Augalų ir gyvūnų produktyvumas
Posted: Thu Feb 27, 2014 2:18 pm
Nemažai ginčų sukelianti tema. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tikrasis produktyvumas- tai gamtinis. Kaip žinom, jis vidutinis, reikalingas palaikyt populiacijų ir ekosistemų stabilumui. Kultūrinis produktyvumas- tai kai augalai ir gyvūnai duoda daugiau produkcijos, nei reikia palaikyt jų gyvenimui. Medžiai augina daugiau ir didesnių vaisių, paukščiai deda daugiau kiaušinių, nei reikia palaikyt populiacijai, karvės duoda daugiau pieno, nei reikia veršeliui, avys augina daugiau vilnos, nei reikia šildyt kūnui.
Ir čia dar nuo XX a. pradžios susikerta dvi mokslinės teorijos. Viena jų sako, kad organizmų savybes lemia genai ir paveldimos tik genuose užkoduotas savybės, kita sako, kad paveldimi įgyti požymiai ir kad organizmo vystymesi lemiamą vaidmenį vaidina ne genai, o aplinkos poveikis (kitaip sakant- auklėjimas), organizmais vystosi priklausomai nuo aplinkos.
Jeigu genų teorija teisinga, didėjantis ž.ū. augalų ir gyvūnų produktyvumas negalėtų atsirast iš niekur, jis turėtų būt kažkada įrašytas genuose. Jeigu teisinga tik antroji teorija, organizmų pavekldimumas priklausytų tik nuo aplinkos ir produktyvumas būtų nepaveldimas. Bet panašu, kad jos abi turi savo vietą. Egzistuoja ir genetinis paveldimumas, ir organizmo vystymasis priklausomai nuo aplinkos bei įgytų požymių paveldėjimas.
Jeigu pripažįstam, kad gamtinis produktyvumas- pats "teisingiausias, reiškia, atmetam visų kultūrinių augalų ir gyvūnų produktyviąsias savybes kaip neteisingas, nepalankias. Tas įmanoma. Bet tai neišvaduoja nuo klausimo, koks gi tas tikrasis gamtinis produktyvumas ir kokios tikrosios sąlygos, kuriose susiformavo dabartinis laukinių augalų ir gyvūnų produktyvumas. Ir dar klausimas: ar tikrai dabartinis produktyvumas yra tas tikrasis ir kodėl atskiri augalų ir gyvūnų individai, būdami vidutiniškų tėvų palikuonys, dėl pagerintų gyvenimo sąlygų didina savo produktyvumą. Pvz. auginant miško avietes intensyviomis sąlygomis jų uogos didėja ir jų daugėja, melžiant laukinį elnią pieningumas didėja, lyginant su laukinio pieningumu, paėmus kiaušinius iš anties lizdo, ji sudeda kitą dėtį, paėmus ir tą- sideda trečią. Tas rodo, kad genuose numatytas didesnis produktyvumas, nei pasireiškia natūraliomis vidutinėmis sąlygomis. Kur jo riba? Ją apsprendžia tik fiziologinės savybės, metabolizmas.
Atrodytų, kad didėjantis produktyvumas turėtų neigiamai veikt kitus organizmo parametrus, nes "niekas neatsiranda iš niekur". Bet taip yra ne visada. Pokario metų bandymai su karvių produktyvumu parodė, kad didėjant produktyvumui gyvulio sveikata neblogėja, amžius ir produktyvusis laikotarpis netrumpėja, produkcijos kokybė neblogėja, bet keičiasi organizmo parametrai. Dažnėja kvėpavimas, intensyvėja kraujotaka. A.Kuznecovo praktrika su sodo kmultūromis rodo tą patį: didėjant produktyvumui vaisių kokybė netgi gerėja. Bet visa tai vyksta tik esant atitinkamoms sąlygoms. Kuznecovas iškėlė versiją, kad dabartinis laukinių augalų produktyvumas- tai ne norma, o degradacijos pasėkmė, kad tikrasis gamtinis produktyvumas yra tas maksimalus, ribojamas tik augalo fiziologinių galimybių. Tą patį tik apie kitus dalykus sako ir Nazimovas, Pleistoceno parko direktorius, produktyvių šiaurinių stepių atkūrimo tundroje mokslinis vadovas.
O aš užduodu sau dar vieną klausimą: kodėl karvė turi keturis spenius? Jeigu su rudimentiniais- tai net ne keturis, o visus šešis. Juk spenių paprastai būna tiek, kiek gyvūnas vidutiniškai atsiveda jauniklių. Karvė veda vieną arba du (ir tai retai). Galbūt tai ir yra raktas į didelį, "negamtišką" karvės produktyvumą? Ir galbūt tai veda į kitą supratimą apie gamtinį produktyvumą?
Ir čia dar nuo XX a. pradžios susikerta dvi mokslinės teorijos. Viena jų sako, kad organizmų savybes lemia genai ir paveldimos tik genuose užkoduotas savybės, kita sako, kad paveldimi įgyti požymiai ir kad organizmo vystymesi lemiamą vaidmenį vaidina ne genai, o aplinkos poveikis (kitaip sakant- auklėjimas), organizmais vystosi priklausomai nuo aplinkos.
Jeigu genų teorija teisinga, didėjantis ž.ū. augalų ir gyvūnų produktyvumas negalėtų atsirast iš niekur, jis turėtų būt kažkada įrašytas genuose. Jeigu teisinga tik antroji teorija, organizmų pavekldimumas priklausytų tik nuo aplinkos ir produktyvumas būtų nepaveldimas. Bet panašu, kad jos abi turi savo vietą. Egzistuoja ir genetinis paveldimumas, ir organizmo vystymasis priklausomai nuo aplinkos bei įgytų požymių paveldėjimas.
Jeigu pripažįstam, kad gamtinis produktyvumas- pats "teisingiausias, reiškia, atmetam visų kultūrinių augalų ir gyvūnų produktyviąsias savybes kaip neteisingas, nepalankias. Tas įmanoma. Bet tai neišvaduoja nuo klausimo, koks gi tas tikrasis gamtinis produktyvumas ir kokios tikrosios sąlygos, kuriose susiformavo dabartinis laukinių augalų ir gyvūnų produktyvumas. Ir dar klausimas: ar tikrai dabartinis produktyvumas yra tas tikrasis ir kodėl atskiri augalų ir gyvūnų individai, būdami vidutiniškų tėvų palikuonys, dėl pagerintų gyvenimo sąlygų didina savo produktyvumą. Pvz. auginant miško avietes intensyviomis sąlygomis jų uogos didėja ir jų daugėja, melžiant laukinį elnią pieningumas didėja, lyginant su laukinio pieningumu, paėmus kiaušinius iš anties lizdo, ji sudeda kitą dėtį, paėmus ir tą- sideda trečią. Tas rodo, kad genuose numatytas didesnis produktyvumas, nei pasireiškia natūraliomis vidutinėmis sąlygomis. Kur jo riba? Ją apsprendžia tik fiziologinės savybės, metabolizmas.
Atrodytų, kad didėjantis produktyvumas turėtų neigiamai veikt kitus organizmo parametrus, nes "niekas neatsiranda iš niekur". Bet taip yra ne visada. Pokario metų bandymai su karvių produktyvumu parodė, kad didėjant produktyvumui gyvulio sveikata neblogėja, amžius ir produktyvusis laikotarpis netrumpėja, produkcijos kokybė neblogėja, bet keičiasi organizmo parametrai. Dažnėja kvėpavimas, intensyvėja kraujotaka. A.Kuznecovo praktrika su sodo kmultūromis rodo tą patį: didėjant produktyvumui vaisių kokybė netgi gerėja. Bet visa tai vyksta tik esant atitinkamoms sąlygoms. Kuznecovas iškėlė versiją, kad dabartinis laukinių augalų produktyvumas- tai ne norma, o degradacijos pasėkmė, kad tikrasis gamtinis produktyvumas yra tas maksimalus, ribojamas tik augalo fiziologinių galimybių. Tą patį tik apie kitus dalykus sako ir Nazimovas, Pleistoceno parko direktorius, produktyvių šiaurinių stepių atkūrimo tundroje mokslinis vadovas.
O aš užduodu sau dar vieną klausimą: kodėl karvė turi keturis spenius? Jeigu su rudimentiniais- tai net ne keturis, o visus šešis. Juk spenių paprastai būna tiek, kiek gyvūnas vidutiniškai atsiveda jauniklių. Karvė veda vieną arba du (ir tai retai). Galbūt tai ir yra raktas į didelį, "negamtišką" karvės produktyvumą? Ir galbūt tai veda į kitą supratimą apie gamtinį produktyvumą?