Sėjinukai

Forumas tiems, ko netenkina esamas asortimentas

Moderatoriai: Mama Smilga, dage, saulius

Sėjinukai

Standartinė saulius » Ket Sau 15, 2009 12:50 am

Čia tiems, kas nori užsiaugint sodą iš sėklų. Reikia pripažinti, kad tai geras būdas :D. Pasirenkant norimo medžio sėklas, pirmenybę reikia teikti storoms, apvalioms sėkloms. Žinoma, iš geriausių vaisių. Taip pat reikia nepamiršti, kad visi tokie sėjinukai bus sunkiai prognozuojami hibridai, bet tai ne blogybė, o greičiau galimybė atrasti naujas vertingas formas, kartais vertingesnes už motininį medį. Sėklas reikia sėt iš karto, rudenį, kuo ilgiau laikomos sėklos, tuo didesni gali būti nukrypimai į mums netinkamą pusę. Jei sudygusius sėjinukus paliksim pievoj savieigai- jų savybės nukryps į laukinių protėvių ir galim niekada nepamatyti to, ką jie galėjo parodyti :D . Auklėjimas dažnai gali būti svarbesnis už tėvų parinkimą. Juk sėjinuke pasireiškia ne tik tėvų genų kombinacija, bet ir savybės, įgytos jauname amžiuje. Na, kaip auklėti mes jau žinom- sudaryt pačias palankiausias sąlygas mitybai, bet pernelyg nelepint.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Sėjinukai

Standartinė Algisdalgis » Šeš Sau 31, 2009 1:01 pm

Turbut žinot, kad geras ir geresnes savybes turės 3-5 procentai sėjinuku, likusius teks išbrokuoti, nes tures perdaug protėviu genu.Tam reikia daug vietos ir turėti kelis gyvenimus, kad išvesti geresnę veislę be prievartinės hibridizacijos.
Kazkada bandžiau išvesti kvapiosios vyšnios ir trešnės hibridą. Iš šimto sėjinuku trešnės lapus paveldėjo 7.Juos pasodinus ir sulaukus derliaus, tik vieno vaisiai buvo valgomi.Taigi, reikėjo dar karta atlikti kryžminimą, kad gauti valgoma ,nesergančią trešnę. Deja, mėgėjui tai neįkandama.
Algisdalgis
 

Re: Sėjinukai

Standartinė saulius » Šeš Sau 31, 2009 2:59 pm

Turbut žinot, kad geras ir geresnes savybes turės 3-5 procentai sėjinuku, likusius teks išbrokuoti, nes tures perdaug protėviu genu.

Kaip čia pasakius... Gali būt visaip. Pvz. antaninio dauguma sėjinukų bus labai panašūs į antaninius ir apskritai, visų senų, tikrų veislių sėjinukai labai tikėtina, kad bus didžiąja dalimi geri, gali būt ir geresni už tėvines veisles. Jei sėsim naujas veisles, t.y. ne veisles o nenusistovėjusius hibridus, rezultatas visiškai neaiškus. Jeigu apdulkinsim dirbtinai- rezultatą galima prognozuoti ir tokiu būdu apdulkinti tikslingai. Taigi nėra viskas taip beviltiška. Na, bet mes čia nesiruošiam išvedinėt naujų veislių- mums reikia išsaugot senas. O kaip žinia, karta iš kartos dauginant skiepijimu, veislės savybės gali "nutekėti" nežinia kur. Sėjimas- vienas iš būdų įtvirtint veislės savybes, deja, reikalaujantis labai daug laiko. Yra dar vegetatyvinis dauginimas- bet sėjinukai ir prieš jį turi daug pranašumų. Aišku, čia daugiau teorija nei praktika, mažai kas taip daro, dauguma skiepija ir nesuka galvos, bet kodėl gi nepasvajot apie idealų variantą- ilgaamžius, atsparius medžius ir pačios aukščiausios kokybės jų vaisius :D
O greitai derančias kultūras, pvz. avietes, primygtinai siūlyčiau mėgint daugint sėklomis :D . Pats taip išauginau žemaūges, derlingas ir nuostabaus laukinio skonio avietes (sėklos irgi buvo laukinės, nuo žemų aviečių), tik va kol kas nesidaugina šaknų atžalomis...
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Sėjinukai

Standartinė Algisdalgis » Pir Vas 02, 2009 7:51 pm

Man kazkodel nebeatrodo, kad evoliucija dar gali sukurti geresniu veisliu .Perdaug atsirado visokiu veiksniu, trukdanciu naturalu progresa.
Buvo laikai, kai prie Vilniaus, Vokes zemdirbystes institute isvedinejo mokslininkai naujas bulviu veisles.Jos labai plito, buvo giriamos, bet pasodinus, po keliu metu susmulkedavo, išsigimdavo.Po to atsirado meristeminės technologijos, kurios virusu sugadintą genofondą lyg ir atstatydavo.Megintuveliuose is pumpuro daleliu pradėtos auginti vel virusu nepazeistos motininės bulvės. Bet galiausiai nugalėjo veislės, kurios labiausiai atsparios virusinėms ligoms. Dabar sodiname daugiausiai olandiskas bulves. Bet vistiek seklai reikia atrinkti sveikiausias, idealiausios formos ir pan.
Tas pats su vaismedziais.
Visada stengdavausi gauti skiepus "iš pirmu rankų", bet net tokia medziagą platindamas savo sode ir draugams pastebejau, kab vaisiu kokybė prasteja. Teko ta tema skaityti ir publikacijų.Galiu tik spėlioti, ar musu senosios veislės atsparios virusinėms ligoms, jos išimtos iš dauginimo, nes atsirado naujos, geresnės skoniu ar ūkinėmis savybėmis. Nebeimanoma sukurti tokios erdvės, kuri butu visiškai izoliuota .
Algisdalgis
 

Re: Sėjinukai

Standartinė giedrioks26 » Ket Vas 12, 2009 9:28 am

Nemanot, kad labai jau daug darbo su tom veislem. As linkes seti miskine obeli ir nesukti sau galvos. Priseji visa giraite, o paskui atsirenki kuri geriausiai kai dereti pradeda po 10 metu. Kulturinis augalas yra kulturinis augalas, jam reikia prieziuros, ypac naujom veislem. Pritariu sauliui, kad reiktu tiesiog perseti senas veislias, o ne skiepyti, niekada tokio pacio vaisiaus negausi, bet ivairove visada yra sveikintina, o gal ziurek dar skanesnis iseis :)
O del skonio kaip sakma nesigincijama. As negaliu valgyti saldziu ir sodraus skonio obuoliu. Visada megau rugscius obuolius. Nuo vaikystes mano megstamiausi obuoliai buvo antaniniai ir visokie laukinukai rukstus. Beje jei obuolys nejuoduoja prakandus,tai si bei ta reiskia. Kas yra juodavimas? tai askorbino rugstis ir ikitu rugsciu reakcija i deguoni, tai reiskia, kad obuolys turi vitaminu ir yra mastingas. Turiu tokia ziemine veisle bagatyr, saldus, skanus kaip pasakytumete, bet prakandus nejuoduoja. Ar manot, kad toks obuolys gali tureti daug vertingu medziagu? Ir visos kitos naujos veisles prakandus nejuoduoja, nebeliko rugstesniu obuoliu. Nera ko stebetiks kodel Kaune gripo epidemija :)
giedrioks26
 
Pranešimai: 80
Užsiregistravo: Pir Gru 15, 2008 10:41 am

Re: Sėjinukai

Standartinė Laimis Žmuida » Pen Vas 13, 2009 1:06 pm

Jo, Šimkūnaitė pataria valgyti geriau laukinį rūgštų obuolį, nei citriną saugantis nuo gripo. :)

http://ekologija.blogas.lt/473299/gripa ... trina.html
Laimis Žmuida
 
Pranešimai: 1173
Užsiregistravo: Tre Gru 17, 2008 1:00 pm

Re: Sėjinukai

Standartinė saulius » Ant Bal 21, 2009 7:12 pm

Įdedu sutrumpintą Mičiurino straipsniuką. Kas norit augint medžius iš sėklų- pasiskaitykit.

KILMINGŲJŲ KULTŪRINIŲ VEISLIŲ VAISMEDŽIŲ GAVIMAS IŠ SĖKLŲ

Visų sodininkystės veikėjų tarpe nuo senų laikų įsišaknijo įsitikinimas, kad iš pasėtų vaismedžių kultūrinių veislių sėklų gali išeiti beveik išimtinai tik laukinio pavidalo sėjinukai ir kad tokie sėjinukai, jeigu jų neįskiepysime kultūrine veisle, duos medžius, galinčius išauginti tik niekam tikusius vaisius rūgštuolius. Nors iš tikrųjų praktikoje tokių sėjų rezultatai tikrai lyg ir patvirtina to tvirtinimo teisingumą, bet vis dėlto drįstu savo skaitytojus patikinti, kad čia slypi gili klaida, kuri atidžiau dalyką žiūrint pasidaro visiškai akivaizdi.
Šiame savo straipsnyje aš pasistengsiu išaiškinti tokio klaidingo įsitikinimo priežastį. Įspėju, kad dėstydamas savo nuomonę aš visiškai neturiu noro primesti savo argumentus,kaip neginčijamą tiesą; aš neprašau tikėti,- priešingai, aš noriu, kad skaitytojai atkakliai ir sistemingai tikrintų mano išvadas.....
Ieškodami priežasties, dėl kurios iš vaisinių medžių kultūrinių veislių sėklų išeina laukiniai sėjinukai, didelė dalis stebėtojų visą kaltę suverčia išskirtinai tik vieno atavizmo įakai. Bet tokia apibrėžtis neišlaiko nuoseklios kritikos. Iš tikrųjų, kuo čia dėtas atavizmas? Juk jei medelis, išaugintas iš tokių sėjinukų, būtų auklėjamas toje pačioje aplinkoje ir esant toms pačioms sąlygoms, kuriose atsitiktinai išėjo ta kultūrinė veislė, kurios sėklos buvo paimtos sėjai, ir vis tiek nukryptų savo sandaru ir nukryptų tikrai į protėvių pusę- tada kitas reikalas, galima būtų sustoti ties tokiu klausimo išsprendimu. O čia, pirma, visų tokių sėjų atveju nė kiek nesirūpinama duoti sėjinukams juos auklėjant tų aplinkos sąlygų ir paleisti į darbą tuos veiksnius, kuriems bendrai veikiant jie galėtų išvystyti kultūrines veislės savybes, o tuo tarpu kaip tik tai ir yra svarbiausia reikalo nesėkmės priežastis. Antra, vadinamasis laukinis suaugusių medžių, išaugintų iš sėjinukų pavidalas savo sandaru jau nebėra nukrypimas į protėvių pusę, nes tas kiekvieno iš sėjinukų sandaras yra, iš esmės imant, visai nauja savybių kombinacija, gauta veikiant atsitiktinai savo įtaką pareiškusiems naujiems veiksniams. Štai, kaip tik visa tai mums ir reikia suprasti, kad išspręstume mus dominantį uždavinį.
Man teko, ištisus 25 metus, sekti kai kurių iš sėklų išaugintų sėklavaisių vaismedžių atmainų gyvenimą, dauginant juos lytiniu būdu, sėklomis, trijose generacijose iš eilės, o kaulavaisinių ir uoginių augalų- keturiose ir penkiose generacijose. Ir štai mano auklėtinių sandaro ir jų savybių vystymosi stebėjimų ir plius- iš surinktų žinių kitų asmenų, dariusių tuos stebėjimus, aš priėjau išvadas:
1. Didelė dalis mano išmėgintų vaisinių medžių ir uoginių krūmų veislių pasirodė galinčios duoti sėjinukus su gerų kultūrinių veislių savybėmis. Bet to procento, kurį sudaro tokie sėjinukai, iš bendro daigų kiekio išeiga ir jų gerųjų savybių laipsnis beveik visiškai priklauso nuo laikymosi vienų ar kitų sąlygų, kurių reikalauja kiekviena, skyrium paimta, veislė, tiek padedant mityba susiformuoti reikiamam sėklos sandarui, tiek ir tikslingai auklėjant pačius sėjinukus ir paskui iš jų medeliu, kol šie pastarieji visiškai subręsta. Didelį vaidmenį čia vaidina taip pat pašalinimas įtakos žalingų ir pritraukimas naudingų pašalinių veiksnių, aktyviai dalyvaujančių auklėjamųjų augalų gyvenime.
2. Atavizmo įtaka yra nepašalinama visuose be išimties įvairių augalų rūšių sėjinukuose tik pradinėse jų vystymosi iš sėklos stadijose, pasireiškianti tuo, kad visi jie jaunatvėje savo išorine išvaizda yra panašūs į laukinės rūšies formas. Tačiau augalams toliau besivystant ligi jų subrendimo, tokia įtaka, reikiamai juos auklėjant, lengvai pašalinama, ir augalo sandaras palaipsniui krypsta į kultūringumo pusę. (čia reikia pastebėti, kad kai kurie medeliai, išvesti iš sėklų, jau vaisių vedimo metu sulaukę visiško subrendimo, nors jau pergyveno eilę pakitimų ir įgavo visiškai kultūringą pavidalą, leidžia šaknines atžalas, kurios savo vystymosi pradžioje turi visiškai laukinę išvaizdą, ir tik vėliau, išsivysčius atžalai į didelį medelį, jos įgauna vėl kultūrinį pavidalą.) Vadinasi, kiekvienas sodininkas, atrinkinėdamas geresnius pagal išorinę išvaizdą sėjinukus, turi turėti galvoje minėtą jų sandarą jaunystėje, kad per klaidą neišbrokuotų iš tikrųjų gerų egzempliorių. Kartoju, reikia atsiminti, kad visos augalų dalys ir visos jų organizmo funkcijos tobulėja tik palaipsniui, per visą tą laiką, kol jie visiškai subręs, ir todėl nereikia nusivilti, jei, pavyzdžiui, pirmieji medžio žiedai būna nepajėgūs apsivaisinti, arba pirmieji vaisiai bus smulkūs ir be skonio, nes tokios ydos palaipsniui išnyks.
......................................................
Visa tai, kas čia pasakyta, reikia papildyti dar šiais duomenimis, gautais praktiniais bandymais. Nereikia pasirinkti motininiams augalams perdaug senų, jau nualintų arba ligotų medžių, vis tiek kurios veislės jie bebūtų, ir ypač reikia vengti seniai gyvuojančių atskirų veislių, kurios jau išsigimsta arba išmiršta. Pernelyg vešlus motininio augalo išsivystymas, o taip pat vaisiai, atsitiktinai išaugę be saiko dideli (reikia manyti, daug kas iš skaitytojų pastebėjo, kad tokie vaisiai daugiausia turi blogai išsivysčiusias sėklas arba visiškai jų neturi), vienodai netinka, kaip ir nualinti, ligoti, išsigimę; vieni ir kiti, su labai retomis išimtimis, duoda tik silpnus, gležnus, liguistus palikuonis. Nepatikimi taip pat ir medeliai, įskiepyti į nykštukinius poskiepius, ypač, kai tie poskiepiai yra ne vienos rūšies su įskiepytomis į juos veislėmis; pavyzdžiui kriaušė į svarainį, gudobelę arba šermukšnį; vyšnia į kvapiąją kryklę, slyva į abrikosą abra, o tai yra dar blogiau,- į dygiąją kryklę ir pan. lygiai taip pat nelabai tinka čia ir medeliai, įskiepyti į jau užaugusio laukinuko vainiką, be to, dar keliomis veislėmis. Visi tokie žmogaus dirbtinai sukelti pakitimai neretai sukelia didelį augalo organizmo funkcijų sutrikimą. Tai neišvengiamai žalingai veikia sėklos formavimąsi, todėl rizikinga laukti iš tokių individų gerų palikuonių. Aplamai originatorius turi kreipti dėmesį į motininio augalo, skirto sėklų rinkimui, šaknų sistemą ir kartą visiems laikams pripažinti, kad augalo šaknys turi labai didelę įtaką jo sėkloms
...........................................................
Ir jei visa tai turėsime galvoje, tai pasidarys visiškai aišku, kad žinomo praėjusiame šimtmetyje prancūzų sodininko P.Turaso ir daugelio kitų, jų tarpe ir rusų sodininkystės mėgėjų, nepasisekimo priežastis lengvai apaiškinama tuo, kad jie nesilaikė daugelio iš čia paminėtų sąlygų, būtinų geriems rezultatams pasiekti. Ir jau bet kuriuo atveju laikyti nesėkmės priežastimi tik vieną atavizmo įtaką arba pripažinti, kad sėklų sėjimų nepasisekimai yra neišvengiamas reiškinys, kuone neginčijamas gamtos dėsnis, yra didelė klaida. Tuo tarpu vieni kiti nevykėliai turi drąsos, kad nereiktų blogiau išsireikšti, spaudoje tvirtinti, jog, esą, pasėjus vaismedžių kultūrinių veislių sėklas, su labai retomis, atsitiktinėmis išimtimis, gaunami tik vieni laukinukai ir kad aplamai vaismedžių naujų veislių išvedimas sėklų sėjimo būdu esąs tuščias darbas. Bet nuostabiausia tai, jog atsiranda tokių ponų, kurie eina prieš reikalą dar toliau: jie randa, kad naujų veislių, gautų sėjos būdu, pasirodymas sodininkystei yra pavojingas ir atneša daugiau žalos......
..................................................
I.Mičiurinas, Rinktiniai Raštai, 1951
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Sėjinukai

Standartinė anatolijus » Ket Bir 30, 2011 4:25 pm

Gal reiketų tai rašyti į girdėtų technologijų skyrelį, pats bandysiu auginti sodinukus iš sėklų, todėl ir domiuosi.
Tai va, man papasakojo tokią istorija:
Vienai močiutei iš toli atvežė skanų obuolį, tai tam kad užsiauginti tokią pačią obelį su tom pačiom skoninėm savybėm:
ji pasėjo sėkliukę, paugus persodino, ir tik iš trečio karto persodino į nuolatinę augimo vietą.
Nežinau, bet širdelė kužda, kad šioje istorijoje yra teisybės, o patikrinti gali užtrukti 10 metelių.
anatolijus
 
Pranešimai: 50
Užsiregistravo: Ket Bal 28, 2011 10:05 am
Miestas: Kaunas

Re: Sėjinukai

Standartinė saulius » Ket Bir 30, 2011 7:46 pm

Yra konstantiškų veislių, nors labai nedaug. O šiaip tikimybė minimali.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Sėjinukai

Standartinė sainara » Ket Vas 09, 2012 12:20 am

"Didelį vaidmenį čia vaidina taip pat pašalinimas įtakos žalingų ir pritraukimas naudingų pašalinių veiksnių, aktyviai dalyvaujančių auklėjamųjų augalų gyvenime."

čia labai trumpai paminėta apie žalingus/naudingus veiksnius, gal galėtų kas nors truputį plačiau pakomentuot? man čia toks atradimas apie sėjinukų "auklėjimą", net juokas iš pradžių suėmė :)
Kristina
sainara
 
Pranešimai: 44
Užsiregistravo: Šeš Kov 19, 2011 10:32 am
Miestas: Zapyškio sen. Kauno raj.

Kitas

Grįžti į Hibridizacija, paveldimumas, aklimatizacija

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias