Posted: Mon Jan 19, 2009 11:00 am
by giedrioks26
Gamta visada suranda kelia. Ir net gi tada kai zmogus isikisa ji puikiai susitvarko. Tik klausimas kokia kryptim viskas gali pajudeti. Dazniausiai zmogaus tam tikri padariniai gamtai atsisuka pries ji pati.

Re: Apie

Posted: Sat Jan 31, 2009 1:26 pm
by Algisdalgis
Turbut visi ragavote "lietuvisko " ' Auksio' obuolių. Gal ne visi žino, kad tai angliškos 'Koksopomonos' ir dar kitos nelietuviškos( pamiršau) veislių hibridas. Abiem veislėm išvesti prireikė daug metų.Na o atrinkti jų geriausią hibridą irgi nebuvo lengva, todėl Auksis buvo pripažintas lietuvišku.
Iš liaudies selekcijos labiausiai vykęs 'Popierinis', iš jo gauta panasiu požymių 'Silvija' žymiai skanesnė , nejuoduoja prakandus ir t.t. 'AntaninĮ' savinasi rusai, kaip liaudies selekcini.Gal 'Avenarijus' kiek lietuviškas , bet irgi kažkada atvežtas.
Koki lietuvišką vaismedi norit sukurti,jei net bičiu savo nebeturim ir kitų gyvių, kurie lengviau dauginasi ir kryžminasi?

Re: Genetika

Posted: Thu Nov 11, 2010 9:30 pm
by ArvydasG
Pereinu is sertifikavimotemos. Jei dar nenusbodau :D
Jei auga kriauses , persikai ir kiti vaismedziai Altajui geriau, tai nereiskia kad ju klimatas geriausias. Jie yra siltu krastu augalaiai.
Tai selekcininku ilgas darbas. Kazkur skaiciau kad norint pritaikyti siltu krastu augala, reikia 100 metu, vis atnaujinant kartas ir pripratinant prie tos vetoves salygu. Kadangi Lietuvoj tuo nieks labai neuzsiminejo, todel ir neturime savo fondo.

Re: Genetika

Posted: Thu Nov 11, 2010 9:53 pm
by saulius
Nenusbodot, Arvydai, turi kažkokia kritika būt ;) . Va būtent selekcininkų darbo ten ir nebuvo. Atsirado jis tik dabar, bet sunku tai pavadint selekcija. Vienas selekcininkas buvo Rusijoj- I.Mičiurinas. Dabartiniai priveda visko labai daug, bet kas iš to... Visos normalios veislės- arba senos, arba liaudies selekcijos. Na, Uralo kriaušės gal išimtis, iš aprašymų sprendžiant yra normalių. Tik mažos labai... O dabartiniai persikų ir vynuogių augintojai tiesiog skiepija ar kitaip adaptuoja pietinius augalus. Sąlygos Sibire geresnės, saulės aktyvumas kitas, vasaros karštos- o tai patinka ir vynuogėms, ir persikams, ir kriaušėms. Bet kriaušės labai jautrios šalčiui, todėl Lietuvoj turim geresnių nei Sibire (turėjom tiksliau, bet praganėm). O Altajaus klimato trūkumas sodininkystei- tik trumpoka vasara ir šaltos žiemos. Šilumos pas mus niekada tokios nebūna. Bet žiemos sniegingos, o tai jau privalumas.
Šimto metų nereikia, kryžminant tolimų vietovių augalus, prisitaiko per vieną kartą, toliau jau vyksta tobulinimas. Mičiurinas daug sodo kultūrų pastūmėjo į šiaurę. O kalnuose nė to nereikia- tiesiog išspręst apsaugos nuo šalčio žiemą klausimą. Persikus jie augina su pakaitiniais ūgliais, žemus, gervuoges ir avietes lenkia prie žemės, vynuoges irgi.

Re: Genetika

Posted: Fri Nov 12, 2010 8:06 am
by ArvydasG
Kritikos nera, paprasciausi diskusija , kuri bus naudinga man ir kitiems skaitantiems naujokams.
Kazkaip visi vangiai bendrauja. :D
Sutinku , kad praganem ta ka turejom, o gal blogai ieskom, lengviau nusipirkti lenkiska sodinuka.
Miciurinas, jau preaeitis, atsiranda naujos technologijos, jis neaugino grybu po medziais, nemulciavo ir t.t.\
Del persiku selekcijos tikrai pasiskaitykite, zmones jau po 100 metu pritaike kartas savo klimatui ir perspjove Miciurina ir pirmauja pasaulyje
Kodel ieskom senu veisliu, todel kad per daugeli metu jos pasidare vietines ir isgyveno laukinei gamtoj. Kaip suprantu skiepijimas i tokias ataugas issprestu daugeli problemu. Negalima nuvertint Lietuvos, kad pas mus negalima uzauginti produktyviu veisliu. Pats Kuznecovas raso , kad Lietuvos klimatas labai panasus i Altajaus, net geresnis
salcio atzvilgiu.

У меня целая коллекция сортов прекрасной груши. У меня и сорт талгарка есть. Если уж у нас выдерживает зимы по годам, у Вас вовсе пойдет.

Re: Apie

Posted: Sat Apr 27, 2013 9:53 pm
by saulius
Pats Kuznecovas raso , kad Lietuvos klimatas labai panasus i Altajaus, net geresnis
salcio atzvilgiu.
Geresnis šalčio atžvilgiu- pas mus šiltesnės žiemos, bet blogesnis šilumos atžvilgiu- pas mus gerokai šaltesnės vasaros ir mažiau saulėtų dienų. Be to, pas juos pietesnė platuma- saulė aukščiau. Todėl ten gerai auga net Vid. Azijos veislės, problema tik iššalimas žiemą. Bet kai vasarą daug šviesos ir šilumos- geriau subręsta mediena, todėl tos pačios veislės ten labiau atsparios šalčiui, o pas mus- mažiau. Jeigu pas juos kokia nors veislė atlaiko keturiadešimt šalčio, pas mus ji neatlaikys ir trisdešimties. Sniego danga ten taip pat daug storesnė ir pastovi. Labai pasimatė šį pavasarį ką daro Altajaus veislės- susprogo per pirmą atšilimą. Jeigu rimčiau pašaltų...